Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Gediminui Vilučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Trakų istorijos muziejuje, vairuotoju, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas – (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. G. neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: jis 2024 m. liepos 10 d., apie 08:05 val. Trakų rajono sav., Trakų mieste, Trakų g., ties pastatu pažymėtu Nr. 27, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), – būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija).

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad su žmona įvyko buitinis, šeimyninis konfliktas. Ji iškvietė pareigūnus, davė papūsti ir surašė protokolą, kad 15 dienų negali lankytis namuose ir jį išvežė iš gyvenamosios vietos. Pirmadienį nakvojo pas dukrą. Antradienį po darbo atvažiavo į savo gyvenamąją vietą ir norėjo pasiimti drabužių, asmeninių daiktų. Jį namuose aptiko pareigūnai. Tai buvo liepos 9 d., apie 18 val. Surašė jam protokolą, skyrė baudą ir vėl išvežė pas tėvus. Liepos 10 d. turėjo išeiginę dieną. Liepos 9 d. sutiko draugų, kartu išgėrė. Liepos 10 d. ryte, po 7 valandos, jį nuvežė pasiimti į namus daiktų. Vėl žmona pradėjo skambinti policijai, kad jis grįžo. Tam, kad dar kartą neužkluptų jo namuose, paėmė mašinos raktelius, daiktų ir išvažiavo iš namų. Kai antradienį policijos pareigūnai jį vežė, paliko dokumentus, piniginę policijos automobilyje. Galvojo, kad gal namuose paliko. Tai taip pat buvo priežastis dėl ko grįžo trečiadienį. Neapgalvojęs išvažiavo į Trakus ir jį sustabdė. Sutikime prašyme dėl laidavimo be užstato ir kitų klausimų nurodė, kad prašo vietoje piniginės baudos konfiskuoti transporto priemonę, nes neturi galimybės sumokėti tokio dydžio baudą.

3. Teisiamojo posėdžio metu gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamojo laiduotoja G. A. prašymas, kuriame prašoma atleisti Ž. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. G. A. nurodė, kad yra kaltinamojo dukra, gali padaryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas (advokatas) Sergejus Milovas prašė teismo atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus ir sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminą, nes kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad taip tą dieną susiklostė aplinkybės, jog atėjus pasiimti daiktų ir atvažiavus policijos pareigūnams, jam teko išvažiuoti, nėra paneigtos byloje. Gynėjas prašė atleisti Ž. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręsti dėl laidavimo termino, užstato, konfiskuoti pusę vairuoto automobilio vertės, įmokos į nukentėjusiųjų fondą netaikyti.

5. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašymui taikyti laidavimą neprieštaravo ir siūlė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal G. A. laidavimą, nustatyti 2 metų laidavimo terminą be užstato; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones); siūlė skirti ir transporto priemonės VW Passat konfiskavimą, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją atlikti per 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2024 m. liepos 17 d., Ž. G. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat kaltinamojo Ž. G. dukros G. A. prašymo atleisti kaltinamąją pagal jos laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui, gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

8. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo Ž. G. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu gautais įrodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

9.1. 2024 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patrulio Giedriaus Kulpavičiaus tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. liepos 10 d., apie 08.05 val. patruliuojant kartu su vyresniuoju tyrėju A. B., Trakuose, Vytauto g. pastebėjo, įtartinai atrodantį automobilio VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kurį nusprendė sustabdyti patikrinimui. Automobilis buvo sustabdytas Trakuose, Trakų g. ties 27 numeriu pažymėtu pastatu, dokumentų patikrinimo metu nustatyta, jog automobilį vairavo Ž. G., gimimo data – (duomenys neskelbtini), kuriam pirmu pūtimu buvo nustatytas 2.01 prom. girtumas (08.08 val.), asmuo nurodė jog alkoholį vartojo vakar, antru pūtimu nustatytas 2.02 prom. girtumas (08.29 val.) alkoholio matuoklio parodymų neginčijo. (b. l. 22)

9.2. 2024 m. liepos 10 d. BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis, policijos pareigūnų ekipažas V6024 sustabdė automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. (b. l. 17-21)

9.3. 2024 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Įvykio vietos apžiūros objektas yra gatvė (Trakų 27, Trakai, Trakų rajono sav.) Gatvėje tiek dešinėje, tiek kairėje pusėje yra matomi gyvenamieji namai, automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat Trakų gatvėje, šalia pastato Nr. 27, yra matomas automobilis ,,Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis techniškai tvarkingas, ant kėbulo detalių matomi įvairūs įdrėskimai, natūralios nusidėvėjimo žymės. Automobilio viduje ir bagažinėje, kituose automobilio vietose matomų daiktų nėra. Automobilis po įvykio vietos apžiūros priverstinai išvežtas į saugomų automobilių stovėjimo aikštelę (UAB „OSVALDA“, Avižieniai, Sudervės g. 2E). (b. l. 9 -10)

9.4. Kaltinamajam Ž. G. 2024 m. liepos 10 d. Nr. 0124000419118 surašytame neblaivumo nustatymo akte matyti, kad nustačius neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija gali, asmeniui nurodžius, kad alkoholio vartojo 23:30 valandą, alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0070, patikros sertifikatas 2024-04-12 Nr. 2067338, 2024-07-10 08:08 val. alkotesterio pagalba, pirmuoju pūtimu Ž. G. buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, toliau, tą pačią dieną, 08:29 val. alkotesterio pagalba, antruoju pūtimu jam buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko. (b. l. 23 )

10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

12. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis Ž. G., 2024 m. liepos 10 d. apie 08:05 val. Trakų rajono sav., Trakų mieste, Trakų g., ties pastatu pažymėtu Nr. 27, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, veikė tiesiogine tyčia, t y. Ž. G. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam) norėjo. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (esant išduotam apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui noras dar kartą išvengti policijos pareigūnų namuose). Nenustatyta, kad Ž. G. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: Ž. G. sėdo neblaivus prie transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

13. Teisme gautas G. A. prašymas atleisti kaltinamąjį Ž. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo G. A. laidavimą.

14. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

15. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, jog G. A. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų G. A. negalėjimą būti laiduotoja. Teismo vertinimu, tėvą ir dukrą siejantys draugiški ir pagarbūs santykiai, bendravimas, vienas kito palaikymas vienareikšmiškai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nesumenkino kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys būtent palaikymu, bendravimu.

16. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); turtinė ar kitokio pobūdžio žala tretiesiems asmenims nepadaryta. Pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas.

17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal G. A. laidavimą. Teismo vertinimu, G. A. asmenybė, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį Ž. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal G. A. laidavimą. Teismo vertinimu, pasitikėjimas laiduotoja gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

18. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis Ž. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotinas G. A. atsakomybėn be užstato.

19. Tačiau pažymėtina, jog vis dėlto, kaltinamasis prie automobilio vairo sėdo siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų pažeidimo, neblaivus vairavo darbo dieną, ryte, mieste, kai būna pakankamai intensyvus eismas, tad laidavimo terminas nustatytinas dviejų metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

20. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialiąja teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 (dvejus) metus; ii) konfiskuoti Ž. G. priklausantį 8 620 Eur vertės automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); iii) 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įpareigojant ją atlikti per 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

21. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

22. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Nors kaltinamojo gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2 metų terminas yra per ilgas, nes jo ginamasis nusikaltimą padarė nesiekdamas vairuoti išgėręs, o dėl to, jog tą dieną susiklostė aplinkybės, kad atėjus pasiimti daiktų ir atvažiavus policijos pareigūnams, jam teko išvažiuoti, tačiau kaip parodė pats kaltinamasis, jis prie vairo sėdo siekdamas išvengti pareigūnų, nes jam tuo metu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, o jis buvo atvykęs į sutuoktinės gyvenamąją vietą, nors to daryti negalėjo, be to, jau kartą buvo nubaustas už orderio tvarkos nesilaikymą. Taigi kaltinamasis žinojo, kad neturi teisės lankytis sutuoktinės gyvenamojoje vietoje, tačiau vis tiek buvo atvykęs pas ją, o siekdamas negauti pakartotinės baudos sėdo prie automobilio vairo. Todėl gynėjo nurodytos aplinkybės dėl būtinybės išvykti nevertinamos kaip pagrindas trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajai kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. liepos 10 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. liepos 10 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

23. Prokuroras taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę –konfiskuoti transporto priemonę VW Passat (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad kaltinamasis turi sutuoktinę ir vaikus. Transporto priemonė būtina šeimoje, transporto priemonė priklauso ne tik kaltinamajam, bet ir sutuoktinei. Transporto priemonė yra pakankamai brangi ir ją konfiskavus, tai nebūtų proporcinga priemonė ir neatitiktų teisingumo principo reikalavimams. Todėl siūlė apsiriboti transporto priemonės vertės, mažinant ją 50 procentų, konfiskavimu.

24. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turto laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje padarymo priemonė ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

25. Nustatyta, kad Ž. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju Ž. G. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam 08:05 val. buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Esant šioms aplinkybėms, automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimus, ir tai yra tinkama baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įsivertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, taigi tai, kad Ž. G. turi sutuoktinę ir vaikų, o transporto priemonė yra pakankamai brangi, nesudaro pagrindo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

26. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad automobilis yra šeimos ir priklauso taip pat ir sutuoktinei, todėl jo konfiskavimas nebūtų proporcingas, atsižvelgiant į tai prašė konfiskuoti pusę automobilio vertės sumos. Toks kaltinamojo gynėjo prašymas nepagrįstas. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pagal bylos aplinkybes Ž. G. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal teismų praktiką tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams, nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-870/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-13-458/2021, Nr. 2K-112-942/2021 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gynėjas, prašydamas išieškoti dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, nurodo, jog automobilis yra šeimos turtas ir jo konfiskavimas būtų neproporcinga bei netikslinga priemonė, kuri suvaržytų ne tik jo, bet ir jo šeimos narių teises ir teisėtus interesus, tačiau tokie kaltinamojo gynėjo argumentai yra visiškai deklaratyvūs, kadangi jis nepateikė konkrečių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, net nenurodė, kokius tiksliai sunkumus sukels automobilio konfiskavimas, kokie šeimos narių poreikiai gali būti pažeisti. Sutiktina, kad nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek kaltininkui, tiek galimai ir jo šeimos nariams, tačiau, siekiant pagrįsti, kad nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra neproporcingas siekiamiems tikslams, toks apsunkinimas ar trukdymas turi būti esminis. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Be to, neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaltinamojo ir jo šeimos interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus.

27. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad siekiamus prevencinius tikslus užtikrins automobilio konfiskavimas, teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė pakankama atgrasyti Ž. G. nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviam, ji proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jo asmenybei, dera su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovautasi priimant sprendimą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, skyrimas šiuo atveju būtų netikslingas.

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių galiojimo

28. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. liepos 10 d. nutarimais skirti rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas.

29. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo ir laikino specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, dokumentų paėmimas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti iš kaltinamojo Ž. G. 147,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

31. Kaltinamąjį bylos nagrinėjimo metu gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT, Tarnyba) paskirtas advokatas Sergejus Milovas. VGTPT pateikė pažymas apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

32. Šioje byloje gynėjo dalyvavimą būtinu teismas pripažino dėl to, kad byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, t. y. ne kaltinamojo iniciatyva, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų jo padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš Ž. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant Ž. G. laiduotojos G. A., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl Ž. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. liepos 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, paskirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. liepos 10 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Ž. G. vardu, atiduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2024 m. liepos 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės (automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo) įvykdymo.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. G., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl Ž. G. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.