Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2012-09-24 · Byla Nr. A2.9.-3816-730/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-09-24
Bylos Nr.
A2.9.-3816-730/2012
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03628-2012-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pažeidėjas
V. M.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.9.-3816-730/2012(Proceso Nr. 4-06-3-03628-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 48.5.; 52.3. (S)
Registro objektas ROIK: 07-12-7047539KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį ir 181 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis paskirtų administracinių nuobaudų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepanaudojo savo valdžios auklėjant sūnų. 2012-08-23 apie 20 val. 00 min. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens mažametis sūnus R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, be suaugusiojo priežiūros, akmenuku iš šaudyklės pataikė mažametei N. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), į koją. Pastarosios motinai J. J. pranešus apie mažamečio elgesį, jo tėvas –administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, J. J. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, girdint mažamečiams vaikams.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nepripažįsta padaręs administracinius teisės pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino nematęs, kaip jo nepilnametis vaikas pataikė akmenuku iš laidynės kitam vaikui, laidynė pritaikyta laidyti medžiaginius rutuliukus, ne akmenukus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo girdėjo, kaip į jo namus atėjo moteris su savo dukra ir kitais vaikais, ji garsiai kalbėjo, priekaištavo kaip galima tokius žaislus (laidynę) pirkti vaikams. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepilnametis sūnus tris - keturis kartus atsiprašė atėjusios moters už savo poelgį, žadėjo daugiau taip nedaryti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažadėjo nubausti savo vaiką, tačiau atėjusi moteris atsisakė grąžinti vaikui laidynę, nurodė ketinanti ją išmesti į šiukšlių dėžę. Moteriai išėjus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ją pasivijo pirmame aukšte, paėmė laidynę, nurodė, jog ši neturi teisės iš jo nepilnamečio sūnaus atimti žaislo. Moters atžvilgiu necenzūriniai žodžiai nebuvo vartoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepilnamečiui sūnui išaiškinta, kad laidyti akmenukus iš laidynės negalima, jam neleista vieną dieną išeiti į kiemą (b.l. 16).

Teismo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jos sužadėtinis. Administracinio teisės pažeidimo dieną išgirdusi durų skambutį ir atidariusi duris, ji kalbėjosi su liudytoja J. J.. Kartu su ja buvo 2-3 mažamečiai vaikai ir liudytojos sūnus. Atėjusi moteris priekaištavo, kad nepilnamečiui vaikui perkami tokie žaislai kaip laidynė. Liudytojos nepilnametis vaikas verkė, prašė atiduoti žaislą, tačiau moteris pasakė žaislą ketinanti išmesti, ir išėjo. Nepilnametis liudytojos sūnus pasileido bėgti paskui moterį, tuomet administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusileido žemyn, iš minėtos moters atėmė žaislą. Liudytoja nematė tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojos J. J. pirmame aukšte ties įėjimu kilusio konflikto, tačiau girdėjo kaip liudytoja J. J. ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo garsiai kalbėjo, vyras priekaištavo, kad J. J. neturinti teisės išmesti vaiko žaislo, necenzūrinių žodžių nevartojo. Liudytoja nežinanti ar jos nepilnametis vaikas laidė akmenukus į kitus vaikus, nes vaikui tris dienas kieme žaidus laidyne, jokių skundų nebuvo. Kadangi liudytoja J. J. tik pamojavo laidyne liudytojai po nosimi ir išėjo, nepilnametis vaikas atsiprašinėjo, tačiau nepaaiškino kas nutiko, nepasakė laidęs akmenukus, liudytoja neturėjo galimybės išspręsti konflikto taikiai.

Teismas vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, atsižvelgia, kad už administracinius teisės pažeidimus yra numatytos administracinės nuobaudos, todėl jis turi suinteresuotumą bylos baigtimi, jo paaiškinimai prieštarauja visumai byloje surinktų įrodymų, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, kas sudaro pagrindą abejoti jo paaiškinimų objektyvumu.

Teismas vertindamas liudytojos L. M. parodymus objektyvumo prasme, atsižvelgia, kad liudytoja su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra asmeniškai pažįstama, yra jo sužadėtinė, liudytojos parodymai prieštarauja įrodymams byloje, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. parodė, kad per langą pamatė kaip nepilnametis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vaikas su laidyne taikosi paleisti kažką kitam vaikui į galvą, tačiau pataiko į to vaiko koją. Liudytojai pamačius, jog jos nepilnametė dukra verkia, ji išėjo į lauką, išsiaiškino, kad dukrą nuskriaudė minėtas berniukas - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepilnametis sūnus. Greta buvusiems vaikams pasakius, kad jie prašė vaiko nelaidyti į juos akmenukais, bet šis vis tiek laido, liudytoja iš nepilnamečio vaiko paėmė žaislą – laidynę. Vaikas ėmė isteriškai verkti. Kadangi kieme buvę vaikai galėjo parodyti kur nepilnametis vaikas gyvena, liudytoja su vaikais nuėjo pas vaiko tėvus. Vaiko motina paaiškino, kad šis žaislas skirtas žaisti su kamuoliukais ir yra normalus žaislas. Liudytojai pasakius, jog ketina išmesti žaislą, vaikas pradėjo isteriškai verkti, prašyti grąžinti žaislą. Tuomet iš buto išbėgo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - vaiko tėvas ir pradėjo rėkti. Konfliktas vyko ties laiptinės įėjimu, greta liudytojos buvo 6-7 vaikai. Vyras girdint vaikams pasakė apie 10 necenzūrinių žodžių, įskaitant rusiškus keiksmažodžius. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gerokai pastūmė liudytoją, paėmė iš jos žaislą. Liudytojos dukra ėmė verkti, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmona girdėjo visą konfliktą, jį ramino. Po įvykio liudytojai buvo grasinama.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. K. parodė, kad jai abi dukros pasakojusios apie berniuką, kuris laido į vaikus akmenukais. Kadangi dukros žinojo, kur berniukas gyvena, kartu su liudytoja J. J. ir kitais vaikais ėjo į jo namus. Abi liudytojos dukros sakė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rėkė, sakė keiksmažodžius. Po įvykio liudytojos 5 metų dukra verkė visą vakarą.

Teismas vertindamas liudytojų J. J. ir N. K. parodymus objektyvumo prasme, neturi pagrindo jais abejoti. Liudytojos su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra nepažįstamos, su juo nėra bendravę, jų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, sutampa tarpusavyje ir su G. Č. parodymais, nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog liudytojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

Teismas nagrinėdamas administracinę bylą, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tai yra bet kurie faktiniai duomenys, nustato ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo yra kaltas (Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnis nustato, kad nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio straipsnio dispozicijos analizė suponuoja išvadą, kad pažeidimo padarymui yra būtina nustatyti šiuos objektyvius požymius - pažeidėjo elgesį (necenzūriniai žodžiai ar gestai, įžeidžiamas kibimas ir pan.) bei viešąją vietą.

Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį kyla už patį netinkamų žodžių vartojimo ir kitokio netinkamo elgesio faktą, nes tokiais veiksmais rodoma aiški nepagarba ne tik konkretiems asmenims, bet ir visai visuomenei. Ir nors administracinių teisės pažeidimų teisės normose neįtvirtinta necenzūrinių žodžių samprata, teismas vadovaudamasis bendrinėje kalboje pateikta žodžių reikšme, necenzūriniais žodžiais įvardija - netinkamus viešai pasakoti ar sakyti, nepadorius žodžius, kurie neatitinka nustatytų dorovės, elgesio normų, iš esmės yra skirti rodyti aiškią nepagarbą kitiems asmenims ar visai visuomenei.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimuose, liudytojų rašytiniuose paaiškinimuose, parodymuose, nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas pripažįsta, kad jo nepilnamečiui vaikui garsiai verkiant, prašant grąžinti atimtą žaislą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo susijaudinęs, todėl liudytojos J. J. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kuriuos liudytoja J. J., liudytojos N. K. nepilnametės dukterys įvardijo kaip keiksmažodžius. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavartoti žodžiai skirti rodyti aiškią nepagarbą liudytojai J. J., ją įžeisti, žemina jos garbę ir orumą, todėl teismas pripažįsta, kad jie neatitinka visuomenėje nustatytų tinkamo elgesio normų, laikytini necenzūriniais žodžiais. Esant nurodytiems argumentams administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad jis nevartojo necenzūrinių žodžių laikytini nepagrįstais, skirtais savigynai.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, ar jo veikai būdingas objektyvus požymis – viešoji vieta, teismas pasisako ir dėl šio veikos požymio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas laikomas padarytu viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl neteisėtų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2010, N575-332/2012). Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui garsiai kalbant su liudytoja L. J. namo bendrojoje laiptinėje, ties įėjimu į (duomenys neskelbtini) namą, Klaipėdoje, greta liudytojos J. J. būnant nepilnamečiams vaikams, tarp kurių buvo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens mažametis sūnus R. M., liudytojai su nepilnamečiais vaikais lengvai patekus į nurodytas patalpas, bet kuriuo metu nurodytoje vietoje gali atsirasti pašaliniai asmenys. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažįstama, kad nurodyto namo bendroji laiptinė laikytina vieša vieta.

Esant nurodytiems argumentams, pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad jis nevartojo necenzūrinių žodžių paneigti byloje surinktais įrodymais: J. J. skundu, paaiškinimais, parodymais, G. Č. paaiškinimu, N. K. parodymais, kitais administracinėje byloje esančiais įrodymais.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai, tai yra, necenzūrinių žodžių vartojimas, atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje sudėtį – nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai, pažeidžiantis viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė atsakomybė yra taikoma už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Kaip nurodyta, teismas laiko įrodytomis aplinkybes, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio metu vartojo liudytojos J. J. atžvilgiu, necenzūrinius žodžius, esant šalia ir mažamečiams vaikams, tarp kurių buvo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens mažametis sūnus R. M.. Taip pat teismas laiko, kad byloje J. J. skundu, paaiškinimais, parodymais, G. Č. paaiškinimu, N. K. parodymais, įrodytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens mažametis sūnus R. M., būdamas be suaugusiųjų priežiūros, akmenuku iš šaudyklės pataikė mažametei N. J. į koją.

1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3. 155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3. 159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas - visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tame tarpe ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, klyksmai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tėvų palikimas vaiko be priežiūros (nesugebėjimas juo tinkamai rūpintis, auklėti) traktuotinas kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Tokiu būdu, konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, bei atvejai, kai tėvai dėl savo būsenos nepajėgūs pasirūpinti vaikais, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį.

Teismas pripažįsta, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys netinkamu tėvų elgesiu, šiuo atveju necenzūrinių žodžių vartojimu, traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, o mažamečio vaiko palikimas kieme be priežiūros ir neužtikrinant, kad vaikas tinkamai naudotų turimus žaislus, traktuojamas kaip tėvų valdžios nepanaudojimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, kad nurodyti padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl jam yra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kitų, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra baustas už kitokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrinamos, skiriant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalimi, 286 - 288 straipsniais, teismas

nutarė:

skirti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto Lt 00 ct) baudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, padarymą.

Skirti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinę nuobaudą – įspėjimą, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu skirti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto Lt 00 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nesumokėjus baudos per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė