Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo bylą, kurioje

R. (R.) D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsimokslinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2012-03-29 pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. gruodžio 10 d. apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), pirtyje tyčia sudavė T. B. (T. B.) į veido dešinę pusę, po to pastūmė pastarąjį, o šiam nukritus spyrė ne daugiau penkių kartų kojomis į šonus ir galvą, tuo padarė odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje kaktikaulio - momenkaulio riboje vidurio linijoje, kaktos dešinėje pusėje su poodine kraujosruva, dešinės akies apatiniame voke su poodine kraujosruva, juosmens srityje abipus, žaizdas nugaros dešinėje pusėje bei kairio sėdmens apatinėje - išorinėje dalyje, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą.

R. D. teismo posėdyje padaręs veiksmus, kuriais kaltinamas, neprisipažino ir paaiškino, kad privažiavęs prie pirties, nes prašė draugas, automobilį paliko šalia. Tuo metu iš pirties išėjo T. ir pakvietė visus į pirtį užeiti. Visi viduje jau buvo girti. Anksčiau buvo susipykęs su nukentėjusiuoju, nes pastarasis su draugais užstojo jam kelią. Jis paklausė nukentėjusiojo dėl ko anksčiau taip norėjo pasielgti, jis pasakė, kad jis visai nieko neprisimena, nieko nesuprato, nes tuomet tris dienas iš eilės narkotikus vartojo. Pareikalavo, kad jo atsiprašytų, nukentėjusysis pradėjo jam grasinti, tada jis pasakė, kad pasakys jo tėvui, jog jis vartoja narkotikus. Ant stalo stovėjo degtinės butelis, kuriuo nukentėjusysis norėjo jam suduoti, tada jis už peties pastūmė nukentėjusyjį, o kadangi jis buvo šlapias, ranka nuslydo ant kaklo. Matė, kad kampe stovėjo tušti buteliai, jų buvo daug. Kojomis nespardė nukentėjusiojo. Pats alkoholio negėrė, nes vairavo.

Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, nes apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)jis kaltu sumušęs nukentėjusįjį T. B. prisipažino ir nurodė, kad 2011-12-10, važinėjant automobiliu BMW kartu su V. Z., sutiko einantį A. M.. Sustojus, A. paprašė pavežti iki pirties, esančios (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie pirties, A. išlipo iš automobilio, o pats su V. buvo prie automobilio, rūkė. Tuo momentu į lauką išėjo T. B. ir pakvietė abu užeiti. Užėję į vidų, atsisėdo prie stalo, gėrė alkoholinius gėrimus. Su T. B. anksčiau turėjo konfliktų. Pirtyje, tai prisiminė ir pasakė, kad T. jo atsiprašytų. Įvyko susistumdymas. Kiek prisimena, pats T. pastūmė, nuo ko jis parkrito ant butelių, kurie stovėjo šalia sienos, tada sudavė nukentėjusiajam vieną kartą rankos delnu per kaklą ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė per inkstus. Tačiau nespardė jo. Rankos delnu smogė T. per kaklą. Nuo to suduoto smūgio jis pargriuvo (ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 134-135)

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis patvirtino, kad sudavė smūgius T. B.: rankos delnu per kaklą, pargriuvusiam ant butelių sudavė kumščiu į nugarą (ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 139-145).

Akistatos su T. B. metu jis nurodė, kad sumušė nukentėjusįjį, sudavė smūgį į kaklą ir į inkstus (ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 41-42); kitos apklausos metu neneigė sumušęs, tik aiškino, kad sumušė dėl ankstesnio konflikto tarp jų (ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 136).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Spręsdamas, ar duomenys gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas – „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme numatyta duomenų gavimo tvarka. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos gavo įstatyme nenurodytu būdu, įrodymais nepripažįstami.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nustačius to paties straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, vieną iš jų – jei toks asmuo duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, tačiau šie duomenys neturi savarankiškų įrodymų reikšmės ir jie teismo sprendime gali būti analizuojami, jais remiamasi tik tikrinant kitų bylos įrodymų patikimumą ir yra reikšmingi formuojant teismo vidinį įsitikinimą.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauti teisėtu būdu, jis tuo metu turėjo įtariamojo statusą procese, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, dalyvaujant vertėjui ir gynėjui, kaltinamasis jokių pastabų, kaip ir jo gynėjas dėl parodymų neturėjo, pasirašytinai nurodė, kad jie yra teisingai surašyti, todėl teismas laiko juos turinčiais įrodomąją galią ir jais remiasi priimdamas nuosprendį tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams bei patikrinant kitų bylos įrodymų patikimumą.

Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusiojo T. B. paaiškinimu teisme ir parodymais ikiteisminio tyrimo medžiagoje (ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 29-30) bei privataus kaltinimo skunde nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 1-3), kad dalyvavo gimtadienyje, jis vyko pirtyje, vėliau su jų vienu draugu atvažiavo ir R. D. ir dar vienas jo draugas pravarde ,,z.“. Visi buvo nepatenkinti, kad jis atvyko. Vakaro metu visi vartojo alkoholį. Kaltinamasis taip pat. Jau visiems besiskirstant, pats nuėjo į apačią. Atsisėdo prie stalo. Po to pakilęs, pasakė, kad laikas visiems skirstytis. R. D. liko dėl to nepatenkintas, pradėjo į jį mėtyti butelius. Jam stengiantis pabėgti R. D. sulaikė ir sudavė kumščiu per galvą. Nuo smūgio jis nukrito ant stiklų. Tada kaltinamasis pradėjo jį spardyti. Sudavė apie 6-7 smūgius. Vėliau jį atitraukė ,,z.“, ir jis nurimo. Tada jis išėjo iš pirties ir nuėjo namo. Ryte tėvai pamatę žaizdas, nuvežė jį į ligoninę, sutvarkė žaizdas, o vėliau kreipėsi į policiją. Dėl sumušimo patyrė didelę gėdą, išgąstį, skausmą, šonus ir akį bei galvą skaudėjo kelias savaites. Nuo žaizdų liko randai. Prašo priteisti 10000 Lt moralinei žalai atlyginti bei 1500 Lt išlaidas, susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu;

Liudytojo M. G. paaiškinimu teisme, kad šventė savo gimtadienį. Susirinko jo draugai į pirtį, kuri yra (duomenys neskelbtini). Buvo: J., Ž. Z., L. Tėvelis, T. B., L. K.. Gimtadienio metu pats nuėjo miegoti, pabudo nuo triukšmo ir muzikos. Nusileido į apačią. Pamatė, kad atvyko nekviesti svečiai. Buvo pora asmenų. Iš tų asmenų buvo R. D. ir liudytojas V. Z.. Jis pranešė apie tai savo tėvui. Tėtis atvažiavo, jie susirinko daiktus ir išvažiavo. Nematė, ką darė nekviesti svečiai. Muštynių nematė, nes tuo metu nebuvo. Jos vyko, kai jis jau buvo išvykęs. Apie muštynes sužinojo, kai buvo iškviestas pas pareigūnę. Neprisimena kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, nes viskas vyko seniai. Tačiau matė, kad kaltinamasis gėrė alkoholį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad apie tai, kad R. D. sumušė T. B. sužinojo gimnazijoje, kai susitiko su draugais. Kai jis išvažiavo, T. ir R. D. bei kartu atvykę vaikinai liko pirtyje (b. l. 78-83).

Liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti teisėtu būdu, todėl teismas laiko juos turinčiais įrodomąją galią ir jais remiasi priimdamas nuosprendį tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams.

Liudytojo L. K. paaiškinimu teisme, kad bešvenčiant draugo gimtadienį atvyko dvi mašinos su nepažįstamais asmenimis. Tie žmonės užėjo į vidų. Su M. užlipo į antrą aukštą. M. nuėjo miegoti. Jis pats tik gulėjo. Tada pas juos atėjo vienas iš tų nepažįstamų asmenų ir paprašė nusileisti į apačią. Liudytojui nusileidus, po kiek laiko nusileido M. ir pasakė, kad atvažiuos jo tėtis. Kai jis atvyko, tai su M. ir jo tėčiu išvažiavo. Tą vakarą vartojo alkoholį. Matė, kad alkoholį vartojo ir atvykę vėliau asmenys. Muštynių nematė, nes išvyko. Jam būnant niekas nesimušė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad jiems išvažiavus nekviesti vaikinai dar liko pirtyje, su jais liko ir T. (b. l. 99-100).

Liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti teisėtu būdu, todėl teismas laiko juos turinčiais įrodomąją galią ir jais remiasi priimdamas nuosprendį tiek kiek jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams.

Liudytojo V. Z. paaiškinimu teisme, kad atvykus prie pirties T. B. išėjo ir pakvietė užeiti. Jie užėjo: R. D., A. M.. Pirma visi sėdėjo, gėrė alkoholį, bendravo. Po to atvažiavo G. tėvas. Jie išvažiavo. T. pasakė, kad jie pasiliktų. Žino, kad vasarą tarp R. D. ir nukentėjusiojo buvo įvykęs konfliktas. R. D. pareikalavo T. jo atsiprašyti už tą seną konfliktą. Jis tuo metu išėjo į lauką. Rūkė, po to pamatė, kaip išbėgo nuogas T.. Jis buvo tik su trumpikėmis. Užėjo į pirtį. Pirtyje mėtėsi tušti buteliai. R. D. pasakė važiuoti, tai ir išvažiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad M. su jo tėvu išvažiavus pirties pastate pasiliko pats, T., G., A. ir R.. Daugiau nieko nebuvo. Kai atvažiavo, ant grindų jokių stiklo šukių nepastebėjo, tik prie sienos stovėjo tušti buteliai nuo alaus. Nematė kaip R. (kaltinamasis) sudavė smūgį T., tuo metu buvo lauke. Būnant lauke, iš pirties pastato išbėgo T.. Neatkreipė dėmesio ar jo veidas buvo sumuštas. Tada nuėjo į pirties pastatą ir pradėjo klausti, kas čia per triukšmas. Pastebėjo, kad buteliai yra sudaužyti ir ant grindų buvo stiklo šukės. R. pasakė, kad pastūmė T.. Kaip girdėjo, R. sumušė T. dėl to, kad vasaros metu T. norėjo lazda jį sumušti, bet ar tai tiesa, ar ne – nežino (b. l. 120-121).

Liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti teisėtu būdu, todėl teismas laiko juos turinčiais įrodomąją galią ir jais remiasi priimdamas nuosprendį tiek kiek jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams.

Liudytojo G. V. paaiškinimu teisme, kad dalyvavo gimtadienyje, matė, kad buvo atvažiavęs ir kaltinamasis. Nuėjo miegoti, vėliau išgirdęs ginčą, nulipo, T. B. su R. D. susistumdė. Matė, kad T. B. suklupo ant žemės, matyt dėl susistumdymo. Jis pats buvo prie kriauklės, nenorėjo žiūrėti į juos. T. B. išbėgo iš pirties, jis nubėgo paskui, nunešė jam rūbus. Tačiau ne viską pamena tiksliai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad

miegant išgirdo kažkokį tai triukšmą, suprato, kad kažkas ginčijasi. Tada nusileido į pirmą aukštą ir pamatė, jog ginčijasi T. su R. D., bet jokios stiprios agresijos nematė. Kai nusileido, jie sėdėjo prie stalo. Paskui pastebėjo, kad T. B. su R. D. pradėjo stumdytis, po ko T. nugriuvo ant žemės, bet staigiai išbėgo iš pirties. Tiksliai negali pasakyti, bet galėjo būti, kad T. pargriuvo ant stiklo šukių, kadangi prie sienos, netoli durų, stovėjo buteliai. Gali būti, kad buteliai buvo sudaužyti, T. galėjo pargriūti ant sudaužytų butelių. Pats dar T. padavė batus ir striukę, kad apsirengtų. Kai T. išbėgo iš pirties, daugiau jis nebegrįžo, o nuėjo į namus (b. l. 88-92).

Liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti teisėtu būdu, todėl teismas laiko juos turinčiais įrodomąją galią ir jais remiasi priimdamas nuosprendį tiek kiek jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad T. B. padaryta: odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje kaktikaulio - momenkaulio riboje vidurio linijoje, kaktos dešinės pusėje su poodine kraujosruva, dešinės akies apatiniame voke su poodine kraujosruva, padaryti paveikus kietais bukais daiktais; odos nubrozdinimai juosmens srityje abipus, žaizdos nugaros dešinėje pusėje bei kairio sėdmens apatinėje - išorinėje dalyje, galimai padarytos aštriu pjaunančių daiktų ar įrankių poveikyje. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2011-12-10. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu, sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti septynių trauminių poveikių pasėkoje. Nustatyti kūno sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti konkretų žalojusį daiktą ar įrankį. Visi išoriniai kūno sužalojimai yra padaromi tiesiogiai traumuojant kūno paviršių. Nustatytų kūno sužalojimų pobūdis bei lokalizacija konkrečios nukentėjusiojo padėties bei užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėties nenurodo (ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 33-35).

Specialistas E. B. apklausos metu patvirtino, kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. T. B. apklausos protokole išdėstytomis 2011-12-10 įvykio aplinkybėmis, galima teigti, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyti T. B. kūno sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiojo T. B. nurodytomis aplinkybėmis (ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 36-37).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo parodymai, jog jis nesumušė nukentėjusiojo, o tik gynėsi nuo jo užpuolimo, prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Vienareikšmiai nustatyta, kad kaltinamasis nekviestas atvažiavo į gimtadienį bei buvo 2011 m. gruodžio 10 d. apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), pirtyje. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas. Tai patvirtino, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai G. V., M. G. nurodę, kad išgirdę triukšmą nusileido pasižiūrėti kas vyksta. Teisme apklausti liudytojai G. V., M. G., L. K., tiek pats kaltinamasis R. D. nurodė, kad prieš atvykstant kaltinamajam į pirtyje švenčiamą gimtadienį nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Nukentėjusysis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek privataus kaltinimo skunde teismui ir teisme nuosekliai aiškino konflikto kilimo aplinkybes, kad kaltinamasis priėjęs prie jo sudavė smūgį į galvą, nuo ko jis nukrito ir po to pargriuvusį spardė kojomis. Smūgio sudavimą į galvą ir parkritimą patvirtino liudytojas G. V., nurodęs, kad matė, kaip kaltinamasis su nukentėjusiuoju stumdosi ir kad nukentėjusysis parkrito ir galimai ant grindų buvo stiklo šukės. Lliudytojas V. Z. nors ir nurodė nematęs smūgio, tačiau patvirtino, kad kaltinamasis jam prisipažino pastūmęs nukentėjusįjį. Kad R. D. sumušė nukentėjusįjį patvirtino ir liudytojas M. G., nurodęs, kad apie tai, kad R. D. sumušė T. B. sužinojo gimnazijoje, kai susitiko su draugais. Specialisto išvada patvirtina sužalojimus, padarytus nukentėjusiajam M. B., o jų lokalizacija (odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje kaktikaulio - momenkaulio riboje vidurio linijoje, kaktos dešinės pusėje su poodine kraujosruva, dešinės akies apatiniame voke su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimai juosmens srityje abipus, žaizdos nugaros dešinėje pusėje bei kairio sėdmens apatinėje - išorinėje dalyje,) ir padarymo būdas (paveikus kietais bukais daiktais ir aštriu pjaunančių daiktų ar įrankių poveikyje), patvirtina nukentėjusiojo nurodytas jo sumušimo aplinkybes posėdžio metu ir privataus kaltinimo skunde, bei nurodytas pas medikus ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Specialistas E. B. apklausos metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje patvirtino, kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. T. B. apklausos protokole išdėstytomis 2011-12-10 įvykio aplinkybėmis, galima teigti, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyti T. B. kūno sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiojo T. B. nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atsirado dėl septynių trauminių poveikių, kas patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad parkritus ant grindų nuo suduoto smūgio, kaltinamasis jį dar spardė ir padarė ne daugiau penkių spyrių.

Įvertinus konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo aplinkybes, t. y. kad nukentėjusysis nei karto kaltinamajam nesudavė, byloje nėra pateikta apie tai jokių įrodymų, pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklaustas įtariamuoju patvirtino, kad tarp jų įvyko susistumdymas, jis T. pastūmė, nuo ko jis parkrito ant butelių, kurie stovėjo šalia sienos, tada sudavė nukentėjusiajam vieną kartą rankos delnu per kaklą ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė per inkstus, - darytina išvada, kad jokio realaus pavojaus kaltinamojo sveikatai ar gyvybei nebuvo. Be to teisme kaltinamasis teigia buvęs blaivus, todėl nekyla abejonių, kad situaciją suprato ir vertino adekvačiai. Prisipažinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje sumušęs nukentėjusįjį teisme kaltinamasis pakeitė savo parodymus, ką teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją ir siekį išvengti atsakomybės už padarytą veiką. Todėl pripažintina, kad konflikto metu jokio nusikalstamo nukentėjusiojo kėsinimosi į kaltinamojo sveikatą ar gyvybę nebuvo, o kaltinamojo veiksmai tyčia sudavus nukentėjusiajam į veidą, o šiam parkritus dar ir pastarojo spardymas pripažintini ne gynybiniais, o nusikalstamais.

Ištyrus ir įvertinus įrodymus pripažintina, kad kaltinamasis tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. B. sveikatą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), jo padarymo aplinkybes, motyvus ir kaltės formą-tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris teistas, tačiau nusikalto prieš pirmesnį jo atžvilgiu priimtą nuosprendį, todėl laikytinas nusikaltęs pirmą kartą, administracine tvarka baustas, nedirba, registruotas darbo biržoje, bei tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina didesnė nei minimali sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kuri visiškai sudedant bendrintina su pirmesniu Vilniaus rajono apylinkės teismo 20120-03-29 nuosprendžiu.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo smurto buvo sužalotas, patyrė skausmą, išgąstį, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą.

Įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir tuoj pat atsiradusių akivaizdžių sužalojimo pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas.

Sprendžiant jo dydžio klausimą atsižvelgta į nusikaltimo padarymo priežastį (konfliktą ir jo priežastį) ir jo kilimo aplinkybes, į žalą padariusio asmens kaltę, sužalojimo pobūdį, pavojingumą, pasekmes ir tai, kad šiuo metu jo liekamųjų reiškinių nėra, į kaltinamojo tyčiniu elgesiu sukeltus dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą, į abiejų turtinę padėtį t. y. kad kaltinamasis nedirba, bet registruotas darbo biržoje, o nukentėjusysis nedirba, mokosi, bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo 1500 Lt patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos ir įrodytos rašytiniais įrodymais (b. l. 39), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. (R.) D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d. paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrintą bausmę paskirti - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo T. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. D. 2000 (Du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo T. B. 1500 Lt patirtas išlaidas advokato paslaugoms pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo R. D..

Nuosprendžiui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajam skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.