Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., jo atstovui advokatui R. G., pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kretingos r., administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-17 nutartimi buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalį, 2016-05-02 gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. P..

Pareiškime nurodyta, kad siekiant nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų biudžetui vykdymą, mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI nuo 2016-03-08 iki 2016-04-07 atliko bendrovės operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31. Bendrovės vadovo pareigas A. P. eina nuo 2013-10-31. Operatyvaus patikrinimo dienai – 2016-02-26, UAB (duomenys neskelbtini) skola valstybės biudžetui sudarė 114561,57 Eur, iš jų 110156,42 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir 2726,72 Eur šio mokesčio delspinigių. 2016-03-21 bendrovės vadovui įteiktas priminimas sumokėti 118207,15 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškime nurodyta, kad remiantis kasos knygų išrašais, per laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31 į kasą gauta 234250,57 Eur (183300,00 Eur gautos įplaukos iš pirkėjo UAB (duomenys neskelbtini) 50700,00 Eur – grynais iš banko sąskaitų, 250,57 Eur kitos smulkios įplaukos iš pirkėjų), išlaidos sudarė 234317,97 Eur (231070,12 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims, 744,22 Eur – darbo užmokesčiui, 1549,99 Eur sumokėta tiekėjams, 946,12 Eur – kitų smulkių mokesčių ir rinkliavų, 7,52 Eur banko aptarnavimo mokesčių). Nurodytu laikotarpiu į bankų sąskaitas gauta 572328,08 Eur įplaukų (539770,26 Eur gautos įplaukos iš pirkėjų, 1200,00 Eur iš kito banko, 30478,05 Eur grąžino atskaitingi asmenys, 879,77 Eur tiekėjo grąžinta permoka), išlaidos sudarė 570345,94 Eur (355591,71 Eur sumokėta tiekėjams, 50700,00 Eur – grynais į kasą, 31839,18 Eur – į valstybės biudžetą, 38720,14 Eur – Sodrai, 7191,00 Eur – į kitas banko sąskaitas, 42858,60 Eur – atskaitingiems asmenims, 2513,28 Eur pagal vykdomuosius dokumentus, 30920,10 Eur – darbo užmokesčio, 5749,70 Eur – už darbuotojų maistą, 3526,14 Eur palūkanų bankui. Nurodė, kad bendrovė pateikė 15 atskaitingų asmenų sąrašą, kuriems bendrovė 2015-11-01 skolinga 33195,23 Eur. Nurodytu laikotarpiu atskaitingi asmenys gavo 249460,12 Eur (iš kasos 231070,12 Eur, iš banko – 18390,00 Eur) išleido 238027,24 Eur – sumokėta tiekėjams). 2016-01-31 pas atskaitingus asmenis pinigų likučio nėra, bendrovė atskaitingiems asmenims skolinga 21762,35 Eur. Pagal pateiktus preliminarius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 metus bendrovės turtas – 5803702,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 4301084,00 Eur (po vienerių metų mokėtina suma sudaro – 1020570,00 Eur; per vienerius metus – 3270514,00 Eur). 2015 m. įmonės vykdoma veikla buvo nuostolinga, nuostolis už 2015 m. sudarė -15541,00 Eur, 2014 m. -3514,00 Eur. Pagal tarpusavio skolų užskaitymo aktus bendrovė įskaitė kaip gautą apmokėjimą: 2403,84 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) (sumažėjo skola UAB (duomenys neskelbtini) “), 132626,63 Eur iš UAB „I. F.“ (sumžėjo skola UAB (duomenys neskelbtini) ), 662532,34 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) (sumžėjo skola UAB (duomenys neskelbtini)), 116941,36 Eur iš UAB „I. F.“. Pareiškėja (kreditorė) VMI konstatavo, kad bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeidžiant pareiškėjos (kreditorės) teises. Nurodė, kad Pridetinės vertės mokesčio įstatymo tvarka, už mokestinį laikotarpį apskaičiuota suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki įstatymo 85 ir 115³ str. nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pabaigos. Nurodė, kad 2016-04-19 bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 157458,92 Eur. Pažymėjo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-03-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-21-586/2016, iškeltoje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, UAB „Pajūrio mėsinė“ vadovui A. P., skyrė 600,00 Eur baudą. Nurodo, kad už pakartotinį pažeidimą, spręstinas atsakomybės klausimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamos veikos buvimą įrodo: 2016-04-07 operatyvaus patikrinimo išvada Nr. (23.30-08) FR1042-2945, 2016-03-16 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. P. 2016-03-16 paaiškinimas, A. P. 2016-08-22 paaiškinimas dėl pareikšto kaltinimo pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalį, kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Teismo posėdžio metu A. P. atstovas advokatas R. G. nurodė, kad teismui pateikti raštiški A. P. paaiškinimai. Papildomai nurodė, kad inkriminuojama veikla įvykdyta iki 2016-03-17 nuobaudos skyrimo, todėl pakartotinumo nėra. Nurodo, kad atstovaujamasis turi prievolių ir kitiems asmenims – žemdirbiams ir pan. Pažymėjo, kad 2016-01-13 kad VMI priėmė sprendimą išdėstyti bendrovės nemokestines nepriemokas iki 2016-12-25. Bendrovė patira finansinius sunkumus. Nurodė, kad 2016-06-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, įmonė moki, iki 2016-08-01 VMI sumokėta 85000 Eur mokesčių. Pažymėjo, kad atstovaujamasis turi išlaikomą asmenį. Prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 17 straipsnį, esant jo požymių – administracinės teisės pažeidimas padarytas dėl neišvengiamumo – administracinė byla turėtų būti nutraukta. Tuo atveju, jei byla nebus nutraukta, prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelsnesnę baudą nei numatytą.

Teismo posėdžio metu VMI atstovė L. G. reikalavimą palaikė, nurodė, kad pirmoji adminsitracinio teisės pažeidimo byla A. P. atžvilgiu, iškelta remiantis pačios įmonės kreipimusi išdėsti susidariusią skolą. 2016 metų sausio mėnesį VMI pasirašyta mokestinės paskolos sutartis prilyginama valstybės pagalbai, t. y. pagalba įmonei, esant finansiniams sunkumams. Ši – antroji administracinio teisės pažeidimo byla pradėta, remiantis atliktu operatyviu patikrinimu už kitą laikotarpį, t.y. 2015-11-01 – 2016-01-01. Nurodė, kad skirtingais laikotarpiais atlikti patikrinimai parodė, kad įmonė pakartotini darė tuos pačius pažeidimus, t.y. atskaitingiems asmenims leisdavo išsiimti pinigų sumas. Nurodė, kad bendrovė gavusi pinigus, pirmenybę teikė tiekėjams, ir kitiems asmenims, t.y. pakartotinai pažeidinėjo atsiskaitymo eiliškumą – trečiąja eile privalėjo dengti įsiskolinimus valstybei. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo raštiškuose paaiškinimuose pažeidimą pripažino.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P., būdamas bendrovės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau A. P. vadovaujama bendrovė, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Pažymėtina, kad 2016-03-17 nutarimu A. P. buvo nubaustas 600,00 Eur bauda, už Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas sutinka su A. P. gynėjo argumentai dėl pakartotinumo, t. y. patikrinimas vyko įmonėje nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31, o teismas priėmė nutarimą nubausti jį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį tik 2016-03-17, todėl laikytina, kad šio pažeidimo metu A. P. buvo nebaustas. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis numato sankciją – baudą nuo 1448,00 Eur iki 2896,00 Eur. Sankcijoje nėra alternatyvos, tačiau nustačius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės, galėtų būti taikoma išimtis. Taip pat svarbu, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 1 ir 20 straipsniuose numatyti bausmės tikslai – nubausti bei siekti auklėti asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) ir VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį ir ši sutartis yra vykdoma, administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, A. P. niekada nebaustas, į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta minimali sankcija pakenktų ne tik A. P., bet ir jo šeimai bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti administracinę nuobaudą švelnesnę, nei numatyta įstatyme. Pažymėtina, kad nuobaudos tikslai visiškai bus pasiekti paskyrus A. P. 600,00 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286–288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. ir pritaikius ATPK 30¹ str. A. P. skirti administracinę nuobaudą – 700,00 Eur baudą.

Informuoti A. P., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.2.-397-586/2016, įmokos kodas 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.