Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-11-18 · Civilinė byla Nr. 2A-689-357/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
2A-689-357/2013
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03393-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
Atsakovas
D. L.
Ieškovas
D. L., A. B., A. R.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui
Kategorijos
  • 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas M. Klemenis Civilinė byla Nr. 2A-689-357/2013
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03393-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 30.9; 121.14; 121.21
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-217-732/2013 pagal ieškovų D. L., A. B., A. R. ieškinį atsakovei D. L., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui ir atsakovės D. L. priešieškinį ieškovams D. L., A. B., A. R. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai D. L., A. B., A. R. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti naudojimosi tvarką 0,2056 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir naudojimuisi paskirti D. L. 512 kv. m. ploto žemės sklypą padalinimo projekte žymimą indeksu 1, A. B. 443 kv.m. ploto žemės sklypą padalijimo projekte žymimą indeksu 2, A. R. 445 kv.m. ploto žemės sklypą padalijimo projekte žymimą indeksu 4, atsakovei D. L. naudojimuisi paskirti 512 kv. m. ploto žemės sklypą padalijimo projekte žymimą indeksu 3, bendram šalių naudojimuisi paskirti 144 kv. m. ploto žemės sklypą padalijimo projekte žymimą indeksu 5 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovė yra 4 butų su rūsiu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Gyvenamajam namui buvo priskirtas ir atlikus kadastrinius matavimus suformuotas 0,2056 ha dydžio ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio, atsižvelgiant į nuosavybės teise valdomus butų plotus, D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo parduotos 548/2056 dalys, t.y. 0,0548 ha žemės sklypo, A. B. – 479/2046 dalys, t.y. 0,0479 ha, A. R. – 481/2056 dalys, t.y. 0,0481 ha, atsakovei D. L. – 548/2056 dalys, t.y. 0,0548 ha žemės sklypo plotas. Pažymėjo, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu sudarant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, nebuvo nustatyta. Tarp bendratučių kilus nesutarimams ir ginčams dėl naudojimosi tvarkos, atsakovė atsisakė sudaryti notarinę sutartį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo pagal ieškovų prašymu UAB „Geoda“ paruoštą projektą, savo projekto nepasiūlė. Ieškovai teigė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal jų pateiktą projektą atitinka bendratučių interesus. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovai atsižvelgdami į atsakovės interesus patikslino žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį ieškovai nurodė, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka, kadangi atsakovės pateiktas pasiūlymas pažeidžia kitų bendratučių interesus, tenkina tik atsakovės interesus. Pažymėjo, kad pagal atsakovės pateiktą projektą D. L. lieka privažiuoti tik 2,8 m., į važiuojamąją dalį įsisukti neįmanoma neįvažiuojant į atsakovei priklausantį sklypą, A. B. nenumatyta visiškai jokia žemės sklypo dalis, kuri neturėtų jokių apribojimų (šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos zona), prie jo nėra privažiavimo. Atkreipė dėmesį, kad pagal ieškovų pateiktą projektą siūloma nustatyti tik 144 kv.m. bendro naudojimo žemės sklypo plotą, o atsakovė siūlo 364 kv. m. Su kitais atsakovės pasiūlytais projektais taip pat nesutiko.

Šalies argumentai

Atsakovė D. L. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį. Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jo ji kelia ginčus, siekia apriboti bendraturčių teises ir trukdo naudotis nuosavybe. Atsakovė sutinka nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau ieškovų pateiktas UAB „Geoda“ paruoštas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas pažeidžia jos interesus, atitinka tik ieškovų interesus, apriboja atsakovės teises naudotis jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu sklypu, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų pasiūlytame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, ieškovei D. L. apibrėžta vientisa žemės sklypo dalis, ieškovui A. B. pažymėtos dvi žemės sklypo dalys – viena apie jam priklausantį butą, kita – žemės sklypo plotas, kuriame ieškovas planuoja pasistatyti garažą ar kitą statinį, o atsakovei apibrėžtos net trys skirtingos žemės sklypo dalys, iš kurių dvi yra patvoryje, greta sklypo ribų, be to indeksu 5 pažymėtas bendro naudojimosi žemės sklypo plotas yra ganėtinai siauras, jo ploto nepakanka, kad lengvasis automobilis saugiai apsisuktų.

Priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą S. Š. įmonės paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad pagal jos pateiktą projektą tiek jai, tiek ieškovams kiekvienam pažymėta po vieną žemės sklypo dalį, o privažiavimui prie įvažiavimų į garažus, transporto priemonių laikino stovėjimo aikštelė yra suprojektuota bendro naudojimo žemės sklypo dalis. Atsakovės nuomone, toks žemės sklypo naudojimosi tvarkos nusistatymas nepažeidžia šalių interesų, todėl būtų priimtinas visiems žemės sklypo bendrasavininkams. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė dar tris S. Š. įmonės paruoštus žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, prašė ieškovų reikalavimus teismo spręsti savo nuožiūrą. Pažymėjo, kad suinteresuotumo nagrinėjama byla neturi, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo tik tarpininkė, atstovavusi Lietuvos Respubliką žemės sklypo pirkimo – pardavimo teisiniuose santykiuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise D. L., A. B., A. R. ir D. L. priklausančiu 0,2056 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nustatė pagal UAB „Geoda“ atliktą 2013-04-04 žemės sklypo planą. Teismas sprendė, kad pagal ieškovų pateiktą projektą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas iš esmės atitinka trijų iš keturių žemės sklypo bendrasavininkių valią, naudojimosi ribos nustatytos pagal šalims priklausančių butų sienas, o neužtenkant žemės sklypo ploto ties nuosavybės teise priklausančiais butais, likusi naudojama sklypo dalis, išskyrus ieškovę D. L., priskirta sklypo viršutinėje (šiaurinėje) bei dešinėje (rytinėje) pusėse. Teismas nustatė, kad toks padalijimas yra teisingiausiais, logiškiausias ir atitinka daugumos bendrasavininkių valią. Vertindamas atsakovės pateiktus planų projektus teismas konstatavo, kad atsakovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane Nr. 2924, didelis bendro naudojimosi ploto nustatymas suponuotų šalių ginčą ateityje ir šalių ginčas nebūtų išspręstas. Pagal planą Nr. 2924-2 ieškovei D. L. butų paskirta nedidelė žemės sklypo ploto dalis 23 m² priešingoje sklypo dalyje nei ieškovės butas ir likusi sklypo dalis, kuri pagal plotą ir vietą gali būti vientisa. Pagal planą Nr. 2924-3 šalims atitektų bendro naudojimosi sklypo dalis po visu namu, kuris yra daugiabutis pastatas, tokiu būdu realus dalies žemės sklypo naudojimasis nebūtų galimas. Plano Nr. 2924-3a nebūtų galima realiai vykdyti, nes išskirtos mažos bendro naudojimosi sklypu dalys, kurių plotas plane nenurodytas, todėl toks naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pažeistų šalių interesus ir nebūtų galima realiai naudotis mažomis žemės sklypo dalimis bendrai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių, jų atstovų bei liudytojų paaiškinimus, konstatavo, kad tinkamiausias naudojimosi žemės sklypu planas, pagal kurį nustatytina bendrasavininkių naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ieškovų pateiktas UAB „Geoida“ sudarytas 2013-04-04 žemės sklypo planas. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad nesant kitokio plano, kuris atitiktų šalių interesus, pagal atsakovės pateiktus planus neįmanoma nustatyti naudojimosi tvarkos žemės sklypu, atsakovės pateikti projektai realiai negali būti įvykdomi ir pažeidžia kitų bendrasavininkių interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. L. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.Teismo sprendimas yra be motyvų, o tai yra absoliutus pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu. Teismas sprendime neatsižvelgė ir neaptarė apeliantės nurodytų motyvų dėl galimai pažeidžiamų jos teisių ir teisėtų interesų, taip pat neaptarė ir kitų bendrasavininkų interesų, išskyrus jų valią pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimo tvarkos planąTeismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino ir nepasisakė ar proceso šalių susodinti augalai ir medžiai atitinka šalių nubraižytų planų ribas ir ar patenkinus ieškinį pagal ieškovų pateiktą planą, apeliantės tėvų prieš 20 metų faktiškai susodinti, o po to apeliantės prižiūrimi augalai ir medžiai atitektų ieškovams. Teismas netyrė apeliantės pateiktų fotonuotraukų pagal planus ir nepaisė nusistovėjusios faktinio naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarkos, apeliantės naudotą ir sutvarkytą prie namo esančios aplinkos gerovę priskirdamas kitam namo gyventojui.Teismo sprendimu patvirtintas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas pažeidžia apeliantės interesus, nes suvaržo (apriboja) apeliantei teisę naudotis savo turtu. Pagal patvirtintą planą nėra galimybės patekti prie apeliantei priklausančio namo sienų bei jų eksploatuoti, priėjimas prie namo sienų turėtų būti priskirtas prie bendro naudojimo žemės ploto, kaip buvo nurodyta apeliantės pateiktame plane Nr. 4, o plane Nr. 3 yra numatytas 1 metro pločio bendras plotas aplink visą pastatą, be to, pagal ieškovų planą, apeliantė negali patekti prie jai priklausančio elektros skaitiklio.Ieškovų pateiktas projektas neatitinka visų bendratučių teisių ir teisėtų interesų, jiems tenkančių naudotis dalių racionalumo, vertingumo ir lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį požiūriu, nes apeliantei priskiriamos 3 skirtingos žemės sklypo dalys, iš kurių 2 yra greta sklypo ribų, t.y. apeliantei priskirti piktžolėmis apaugusių pakraščių didžiausias plotas, kurio niekas nenori imti. Be to apeliantei priskirtuose plotuose yra 2 elektros stulpai, gerai sutvarkyta žemė padalinta tarp ieškovų, o bloga ir netvarkyta, kuri yra prieš ieškovų langus, priskirta apeliantei. Teismo patvirtintas planas neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų. Atsakovės pateiktuose planuose Nr. 3 ir Nr. 4 visas sklypo pakraštys yra padalintas į lygias dalis visiems bendraturčiams.Teismo sprendimu patvirtintame plane nurodytas kelias yra tokio pločio, kad sudėtinga apsisukti lengvajam transportui, o vienintelė aikštelės išplatėjimo vieta priskirta A. B.. Atsakovė pateiktame plane Nr. 2 yra numatytas didesnio pločio kelias, kuris atitiktų visų bendratučių interesus ir leistų laisvai privažiuoti ir apsisukti prie namo, o taip pat priimti svečių automobilius.Apeliantės parengtuose planuose, o ypač plane Nr. 2, numatyta bendratučių naudojimosi ginčo sklypu tvarka labiausiai atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus bei tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Teismas detaliai nevertino atsakovės pateiktų planų, o teismo sprendime nurodyti atskirų ieškovų galimi nepatogumai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad atsakovės planai yra ydingi, realiai neįvykdytini ir pažeidžiantys kitų bendrasavininkių interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai D. L., A. B., A. R. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Nurodė, kad pagal jų pateiktą planą kiekvienam žemės naudotojui yra užtikrintas priėjimas prie jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos dalies, prie jam priklausančių ar jo naudojamų statinių buitiniams, eksploataciniams bei ūkiniams poreikiams tenkinti, taip pat yra susisiekimas su viešaisiais keliais. Elektros skaitiklis gali būti perkeltas ir įrengtas ant apeliantės sienos taip pat kaip ir visų kitų bendratučių. Ruošiant planą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, esant svarioms priežastims, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iki žemės sklypo privatizavimo nusistovėjusi naudojimosi juo tvarka iš dalies buvo pakeista ir nustatyta atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovė apeliaciniame skunde apeliuoja tik savo tėvų pasodintus medžius, tačiau neužsimena apie A. R. sodą, apie tai, kad jai yra atiduodamas kito bendraturčio 80 kv.m. sutvarkyto gerbūvio plotas, apie D. L. jau 20 metų prižiūrimą 3 m. aukščio tujų gyvatvorę, kuri pagal apeliantės pateiktus planus atsiduria A. B. priskirtame sklypo viduryje, apie A. B. priskirtame plote esančią šiluminę trasą su kamera ir t.t. Visi apeliantės pateikti planai pažeidžia bendratučių interesus ir nepašalina galimybės kilti konfliktinėms situacijoms, projektai parengti siekiant maksimaliai patenkinti tik apeliantės interesus. Ieškovų nuomone, naudojimosi tvarka žemės sklypu, nustatyta pagal UAB „Geoida“ paruoštą projektą, yra optimaliausias variantas atitinkantis visų bendratučių interesus ir norminių aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą, atsakovė su teismo priimtu sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra nemotyvuotas, pažeidžiantis jos interesus, prašo bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Apeliantė pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka (2 t. 7 b.l.). Vadovaujantis LR CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

Nagrinėjamos bylos duomenimis, 2012 m. rugsėjo 10 d. ieškovai D. L., A. B., A. R. ir atsakovė D. L. bendrąja dalinės nuosavybės teise įsigijo 0,2056 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (6-13, 15-17 b.l.). Atsižvelgiant į priklausančias gyvenamojo namo dalis (18-25 b.l.) D. L. įsigijo 0,0548 ha ploto sklypo dalį iš 0,2056 ha bendro ploto žemės sklypo, A. B. – 0,0479 ha, A. R. – 0,0481 ha, D. L. – 0,0548 ha (37-38 b.l.). Bendraturčiams nesutarus dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos, ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą projektą (5 b.l.), kurį vėliau patikslino atsižvelgdami į atsakovės pageidavimus (106-108 b.l.). Pagal ieškovų užsakymu 2013-04-04 UAB „Geoda“ paruoštą projektą, D. L. priskirta naudotis viena 512 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta Nr. 1, A. B. – trimis bendro 443 kv.m. ploto dalimis, pažymėtomis Nr. 2, A. R. – dviem bendro 445 kv.m. ploto dalimis, pažymėtomis Nr. 4, D. L. – trimis bendro 512 kv.m. ploto dalimis, pažymėtomis Nr. 3, bendro naudojimo sklypo dalis užimtų 144 kv.m. ploto ir kiekvienam bendraturčiui tektų po 36 kv.m. bendro naudojimo sklypo dalies (106 b.l.). Atsakovė prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal vieną iš jos pateiktų projektų. Pagal atsakovės pateiktą S. Š. įmonės parengtą projektą Nr. 2924, D. L. priskirta naudotis viena 457 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, A. B. – viena 388 kv.m. ploto dalimi, A. R. – viena 390 kv.m. ploto dalimi, D. L. – viena 457 kv.m. ploto dalimi, bendro naudojimo sklypo dalis užimtų 364 kv.m. ploto ir kiekvienam bendraturčiui tektų po 91 kv.m. bendro naudojimo sklypo dalies (114 b.l.). Pagal atsakovės pateiktą projektą Nr. 2924-2, D. L. priskirta naudotis dviem, priešingose sklypo pusėse esančiomis bendro 491 kv.m. ploto žemės sklypo dalimis, A. B. – dviems bendro 422 kv.m. ploto dalimis, A. R. – dviem, priešingose sklypo pusėse esančiomis bendro 424 kv.m. ploto dalimis, D. L. – dviems bendro 491 kv.m. ploto dalimis, bendro naudojimo sklypo dalis užimtų 228 kv.m. ploto ir kiekvienam bendraturčiui tektų po 57 kv.m. bendro naudojimo sklypo dalies (115 b.l.). Pagal atsakovės pateiktą projektą Nr. 2924-3, D. L. priskirta naudotis trimis bendro 400 kv.m. ploto žemės sklypo dalimis, A. B. – trimis bendro 331 kv.m. ploto dalimis, A. R. – dviems bendro 333 kv.m. ploto dalimis, D. L. – trimis bendro 400 kv.m. ploto dalimis, bendro naudojimo sklypo dalis užimtų 592 kv.m. ploto, tame tarpe priskiriant bendrai naudotis po gyvenamuoju daugiabučiu namu esančią žemės sklypo dalį, ir kiekvienam bendraturčiui tektų po 148 kv.m. bendro naudojimo sklypo dalies (116 b.l.). Pagal atsakovės pateiktą projektą Nr. 2924-3a, D. L. priskirta naudotis trimis bendro 494 kv.m. ploto žemės sklypo dalimis, A. B. – trimis bendro 425 kv.m. ploto dalimis, A. R. – dviems bendro 427 kv.m. ploto dalimis, D. L. – trimis bendro 494 kv.m. ploto dalimis, bendro naudojimo sklypo dalis užimtų 216 kv.m. ploto ir kiekvienam bendraturčiui tektų po 54 kv.m. bendro naudojimo sklypo dalies (117 b.l.). Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad 2013-04-04 UAB „Geoda“ paruoštas projektas, iš teismui pateiktų projektų, yra teisingiausias, logiškiausias bei atitinkantis daugumos bendrasavininkių valią.

Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.81 straipsnio 1 dalis). LR CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (LR CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimus susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Nutartyse taip pat išaiškinta, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų, yra pripažinti teismų praktikoje. Taip pat, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui taip pat turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-536/2006). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Byloje kilęs ginčas dėl namų valdai skirto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl to paskyrimas naudotis žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinantis galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo dalies, tenkančios konkrečiam bendraturčiui, naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčiui atidalytą namo dalį. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims joms atidalyto namo dalies naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kadangi siekiama nustatyti ilgalaikę, stabilią ir racionalią naudojimosi sklypu tvarką, kuri kuo daugiau pašalintų konfliktus tarp žemės sklypo dalių naudotojų, yra tikslinga suformuoti sklypus, kurie turėtų kuo mažiau sąlyčio, bendro naudojimo teritorijų, būtų kuo mažiau išskaidyti.

Iš pirmos instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties bendraturčių interesams, priešingai nei teigia apeliantė, lygino ir vertino ne tik ieškovų, bet ir atsakovės pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais. Teismas nustatė, kad pagal ieškovų pateiktą planą, žemės sklypo naudojimosi ribos nustatytos pagal bendrasavininkams priklausančias butų sienas, o neužtenkant žemės sklypo ploto ties nuosavybės teise priklausančiais butais, likusi naudojama sklypo dalis priskirta sklypo šoninėse pusėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks naudojimosi tvarkos nustatymas atitinka racionalumo ir patogumo naudotis paskirta sklypo dalimi principus. Apeliantė teigia, kad pagal ieškovų pasiūlytą planą, jai priskirta žemės sklypo dalis esanti prieš ieškovų langus, tačiau įvertinus atsakovės pateiktus planus, akivaizdu, kad būtent pagal atsakovės pateiktus planus Nr. 2924, Nr. 2924-2, Nr. Nr. 2924-3, Nr. Nr. 2924-3a, jai priskirtina naudotis žemės sklypo dalis yra prieš ieškovui A. R. priklausantį butą. Taip pat apeliantė teigia, kad teismo patvirtintą planą jai priskirti neprižiūrėti sklypo pakraščiai, priskirtuose plotuose yra du elektros stulpai, jos sutvarkytas gerbūvis ir tėvų susodinti medžiai atitenka ieškovams, atsakovė negalės patekti prie jai priklausančio elektros skaitliuko, važiuojamoji dalis yra per siaura, todėl teismo patvirtintas planas neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus, neatitinkančius interesų derinimo ir savitarpio supratimo principus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė su pirminiu ieškovų pateiktu planu nesutiko, nes jai vienai buvo priskirtas sklypo pakarštys (1 t. 30-31 b.l.). Ieškovai atsižvelgdami į atsakovės pastabas, pateikė patikslintą planą, iš kurio matyti, kad sklypo pakraštį padalino ir kitiems bendrasavininkams, tačiau apeliantė ir toliau su pasiūlytu planu nesutiko, teigdama, kad šis planas atitinka tik ieškovų interesus. Apeliantė teigia, kad jos pateiktas planas Nr. 2924-2 labiausiai atitinka visų bedraturčių interesus, tačiau pagal šį planą žemės sklypo pakraštys yra priskiriamas vienam ieškovui A. R., nors, kaip nurodė pati apeliantė, nenaudinga sklypo pakraštyje esanti žemė turėtų būti dalinama visiems bendraturčiams. Be to, pagal šį planą, be jokių pagrįstų priežasčių, ieškovei D. L. nedidelė sklypo dalis priskiriama priešingoje sklypo dalyje, nors nustatoma naudojimosi tvarka turėtų būti racionali ir tarnauti geresniam nuosavybės valdymui. Dėl apeliantės nurodytų argumentų susijusių su elektros stulpais, teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant nustatyti tinkamiausią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kiekvienas bendraturtis turi įvertinti ne tik savo, bet ir kitų bendrasavininkų patiriamus nepatogumus ir darant abipuses nuolaidas, siekti kiek įmanoma didesnio interesų suderinimo. Atsižvelgiant ne tik į atsakovės nurodytus nepatogumus, bet ir į ieškovų nurodytas aplinkybes dėl jų prižiūrimų vaismedžių ir augalų atitekimo kitiems bendraturčiams, vienam iš ieškovų tenkančius žemės sklypo apribojimus (šiluminė trasa einanti per A. B. sklypo dalį), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pirmos instancijos teismo patvirtintas planas užtikrina tik ieškovų interesus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai vienu iš pagrindiniu pateiktų projektų vertinimo kriterijumi laikė nustatytą bendro naudojimo ploto dydį, kadangi kaip jau minėta, nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka turi užtikrinti galimų ginčų bei konfliktų pašalinimą ateityje. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas, esant nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, bylojančioms, kad ginčo šalis sieja konfliktiški tarpusavio santykiai, pagrįstai siekė nustatyti tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, pagal kurią ginčo šalių bendram naudojimui tektų kuo mažesnė (dydžio prasme) bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalis. Pagal atsakovės pateiktus planus, bendro naudojimo plotas, lyginant su ieškovų projektu, užima žymiai didesnę sklypo dalį (planai Nr. 2924, Nr. 2924-2, Nr. 2924-3, Nr. 2924-3a), neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų (plane Nr. 2924-3 po gyvenamuoju daugiabučiu esanti žemės dalis priskirta bendram naudojimui), todėl vertinant šiuo aspektu, ieškovų pateiktas planas užtikrina mažesnę konfliktų tarp žemės sklypo dalių naudotojų kilimo tikimybę ateityje bei užtikrina tiek ieškovų, tiek apeliantės interesų pusiausvyrą.

Remiantis nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties bendraturčių interesams, analizavo tiek ieškovo, tiek ir atsakovės pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių apsaugos ir jų interesų pusiausvyros išlaikymo aspektais ir tinkamai bei motyvuotai nusprendė, jog ieškovų siūlomas projektas atitinka optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo padaryta išvada, neprieštarauja LR CK 4.75, 4.81 straipsniuose įtvirtintoms nuostatoms, atitinka teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės argumentus dėl apribotos galimybės naudotis jai priklausančioms namo sienoms, jas eksploatuoti, patekti prie jai priklausančio elektros skaitliuko, sprendžia, kad siekiant užtikrinti galimybę apeliantei bei kitiems bendrasavininkiams nekliudomai įgyvendinti savo kaip bendraturčių teises, pirmos instancijos teismo sprendimas pildytinas, akcentuojant bendraturčių įstatyminę teisę prieiti prie pastato, unikalus Nr. 6199-2000-9017, bendro naudojimo konstrukcijų ir inžinierinių įrenginių.

Dėl įrodymų vertinimo

LR CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tačiau nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymu, teisiniais argumentais nepagrindžia, jog teismas būtų netinkamai įvertinęs reikšmingas aplinkybes, o pateikia savo nuomonę tik dėl tų pačių aplinkybių ir įrodymų turinio. Tokia apeliantės pozicija, neatitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytos kiekvieno bendraturčio pareigos visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais ir neduoda pagrindo laikyti, kad apeliantė stengėsi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuteikia pagrindo išvadai, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą reglamentuojantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas. Be to, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų pateiktame žemės sklypo plane numatyta bendraturčių naudojimosi ginčo sklypu tvarka labiau atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovų ieškinį ir atmetė apeliantės priešieškinį, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Papildyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį.

Nustatyti, kad 0,2056 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlieka teisė prieiti prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo konstrukcijų ir inžinierinių įrenginių ir teisės bei pareigos numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnyje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus MockevičiusVilija Valantienė