Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Fjord Bank“ ieškinį atsakovui J. A. (J. A.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2024 m. balandžio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 252468 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 10 000 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui, taikant 6,9 proc. metinę palūkanų normą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti palūkanas ir periodinį administravimo mokestį (45 Eur per mėn.). Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (proc.) 16,52 proc. Ieškovė 2024 m. balandžio 25 d. pervedė atsakovui 10 000 Eur į jo banko sąskaitą. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, t.y. nesumokėjus įmokų, ieškovė 2024 m. liepos 16 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, informuojantį apie pradelstą mokėjimą, o ieškovė 2024 m. rugpjūčio 2 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo pareikalavo iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. apmokėti susidariusį įsiskolinimą, kitu atveju Sutartis bus nutraukta vienašališkai dėl jos pažeidimo ir kreipiamasi į teismą dėl vartojimo kredito, delspinigių, palūkanų ir kitų sumų priteisimo. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 3 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, informuojantį apie nutrauktą Sutartį ir reikalavimą padengti visą įsiskolinimą (e.b. failas 1, l. 34-57,133). Atsakovas įsiskolinimo iki šiol nėra sumokėjęs.

Dėl atsakovo argumentų

12. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriuje pagal atsakovo pareiškimą 2024 m. gegužės 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16954-24 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą. To paties skyriaus tyrėjo 2024 m. gegužės 6 d. nutarimu atsakovas pripažintas nukentėjusiuoju. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdymo 1-ojo skyriaus 2025 m. vasario 10 d. rašto Nr. IBPS-S-87302-25 matyti, kad 2024 m. balandžio 29 d. atsakovas kreipėsi pareiškimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą parodydamas, kad 2024 m. balandžio 25 d. jo naudojamu mobilaus ryšio telefono numeriu sulaukė jam nepažįstamos moters, prisistačiusios "Google" atstove, skambučio. Pastaroji nurodė, kad yra perimti jo asmens duomenys - asmens kodas, "Google" paskyros prisijungimų duomenys, nukopijuota jo naudojama AB "SEB" bankas programėlė ir jo vardu užpildytos paraiškos paskolai gauti. Vėliau su J. A. susisiekė moteris, prisistačiusi AB "SEB" banko darbuotoja, pateikė duomenis apie neva jo vardu pateiktas paraiškas paskolai gauti ir nurodydama, kad siekiant išvengti už paskolas gautų piniginių pervedimo į sukčiavimą vykdomų asmenų sąskaitas, įtikino J. A. savo vardu pateikti dvi paraiškas paskolai gauti, viena paraiška - "Fjord Bank" 10 000 eurų, kita - UAB „Credit Service" (Vivus Fnance) 6 000 eurų. Abi asmens paraiškos paskoloms gauti buvo tenkintos ir į jo naudojamą AB "SEB" bankas sąskaitą buvo pervesta bendra 16 000 eurų suma. J. A. gavus aukščiau nurodytas pinigines lėšas į jo naudojamą banko sąskaitą, moteris, prisistačiusi AB "SEB“ banko darbuotoja, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad buvo perimti jo AB "SEB" banko duomenys, minėtas pinigines lėšas laikyti banko sąskaitoje yra nesaugu, todėl pinigines lėšas reikia perduoti į AB "SEB" banko draudiminį fondą. J. A. buvo nurodyta jam priklausančią AB "SEB" bankas kortelę perduoti automobilio "Bolt" vairuotojui, kuris ją perduos į banko saugos skyrių. J. A. atidavė "Bolt" automobiliu atvykusiam nepažįstamam asmeniui jam priklausančią AB "SEB" bankas kortelę, ko pasekoje, pasinaudojus banko kortele, bankomate buvo atliktas grynųjų pinigų išėmimas ir piniginių lėšų pervedimas tretiesiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-16954-24 2025 m. gegužės 6 d. nutarimu atsakovas yra pripažintas nukentėjusiuoju, ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, atliekami ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai, siekiant nustatyti asmenis, įvykdžiusius nusikalstamą veiką. Byloje taip pat yra pateiktas 2024 m. balandžio 29 d. liudytojo apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoju buvo apklaustas atsakovas (e.b. failas 1,l. 75-77, 92-96, 158-159, failas 2, l. 41-43).

13. Atsakovas į bylą pateikė 2025 m. lapkričio 24 d. Vilniaus AVPK KP nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Veronikos Trusienės elektroninį laišką atsakovui, kuriame informuojama apie atliekamą didelės apimties daugiaepizodinį ikiteisminį tyrimą dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198-1 straipsnyje 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (e.b. failas 2, l. 98, DOK-174623).

14. Vertinant atsakovo nurodomą aplinkybę, jog jis yra pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime, atsižvelgtina, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Šiuo atveju aplinkybė, kad vyksiančiame ikiteisminiame tyrime atsakovui suteiktas nukentėjusiojo statusas, neužkerta kelio nagrinėjamojoje byloje vertinti sutartinių prievolių įvykdymo (ne)tinkamumą. Reikšminga ir tai, kad ikiteisminiame tyrime asmens procesinis statusas gali keistis priklausomai nuo surinktų duomenų, tyrimo eigos, ir negali būti vertinama kaip galutiniu statuso pripažinimu baudžiamajame procese, todėl atsakovo argumentai dėl jo procesinio statuso ikiteisminiame tyrime neeliminuoja galimybės įvertinti sutartinių įsipareigojimų vykdymo klausimą.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas laikosi pozicijos, kad paraiškos kreditui gauti jis nepildė, jo valia nebuvo kredito gavimas, o tik vykdė sukčių nurodymus, t.y. tvirtino operacijas SMART-ID kodais, perdavė banko kortelę su kodu „Bolt" vairuotojui. Tačiau pastarieji atsakovo argumentai vertintini kritiškai.

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas pats pildydamas paraišką kreditui gauti nurodė savo gaunamas pajamas, nurodė skolinimosi laikotarpį, kredito paskirtį, savo vardą, pavardę, asmens kodą, elektroninio pašto adresą, telefono numerį, asmens tapatybės kortelės numerį, duomenis apie šeimyninius santykius, duomenis apie kitus finansinius įsipareigojimus ir kt. (e.b. failas 1, l. 109-118). Į bylą yra pateiktas 2024 m. balandžio 25 d. garso įrašas, kuriame ieškovė nurodo prašomo kredito, palūkanų dydį atsakovui, atsakovas patvirtina savo tapatybę ir tikslą gauti kreditą bei nurodo, kad sutartį galės patvirtinti elektroninėmis priemonėmis (SMAR-ID), ieškovei atsiųsti gyvenamosios vietos adresą savo elektroniniu paštu (e.b. failas 2, l. 78, DOK-173831). Pažymėtina, kad po 2024 m. balandžio 25 d. pokalbio ieškovės atstovė atsakovo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) prašė atsakovą atsiųsti gyvenamosios vietos adreso įrodymą nurodytu elektroniniu paštu, ką atsakovas ir padarė (e.b. failas 1, l. 116-119). Atsakovas neginčijo garso įrašo tikrumo ir autentiškumo, kaip ir neginčijo, jog nurodytas elektroninis paštas priklauso atsakovui. Taigi priešingai nei teigia atsakovas, atsakovo atliktų veiksmų visuma ir paties patvirtinimas pokalbio metu leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pageidavo ir siekė, kad jam būtų suteiktas vartojimo kreditas.

17. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovas tvirtino veiksmus SMART- ID kodu, savo banko kortelę perdavė nepažįstamam asmeniui kartu su PIN kodu, vertintinas kaip paties atsakovo pasirinktas veikimas. Atsakovas suprato arba turėjo suprasti, kad jam priklausantys ir suteikti slapti ir tik jam žinomi prisijungimo unikalus kodai (SMART-ID, PIN) prie sąskaitos duomenys apsaugo jo sąskaitą. Jų atskleidimas tretiesiems asmenims, juo labiau neidentifikuotiems telefoniniu ryšiu, pažeidė sąskaitų apsaugą ir sudarė galimybę tretiesiems asmenims pasinaudoti sąskaitose esančiais pinigais, todėl personalizuotų (slaptų, žinomų tik vartotojui - atsakovui) prisijungimo prie sąskaitų duomenų atskleidimas telefoniniu ryšiu tretiesiems asmenims rodo ne tik atsakovo neteisėtus, pažeidžiančius sutarties sąlygas veiksmus (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 41 punktas, 34 straipsnis), bet ir neprotingą, išskirtinai nerūpestingą elgesį, kuris kvalifikuotinas kaip didelis neatsargumas, lėmęs pinigų iš jo sąskaitų išėmimą tretiesiems asmenims. Todėl jam tenka visi dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai (Mokėjimų įstatymo 39 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad „Q Smart-ID“ sertifikatų naudojimo nuostatų ir sąlygų 5.2.8 punktas numato vartotojui, atitinkamai ir atsakovui, pareigą užtikrinti, kad vartotojo privatųjį raktą naudotų ir valdytų tik jis, o AB SEB Benrijų taisyklių 2 Priedo 18.4 punktas įpareigoja kortelės PIN kodo neatskleisti jokiems kitiems asmenims (e.b. failas 3, l. 48, 90).

18. Atsakovo atstovė akcentavo, kad atsakovo tiek kredito paraiška, tiek pats kreditas buvo disponuojamas iš IP adreso, kuris yra Australijoje, tačiau pastaroji aplinkybė nepaneigia sprendimo 17 punkte konstatuoto atsakovo nerūpestingumo ir nešalina jo atsakomybės pagal Sutartį. Pastebėtina, kad IP adresas gali būti keičiamas pagal poreikį, todėl vien aplinkybė, jog buvo naudojamas ne Lietuvai priskirtinas IP adresas, kuris nėra asmens tapatybės patvirtinimas ar net buvimo vietos patvirtinimas, taip pat neeliminuoja atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės.

19. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu kritikavo ir ieškovės atliktą atsakovo kreditingumo vertinimą.

20. Atsakingojo skolinimo nuostatų tikslas – detalizuoti su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimus, skatinti atsakingą kredito davėjų vykdomos skolinimo veiklos praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą, kad būtų sumažinta kredito davėjų keliama sisteminė rizika, užkirstas kelias pernelyg sparčiam kredito augimui, netvariems nekilnojamojo turto kainų pokyčiams ir per dideliam kredito gavėjų įsiskolinimui (Atsakingojo skolinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144, 1 punktas). Atsakingojo skolinimo nuostatų 7 punktas nustato, kad atsakinguoju skolinimu laikoma tokia kredito davėjų skolinimo veikla, kai kredito davėjas tinkamai atlieka išsamų visokeriopą kredito gavėjo kreditingumo vertinimą, neprisiima pernelyg didelės kredito rizikos, nesudaro galimybės kredito gavėjui prisiimti pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų ir neprisideda prie sisteminės rizikos susidarymo galimybės. Taigi, vadovaujantis Atsakingojo skolinimo nuostatais, kredito davėjams nustatytos pareigos tik kredito gavėjų atžvilgiu. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas ieškovei pateiktoje Internetinėje paraiškoje paskolai gauti nurodė 550 Eur gaunamų pajamų vidurkį, kurį atsakovas patikslino ir 2024 m. balandžio 25 d. pokalbio su ieškovės atstove metu. Taip pat ieškovė patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, pagal kuriuos atsakovas 2023 m. liepos 28 d. dirbo UAB “Laiko virtuvė” ir jo pajamos atskaičius mokesčius buvo 879, 43 Eur. Kaip matyti, ieškovė įvertino ir tai, kad viešų registrų duomenimis (Lietuvos banko) atsakovas neturėjo kitų įsipareigojimų (e.b. failas 3, l.44-69). Taigi ieškovė prieš suteikdama kreditą tinkamai įvykdė Atsakingo skolinimo nuostatų 7 punkto reikalavimus.

21. Teismas nepritaria atsakovo atstovės teismo posėdžio metu išsakytam teiginiui, kad byloje turi būti pripažinta dalinė abiejų šalių atsakomybė. Anot atstovės, įvertintina, kad atsakovas pats paraiškos kreditui gauti nepildė, buvo sukčių suklaidintas, ieškovė netyrė, kodėl atsakovui buvo reikalingas 10 000 Eur dydžio kreditas. Tačiau, kaip nustatyta sprendimo 16-17 punktuose, atsakovas pats užpildė Internetinę paraišką paskolai gauti, nurodė eilę savo asmens duomenų, kuriuos patvirtino tiek telefoninio pokalbio su ieškovės atstovė metu, tiek savo asmeniniu elektroniniu paštu, tiek asmeninėmis elektroninėmis priemonėmis (SMART-ID). Atsakovas paraiškoje paskolai gauti nurodė ir paskolos paskirtį – vartojimas. Jokie teisės aktai nenumato kredito davėjui pareigą išsiaiškinti, kuriam tikslui konkrečiai bus leidžiami vartojimui suteiktas kreditas, tokios pareigos nepagrindė ir atsakovas (CPK 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad šiuo atveju ir ieškovei turi būti taikoma civilinė sutartinė atsakomybė.

22. Pažymėtina, kad kredito sutartis – tai viena iš dažniausiai taikomų ir itin įprastų sutarčių, kurių esmei suprasti nereikia specialiųjų finansinių, investavimo ar panašių žinių. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovo atstovei pripažindamas ir sutikdamas, kad prašo 10 000 Eur vartojimo kreditą, ieškovės atstovei paaiškinant kredito mokėjimo sąlygas bei jas atsakovui patvirtinus savo mobiliuoju parašu, atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kokią riziką prisiima pasirašydamas Sutartį. Akivaizdu, kad atsakovas pasirašęs sutartį, turėjo galimybę su ja susipažinti ir jam yra suprantamos visos Sutarties sąlygos bei jos neįvykdymo pasekmės. Taigi šiuo atveju atsakovas neabejotinai galėjo numatyti, kokias pasekmes gali sukelti Sutarties pasirašymas. Tuo atveju, jeigu Sutarties sąlygos atsakovui būtų buvusios nepriimtinos ar nesuprantamos, jis turėjo visas galimybes tokios Sutarties nepasirašyti ar imtis aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti nesuprantamas / nepriimtinas Sutarties nuostatas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po Sutarties sudarymo atsakovas būtų siekęs pripažinti Sutartį negaliojančią. Toks reikalavimas nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamoje byloje. Taigi Sutarčiai nesant nuginčytai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti Sutarties nuostatomis, nustatančiomis atsakovo civilinę atsakomybę.

Dėl negrąžinto kredito, administravimo mokesčio ir mokėjimo palūkanų priteisimo

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

24. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 10 000 Eur negrąžinto kredito.

25. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 225 Eur nesumokėtą administravimo mokestį (iki Sutarties nutraukimo). Nagrinėjamu atveju Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas mokės Sutarties specialiojoje dalyje apibrėžtą periodinį administravimo mokestį (Sutarties specialiosios sąlygos, Sutarties bendrųjų sąlygų 20 punktas, Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą 3 punktas). Sutarties specialiojoje dalyje bei mokėjimo grafike numatytas sutarties administravimo mokestis yra išdėstytas fiksuota 45 Eur suma per mėnesį visam sutarties laikotarpiui ir įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties bendrųjų sąlygų 23 punktas numato, kad periodinio administravimo mokesčio mokėjimas gali būti numatytas praėjus daugiau arba mažiau nei vienam mėnesiui po Vartojimo kredito sutarties sudarymo ir, nepriklausomai nuo to, ar toks laikotarpis yra ilgesnis, ar trumpesnis nei vienas mėnuo, pirmojo Periodinio administravimo mokestis nekinta. Vadovaujantis nurodytu, atsakovui pagal Sutarties įmokų mokėjimo grafiką atsirado pareiga sumokėti administracinį mokestį už 2024 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius. Atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl iš atsakovo priteistina 225 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.189, 6.200, 6.205 straipsniai).

27. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (10 466, 49 Eur (10 000 Eur + 255 Eur + 241,49 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 4951,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 236 Eur žyminis mokestis ir 4 715,16 Eur advokato išlaidos. Atsakovo atstovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos yra neprotingos ir neproporcingos, prašė jų nepriteisti.

30. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovės bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Tačiau sutiktina, kad byla nėra sudėtinga, nėra analizuojami nauji materialiosios teisės klausimai, kas sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovui priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į advokato faktiškai sugaištą darbo laiką, įvertinus procesinių dokumentų turinį, nesudėtingą bylos pobūdį, ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis už advokato paslaugas mažintinas iki 3 000 Eur.

Dėl baudos skyrimo

35. Pagal CPK 95 straipsnyje numatytą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių reglamentavimą, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Nustačius piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

36. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad atsakovas prašė atidėti teismo posėdį dėl to, kad jam reikalinga byloje teisininko pagalba, ką tvirtina ir byloje esantys duomenys, taip pat jo atstovei atostogaujant ir nespėjus teismui pateikti atstovavimo sutarties, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas gebės pilnavertiškai, savarankiškai, tinkamais teisiniais argumentais apsiginti nuo pareikšto reikalavimo, dėl ko jam reikalinga teisininko pagalba, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimu ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nenustačius atsakovo nesąžiningumo, skirti jam baudos nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Fjord Bank“ (juridinio asmens kodas 304493038) iš atsakovo J. A. (J. A.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 466,49 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 49 ct) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 466,49 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3 236 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.