Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. N. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo O. N. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (2021-03-08 veika) ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2021-03-22 veika) ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos visiškai sudedant ir O. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. O. N. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. kovo 8 d. apie 20.30 val. Zarasų mieste, K. Donelaičio gatvėje, prie namo Nr. 80, užpuolė J. Ž., griebdamas jai už kuprinės, tuo metu abiem nukritus ant žemės, kaire ranka paėmęs už J. Ž. šaliko bandė ją smaugti, po to, paėmęs J. Ž. už kairės rankos, nuo didžiojo piršto numovė auksinį žiedą, kurio vertė – 150 Eur, taip atėmė J. Ž. galimybę priešintis ir pagrobė svetimą, J. Ž. priklausantį turtą, kurio vertė 150 Eur.

2. Be to, jis 2021 m. kovo 22 d., apie 20.45 val. Zarasų mieste, Šiaulių gatvėje, prie namo Nr. 47, užpuolė V. B., griebdamas jam už kaklo nuvertė jį į griovį, taip pat sudavė du kartus ranka į krūtinę bei iš nukentėjusiojo V. B. pagrobė 25 Eur vertės kuprinę su joje buvusiais daiktais: dvejais laikraščiais „Lietuvos rytas", kurių bendra vertė – 3 Eur, „Biržų" duona – 1,3 Eur, kava „Paulig Classic" (0,5 kg) – 3 Eur vertės, baltos spalvos telefono įkrovikliu – 5 Eur vertės, 2021 m. „Sveikatos" kalendoriumi - 1,5 Eur vertės, 0,5 l talpos limonado buteliuku - 1 Eur vertės, „Sostinės" batonu - 0,8 Eur vertės, medinėmis šukomis - 2 Eur vertės, metaliniu šaukštu - 0,5 Eur vertės, 0,5 l talpos buteliu vyno „Dudiškės" - 2 Eur vertės, šviesą atspindinčia liemene - 5 Eur vertės, raudonos spalvos vyriškomis trumpikėmis - 1 Eur vertės, taip pat kuprinėje buvusiais beverčiais daiktais: raktu su pakabuku, polietileniniais maišeliais, metaline sena sulūžusia sklende, plastikine mėlyna dėžute, „Leader" tuščiu degtinės buteliu, laikraščiu „XXI amžius", žurnalu „Savaitgalis", lankstinuku „Laidojimo paslaugos" ir nuo kairės rankos mažojo piršto numovė auksinį žiedą, kurio vertė 100 Eur, taip, panaudodamas fizinį smurtą, atėmė V. B. galimybę priešintis ir pagrobė svetimą, V. B. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 151,10 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių paaiškinimai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. N. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad paskirta bausmė yra per griežta. Taip pat kreipiamas dėmesys į tai, kad jis savo kaltę pripažino, gailisi dėl tokio savo elgesio, tuo metu buvo išgėręs ir nelabai ką suprato. Be to, pagrobtus daiktus grąžino, o nusikaltimais padaryta žala yra maža. Taip pat prašoma atsižvelgti ir į jo senyvą amžių.

4. Teismo posėdyje nuteistojo O. N. gynėja L. Blinkevičienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis O. N. neginčija jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualios BK numatytos bausmės skyrimo nuostatos ir būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą nuteistajam O. N. paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, už atskirus padarytus nusikaltimus nustatant artimą vidutinei trukmei bausmes, t. y. pirmosios instancijos teismas šiam nuteistajam už kiekvieną nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo 3 metams bausmes. Teisėjų kolegija su tokiomis nuteistajam paskirtomis bausmėmis už padarytus nusikaltimus neturi pagrindo nesutikti. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytus nusikaltimus, bei jam skiriamą bausmę pakankamai motyvavo, t. y. skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis padarė du apysunkius baigtus tyčinius nusikaltimus, taip pat nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir viena ją sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Remiantis tuo, atmestini apeliacinio skundo argumentai, prašant pakartotinai įvertinti aplinkybes dėl nuteistojo kaltės pripažinimo, jo gailesčio bei tuo metu buvusio jo girtumo, kurios skundžiamame nuosprendyje buvo tinkamai įvertintos, pripažįstant jas atitinkamai jo atsakomybę lengvinančia ir sunkinančia aplinkybėmis. Taip pat šiuo aspektu teisėjų kolegija kreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota aplinkybė, jog nuteistasis yra recidyvistas, nors tai skundžiamame nuosprendyje neįvertinta kaip BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Be to, pirmos instancijos teismas išsamiai išdėstė bei įvertino nuteistąjį O. N. charakterizuojančius duomenis, kurie išimtinai tik neigiamai apibūdina patį nuteistąjį, t. y. nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas 19 kartą ir jau antrą kartą – už analogiškus nusikaltimus, kiti ankstesni nusikaltimai taip pat yra turtinio pobūdžio, kvalifikuotas vagystes sistemingai darant daugiau nei dešimtmetį, ankstesni teistumai neišnykęs, o nagrinėjami nauji nusikaltimai padaryti nepraėjus nei porai mėnesių nuo atliktos laisvės atėmimo bausmės už ankstesnį nusikaltimą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų. Visa tai rodo, kad šio nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o netgi priešingai – turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir kiti teisės pažeidimai yra jo pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas, ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos realios laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Nuteistasis sistemingai nesilaiko įstatymų reikalavimų ir dėl to yra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis, pripažįsta, jog nuteistajam už nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra adekvačios jo padarytiems nusikaltimams, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl nedidelės pagrobto turto vertės, likusios neatlygintos padarytos turtinės žalos dydis, kaip ir gynėjos nurodyti nusikaltimų padarymo motyvai apskritai neturi reikšmės jam inkriminuotų nusikaltimų, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimui, todėl tai nepagrindžia mažesnio padarytų plėšimų pavojingumo ir nevertintina bausmės individualizavimo procese. O tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytas nuteistojo senyvas amžius, kurio pagrindu irgi prašoma švelninti paskirtas bausmes, nesutrukdė jam įvykdyti net du smurtinius nusikaltimus, todėl teisėjų kolegija atmeta tokį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Juolab tokie apeliacinio skundo teiginiai objektyviai negali pagrįsti paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių sušvelninimą, kurios ir taip yra artimos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidutinei trukmei, nors byloje yra pakankamai daug tik neigiamai šį nuteistąjį apibrėžiančių duomenų. Atsižvelgiant į išdėstytus teiginius, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kad šiuo atveju tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam atitinka teisingumo principą, gali sulaikyti jį nuo naujų veikų darymo ir tokiu būdu pasiekti bausmės tikslai.

9. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis už nusikaltimus nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant. Tai, jog pirmos instancijos teismas už nusikaltimus paskirtas bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu, nėra pagrindas teigti, jog paskirta subendrinta bausmė yra per griežta, nes pagal BK 63 straipsnio 1 dalį bausmių bendrinimo būdas (apėmimo, visiško sudėjimo ar sudėjimo iš dalies) priklauso teismo diskrecijai, todėl šiuo atveju nebuvo pažeistos baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių bendrinimo normos. Taip pat įvertinus tai, kad ši baudžiamoji byla pirmos instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Remiantis tuo, nuteistajam paskirtoji galutinė bausmė nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 ir 54 straipsnis), todėl nėra jokio pagrindo dar labiau jos švelninti.

10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tinkamai individualizavo nuteistajam O. N. už nusikaltimus paskirtas bausmes ir tinkamai paskyrė galutinę bausmę, o nagrinėjant apeliacinį skundą nenustatyta kitų pagrindų dar labiau švelninti galutinę bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo padėti. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. (12.36Mr)PT7689 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nuteistajam O. N. išlaidos sudaro 125,29 Eur (t. 3, b. l. 86). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistajam O. N. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurią šiuo metu jau atlieka, o iki suėmimo jis niekur nedirbo, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra, juolab skundžiamu nuosprendžiu yra priteistos piniginės sumos nukentėjusiesiems. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms nuteistojo turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam O. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo O. N. apeliacinį skundą atmesti.