Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-594-195/2013

Teisėja Jolanta Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00026-2012-4

2013 m. lapkričio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d. paskirta bausmė visiškai sudedant subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinus bausmes paskirtas - laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityta bausmė dalis atliktas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo T. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteista iš R. D. 2000 (du tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo T. B. naudai iš R. D. priteista 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) litų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 10 d. apie 4.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), pirtyje tyčia sudavė T. B. (T. B.) į veido dešinę pusę, po to pastūmė pastarąjį, o šiam nukritus spyrė ne daugiau penkių kartų kojomis į šonus ir galvą, tuo padarė odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje kaktikaulio - momenkaulio riboje vidurio linijoje, kaktos dešinėje pusėje su poodine kraujosruva, dešinės akies apatiniame voke su poodine kraujosruva, juosmens srityje abipus, žaizdas nugaros dešinėje pusėje bei kairio sėdmens apatinėje - išorinėje dalyje, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Apelianto manymu, apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas, kadangi neįrodyta, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde pažymi, kad nukentėjusiojo T. B. parodymai duoti apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje skiriasi ir yra prieštaringi. Pažymi, jog nukentėjusysis pirmosios apklausos metu parodė, kad buvo vienas smūgis į dešinę veido pusę, papildomos apklausos metu parodė, kad buvo trys smūgiai, o papildomai apklausiant trečią kartą parodė, jog buvo smūgiai koja į galvą ir kitas kūno vietas. Todėl apeliantas abejoja nukentėjusiojo duotų parodymų patikimumu, pažymi, kad jo parodymai buvo derinami su teismo medicinos specialisto išvadomis.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad nei vienas iš apklaustų teismo posėdyje liudytojų nedavė parodymų, kad būtent jis sumušė T. B..

Nuteistojo manymu, nepaneigtos ir kitos T. B. sužalojimo galimos atsiradimo aplinkybės. Pažymi, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl galėjo pats nugriūti ir susižaloti arba jį galėjo sužaloti kiti asmenys. Nurodo, kad grįžęs namo T. B. nesiskundė savo tėvams, kad buvo sumuštas ir neprašė suteikti pagalbos.

Nubaustojo nuomone, privatus kaltintojas neįrodė, o teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusių T. B. neigiamų pasekmių, t.y. neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė skundą atmesti.

Susipažinus su bylos medžiaga, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo R. D. veiksmus pagal BK 140 str. 1 d., nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų, ištirtų bei patikrintų įrodymų pagrindu nustatyti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl 2011 m. gruodžio 10 d. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo, vadovavosi prielaidomis bei nepatikimais įrodymais, t.y. liudytojų parodymais, pažymėtina, jog apylinkės teismas vadovavosi ne vien nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, bet ir byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013 m. gruodžio 13 d. specialisto išvada Nr. G 3748/11 (01), kurioje nurodyta, kad T. B. padaryta: odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje kaktikaulio - momenkaulio riboje vidurio linijoje, kaktos dešinės pusėje su poodine kraujosruva, dešinės akies apatiniame voke su poodine kraujosruva, padaryti paveikus kietais bukais daiktais; odos nubrozdinimai juosmens srityje abipus, žaizdos nugaros dešinėje pusėje bei kairio sėdmens apatinėje dalyje, galimai padarytos aštriu pjaunančių daiktų ar įrankių poveikyje. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2011 m. gruodžio 10 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu, sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti esant septyniems trauminiams poveikiams. Nustatyti kūno sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti konkretų žalojusį daiktą ar įrankį. Visi išoriniai kūno sužalojimai buvo padaryti tiesiogiai traumuojant kūno paviršių. Nustatytų kūno sužalojimų pobūdis bei lokalizacija konkrečios nukentėjusiojo padėties bei užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėties nenurodo (1 t. b. l. 33-35). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi byloje esančiu specialisto E. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad specialisto išvadoje Nr. G 3748/11 (01) nustatyti T. B. kūno sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiojo T. B. nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 36-37).

Nors nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl jam padarytų sužalojimų ikiteisminio tyrimo apklausose iš dalies skiriasi (dėl smūgių skaičiaus), tačiau šis faktas esminės reikšmės

veikos kvalifikavimui neturi taip pat negali būti pagrindu abejoti visais nukentėjusiojo parodymais. BK 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui ar nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Specialisto nustatyti T. B. 2011 m. gruodžio 10 d. patirti sužalojimai patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Laikyti, kad šiuos sužalojimus nukentėjusiajam padarė ne nuteistasis tik dėl to, kad nukentėjusysis nurodė skirtingą jam suduotų smūgių skaičių, pagrindo nėra. Skundo argumentai dėl nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo nepagrįsti.

Atmestini ir apelianto argumentai dėl apklaustų liudytojų parodymų vertinimo. Apeliantas pažymi, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų nedavė tiesioginių parodymų apie tai, kad būtent jis sumušė T. B.. Patikrinus byloje esančią medžiagą nustatyta, kad didžioji dauguma bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų liudytojų patvirtino, jog iki tol kol į gimtadienį nebuvo atvažiavę R. D., A.Mackevič, V. Z., T. B. nebuvo sumuštas ir ant jo veido jokių mėlynių nebuvo. Be to, ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas nukentėjusysis R. D. bei liudytojai A.Mackevič, V. Z., M. G., G. V., L. T. parodė, kad T. B. švenčiant draugo gimtadienį buvo sumuštas būtent R. D..

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad dalyvavo draugo gimtadienyje, kuris vyko pirtyje. Nurodė, jog kiek vėliau į gimtadienį atvažiavo ir R. D. su savo draugais. Taip pat parodė, kad R. D. pradėjo konfliktuoti ir į jį mėtyti butelius o tuo metu kai jis stengėsi pabėgti R. D. sulaikė jį ir sudavė kumščiu per galvą. Nuo smūgio jis nukrito ant stiklų. Tada kaltinamasis pradėjo jį spardyti (1 t. b.l.2-3, 29-30, 41-42, 44 - 46, 54-55, 2 t. b.l.42-44).

Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jis nežino dėl ko prasidėjo konfliktas tarp T. B. ir R. D., tačiau jis pamatė kaip T. B. pargriuvo ant žemės. T. B. sakė kad jam buvo apdraskytas šonas (1 t. b.l.89-90, 91-92, 2 t. 62-64).

Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog apie tai, kad R. D. sumušė T. B. jis sužinojo gimnazijoje kai susitiko su draugais (1 t. b.l.80).

Liudytojas L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie T. B. sumušimą sužinojo vėliau iš draugų (1t. 102-103).

Liudytojas A.Mackevič ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog apie tai, kad R. D. sumušė T. B. sužinojo iš paties T. B. žodžių, kai jis jam apie tai pats papasakojo (1t. b.l.113-114).

Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jis išgirdęs triukšmą nuėjo į pirties pastatą paklausti, kas atsitiko ir pastebėjo ant grindų sudaužytų butelių šukes. Taip pat parodė, kad R. D. jam pasakė, kad jis pastūmė T. B. (1 t. b.l.120-121, 2 t. 57-59).

Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad jis pastūmė T. B., kad delnu smogė nukentėjusiajam per kaklą nuo ko pastarasis pargriuvo (1 t. b.l.126-127). Patikrinus bylos medžiagą matyti, kad R. D. bylos nagrinėjimo teisme metu savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė, ką apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip kaltinamojo gynybine pozicija ir siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Visus šiuos ankščiau išvardintus nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus patvirtina byloje esantis 2012 m. birželio 21 d. akistatos protokolas tarp T. B. ir R. D., kuriame nurodyta, kad R. D. sumušė nukentėjusįjį, suduodamas jam smūgį į kaklą ir į inkstus (1 t. b. l. 41-42). Parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistasis R. D. patvirtino, kad sudavė smūgius T. B. rankos delnu per kaklą, pargriuvusiam ant sudaužytų butelių sudavė kumščiu į nugarą (1 t. b.l.139-145).

Nors savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad apklausiant liudytojus ikiteisminio tyrimo metu buvo klastojami jų parodymai, nurodė, kad V. Z. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog po įvykio su T. B. nesimatė ir nekalbėjo, tačiau V. Z. apklausos protokole nurodyta, kad jis kalbėjo su nukentėjusiuoju ir šis jam pasakė, kad R. D. jį sumušė. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių šiuos nubaustojo teiginius, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

Nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad 2011 m. gruodžio 10 d. nukentėjusysis T. B. 2013 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 3748/11 (01) nurodytus sužalojimus patyrė kitoje vietoje nei nurodyta jo skunde dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo laikytina, kad apylinkės

teismas padarė pagrįsta išvadą, jog nežymus sveikatos sutrikdymas T. B. buvo padarytas neteisėtais nuteistojo veiksmais kaltinime nurodytu laiku ir vietoje.

Atmestinos kaip nepagrįstos nubaustojo nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 str. 1 d. nuostatas, kuriame nurodyta, jog teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, nustačius to paties straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas aplinkybes – jei toks asmuo duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šie duomenys neturi savarankiškų įrodymų reikšmės ir jie teismo sprendime gali būti vertinami, jais remiamasi tik tikrinant kitų bylos įrodymų patikimumą ir yra reikšmingi formuojant teismo vidinį įsitikinimą.

Įvertinusi bylos medžiagą, konstatuotina, jog surinktų įrodymų visuma patvirtina nuteistojo smurtavimo nukentėjusiojo atžvilgiu faktą. Byloje neginčytinai nustačius T. B. sumušimo faktą, apylinkės teismo padaryta išvada dėl R. D. kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d., pagrįsta.

Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.