- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- A-1429-442/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03495-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacija
- Trečiasis asmuo
- E. Ž.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. EKS-38/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė pripažinti, kad pareiškėjas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2017 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. vasario 1 d. paskelbdamas įrašus apie E. Ž. pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4 straipsnį.
3. Pareiškėjo teigimu, Komisija sprendime nenurodė konkrečių duomenų ar faktų, kuriuos jis galbūt iškraipė. Ginčijamas sprendimas, pareiškėjo vertinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai. Komisijos protokole taip pat nėra išdėstyta Komisijos narių svarstymo ir pasisakymo santrauka.
4. Pareiškėjo asmeninė „Facebook“ paskyra nėra visuomenės informavimo priemonė ir jo mintys šioje paskyroje negali būti prilyginamos faktams, skelbiamiems visuomenės informavimo priemonėse. Pasisakydamas asmeninėje „Facebook“ paskyroje pareiškėjas dėstė savo mintis ir nuomonę, jokių faktų ar konkrečių duomenų pasisakymuose nepaskelbė. Pareiškėjas pripažino, kad viešuosiuose pasisakymuose asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis E. Ž. įvardino kaip padėjėjų patroną /globėją. Tokia nuomonė ir pasisakymas kilo dėl konkrečių faktų, nes tuo metu net trys Lietuvos Respublikos Seimo nario E. Ž. padėjėjos buvo įtariamos tuo, jog jos apsimetė turinčios regos negalią ir siekė sau finansinės naudos. Viešai išreikšdamas savo nuomonę pareiškėjas tikslo įžeisti E. Ž. ar kitus regos negalią turinčius asmenis neturėjo. Šiaulių miesto visuomenėje ši istorija sukėlė didelį rezonansą, todėl susidarė nuomonė ir kilo abejonių, kad pats Seimo narys toleravo savo padėjėjų tokius veiksmus.
5. Pareiškėjas nesutiko ir su Komisijos vertinimu, jog E. Ž. užduotą klausimą Komisija įvertino kaip viešą siūlymą. Klausimo pateikimo pobūdis savaime nėra pagrindas konstatuoti viešo asmens, politiko įžeidimą, nukreiptą prieš patį asmenį ir regos negalią turinčią bendruomenę, o viešai pateiktas klausimas galėtų būti vertinamas nebent kaip viešojo asmens ir jo, kaip Seimo nario, veiklos kritika.
6. Pareiškėjas akcentavo, kad jis Visuomenės informavimo etikos asociacijai (toliau – ir Asociacija), kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, nepriklauso. Todėl nagrinėjamu atveju jis negalėjo būti tyrimo subjektu, o Komisija viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes išnagrinėjo jos kompetencijai nepriklausantį skundą bei priėmė Asociacijai nepriklausančio asmens atžvilgiu sprendimą, pritaikė poveikio priemones.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir Asociacija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Komisija 2018 m. rugsėjo 4 d. posėdyje išnagrinėjo E. Ž. skundą dėl pareiškėjo komentarų socialiniame tinkle „Facebook“ ir publikacijų portale lrytas.lt. Pareiškėjas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2017 m. balandžio 4 d. įraše E. Ž. įvardino „menamai aklų padėjėjų patronu“. Asociacijos teigimu, pareiškėjui, atlikusiam išsamų žurnalistinį tyrimą, neabejotinai yra žinoma tai, jog E. Ž. nėra susijęs su minimų padėjėjų sukčiavimu, o taip pat ir tai, jog E. Ž. niekuomet nebuvo kaltinamas bendrininkavimu su jomis. Atsižvelgdama į tai, Komisija padarė išvadą, jog pareiškėjas, įvardindamas E. Ž. negalią simuliuojančių asmenų patronu (globėju), sąmoningai iškraipė faktus ir duomenis.
9. Asociacija sutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, jog E. Ž. laikytinas viešuoju asmeniu ir jo kritikos ribos yra platesnės, tačiau pažymėjo, kad nei Visuomenės informavimo įstatymas, nei Etikos kodeksas nenumato jokių išlygų, leidžiančių žurnalistams ir viešosios informacijos rengėjams viešai reikšti apie viešuosius asmenis etikai prieštaraujančias nuomones arba sąmoningai iškraipyti faktus ir duomenis. Nėra žinoma jokių faktų ir (ar) duomenų, leidžiančių teigti, jog E. Ž. globojo ar kaip nors kitaip užtarė kuriuos nors negalią simuliuojančius asmenis arba kad jis pats simuliavo savo negalią. Tokiu faktu, Asociacijos nuomone, negali būti laikytinas ir galimas E. Ž. nenoras bendrauti su pareiškėju. Pareiškėjas, viešai įvardindamas E. Ž. negalią simuliuojančių asmenų globėju ir užtarėju bei pasiūlydamas pastarajam viešai išsklaidyti abejones dėl galimo jo paties negalios simuliavimo, savo nuomonę apie E. Ž. išreiškė nesąžiningai ir neetiškai, sąmoningai iškreipdamas žinomus faktus ir duomenis, ir tuo pažeidė Etikos kodekso 4 straipsnio reikalavimus. Asociacijos teigimu, socialinis tinklas „Facebook“ laikytinas viešąja erdve, todėl Komisija taip pat pripažino, jog pareiškėjas, paskelbdamas šiame tinkle visuomenės informavimo etikos nuostatas pažeidžiančius įrašus, taip pat pažeidė Etikos kodekso 59 straipsnio nuostatas.
10. Asociacija, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nesutiko ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog Komisija, vertindama jo elgesį, viršijo savo kompetenciją. Tai, jog pareiškėjas nepriklauso nei vienai Asociaciją sudarančiai organizacijai, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis Etikos kodekso nuostatų ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos jis padarė informuodamas visuomenę, ar asmenų skundus.
Atsiliepimas
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. atsiliepime į pareikšėjo skundą prašė jį atmesti.
12. Atsiliepime paaiškino, kad 2018 m. kovo 12 d. su skundu kreipėsi į Asociaciją dėl pareiškėjo, kaip žurnalisto elgesio. Pareiškėjas daugiau nei metus tęsia kryptingą veiklą, kuria siekiama pakirsti pasitikėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir sumenkinti jo vardą. E. Ž. nėra apkaltintas, nuteistas, jo atžvilgiu nepradėti jokie ikiteisminiai tyrimai. Pareiškėjas, neturėdamas jokios patikimos informacijos apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų žinojęs apie publikacijose minimus faktus dėl jo padėjėjų sveikatos būklės, kryptingai ir neetiškai skelbė publikacijas, kuriose menkino trečiojo sunteresuoto asmens vardą. Tokiu būdu pareiškėjas savo publikacijomis rinkimų metu suformavo visuomenės nuomonę, kad trečiasis suinetersuotas asmuo suorganizavo padėjėjai neįgalumą, nors jokių realių duomenų apie tokius faktus nebuvo ir negalėjo būti. Be to, savo veiksmus pareiškėjas atliko neetiškais būdais – plačiai aptarinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens regos negalią, abejodamas ja.
13. Pareiškėjo skundo argumentai dėl Komisijos sprendimo neatitikimo formaliems reikalavimams yra nepagrįsti. Komisijos posėdžio protokole užfiksuota svarstymo ir Komisijos narių pasisakymų santrauka, kuri laikytina ginčijamo sprendimo motyvais, o Komisijos posėdžio protokolas yra sprendimą pagrindžiantis dokumentas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas ginčijamo sprendimo turinį ir esmę suprato. Šią aplinkybę, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, patvirtina tai, kad pareiškėjas įvykdė Komisijos sprendimą bei savo „Facebook“ paskyroje sprendimą paskelbė.
14. Pareiškėjo „Facebook“ paskyra visiškai atitinka viešos paskyros kriterijų, nes pareiškėjo paskyrą „Facebook“ tinklalapyje seka 2198 žmonės. Ginčijamu sprendimu atsakomybė pareiškėjui pritaikyta ne dėl tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo, o dėl neetiškos, nesąžiningos, faktus iškraipančios nuomonės skelbimo. Todėl visi pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai apie nuomonės ir informacijos atribojimą neturi prasmės.
Atsiliepimas
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pabrėžė, kad 2017 m. balandžio 4 d. publikacijoje „Facebook“ paskyroje trečiąjį suinteresuotą asmenį įvardindamas „menamai aklų padėjėjų patronu“ pareiškėjas norėjo parodyti ne tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra buvusių savo, kaip Seimo nario, padėjėjų vadovas, o atvirkščiai – parodyti trečiąjį suinteresuotą asmenį kaip nesąžiningų asmenų globėją ar užtarėją. Tokia pareiškėjo pozicija publikacijoje neturėjo absoliučiai jokio faktinio pagrindo. Pareiškėjas neturėjo ir negalėjo turėti duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų žinojęs apie jo, kaip Seimo nario, padėjėjų sveikatos būklę, nurodytą medicininiuose dokumentuose. Pareiškėjas klausimus trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė tokiu būdu, kad šie klausimai buvo adresuojami ne pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui (nors jo kontaktai yra višai skelbiami internete viešai), o kitiems asmenims (savivaldybės tarybos nariams laišku, „Facebook“ paskyroje, nors trečiasis suinteresuotas asmuo net nėra pareiškėjo sekėjas). Tokiu būdu pareiškėjas darė spaudimą ir siekė pažeminti trečiąjį suinteresuotą asmenį, todėl tyčia sukūrė situaciją, kuomet į jo klausimus nebuvo atsakyta ir šią aplinkybę byloje nesąžiningai siekia panaudoti kaip savo gynybinę poziciją.
16. Pareiškėjo „Facebook“ paskyroje 2018 m. vasario 1 d. paskelbti vieši klausimai yra neetiški, provokuojantys ir įžeidžiantys trečiąjį suinteresuotą asmenį. Ilgametę regėjimo negalią turintis trečiasis suinteresuotas asmuo viešai yra įtarinėjamas simuliacija ir tyčiojantis jam siūloma pasitikrinti regą. Tokie pareiškėjo ciniški teiginiai negali būti toleruojami prisidengiant visuomenės informavimo teise. Be to, tokiais klausimais pareiškėjas viešai atskleidžia trečiojo suinteresuoto asmens ypatingus asmens duomenis ir tokių asmens ypatingų sveikatos duomenų paskelbimas niekaip negali būti pateisinamas teise skleisti informaciją. Pateikdamas klausimus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjas ne tik tyčia klaidingai nurodė trečiajam suinteresuotam asmeniui atsakyti per Visuomenės informavimo įstatyme nustatytus terminus, tačiau ir grasina persiųsti klausimus politinės partijos nariams, Šiaulių skyriaus bendruomenei, savivaldybės tarybai. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad tokiu būdu pareiškėjas akivaizdžiai darė spaudimą galimam informacijos šaltiniui ir stengėsi informaciją rinkti neetiškais būdais.
17. Asociacija yra priskirta viešąjį administravimą vykdantiems subjektams, o jos priimti sprendimai yra privalomi ne tik Asociacijos nariams, tačiau ir kitiems žurnalistams, kuriems taikomos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir jį panaikinti nėra įstatyminio pagrindo.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo G. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė 1 006,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas G. Š. 2017 m. balandžio 4 d. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apie trečiąjį suinteresuotą asmenį E. Ž. paskelbė šio turinio įrašą: „Būta manančių, kad menamai aklų padėjėjų patronas E. kukliai užleis pirmininko vietą savo žmonai J.. Tačiau jie klydo – rinkimus triuškinamai laimėjo juose dalyvauti negalėjęs E.!“; G. Š. per savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą 2018 m. vasario 1 d. pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž. viešus klausimus, kur, be kita ko, trečiojo suinteresuoto asmens klausė: „Sklando įvairių gandų ir apie Tamstos ligas. Ar Jūs, viešas asmuo, Šiaulių socialdemokratų lyderis, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos moralinių autoritetų, neketinate pasidaryti tyrimą dėl regos, paskelbti rezultatą ir paneigti abejones?“; E. Ž. dėl šių G. Š. teiginių 2018 m. kovo 12 d. su skundu kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisiją; Komisija 2018 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą Nr. EKS-38/18, kuriuo pripažino, jog G. Š., paskelbdamas 2017 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. vasario 1 d. įrašus savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 4 ir 59 straipsnių reikalavimus ir įpareigojo G. Š. šį sprendimą paskelbti savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir 46¹ straipsnio nuostatomis, teismas pabrėžė, jog visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas nėra Asociacijos narys, neatleido jo nuo minėtos pareigos laikytis, be kita ko, etikos normų bei Kodekso nuostatų, ir nepaneigė Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos jis galbūt padarė informuodamas visuomenę, ar asmenų skundus dėl jo veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo įrašų turinį, atsižvelgdamas į Kodekso 4 ir 59 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo viešas siūlymas E. Ž. pasidaryti tyrimą dėl regos ir išsklaidyti abejones, tariamai kilusias visuomenėje, yra reiškiama neetiškai G. Š. nuomonė, sąmoningai iškraipant pačiam G. Š. žinomus faktus ir duomenis (t. y. tai, kad E. Ž. viešas asmuo ir turi regėjimo negalią, bei tai, jog jis niekada neteistas netrauktas teisinėn atsakomybėn dėl neteisėtų savo padėjėjų veiksmų).
22. Teismas konstatavo, jog Komisija ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino pareiškėją G. Š. pažeidus Kodekso 4 ir 59 reikalavimus, pats sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis, motyvuotas, o pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės yra adekvačios jo padarytam pažeidimui, todėl jį panaikinti nebuvo pagrindo.
III.
23. Pareiškėjas G. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino pareiškėjo skundo argumentų, jog Komisijos sprendimas dėl motyvų trūkumo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad Komisija nemotyvavo, kodėl E. Ž. įvardijimas „menamu aklų padėjėjų patronu“ neetiškas, taip pat kodėl sprendė, kad ginčo įraše šiam asmeniui viešai siūloma pasitikrinti regą. Komisijos padarytos išvados neseka iš nustatytų faktų – tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvęs ilgametis Seimo narys, nei patvirtina, nei paneigia jo negalios faktą, be to, pareiškėjo įrašuose akcentuojama viešo asmens moralinė, politinė atsakomybė, todėl nereikšminga, kad jis neatsakingas už buvusių padėjėjų neteisėtas veikas. Paaiškėjus, jog politiko padėjėjos, kurias jis pats įdarbino politinio pasitikėjimo pagrindais, apsimetinėja ligonėmis, E. Ž. privalėjo išsakyti savo nuomonę ir atskleisti poziciją, o ne ginti padėjėjas.
25. Iš Komisijos sprendimo nėra aišku, kokius faktus ir duomenis jis sąmoningai iškraipė, taip pat visiškai nepagrįsti sprendimo teiginiai, jog pareiškėjas E. Ž. negalią naudojo pačiam pareiškėjui ir kitiems regos negalią turintiems asmenims įžeisti. Ginčo įraše pateiktų klausimų visuma (kontekstas) nereiškė konkretaus siūlymo (pasitikrinti regėjimą), o buvo keliamas klausimas turint tikslą gauti atsakymą. Pareiškėjas pateikia papildomus įrodymus – lingvistinę bylos medžiagos analizę, komentarus iš portalų lazdele.men, lrytas.lt, delfi.lt, pirmosios instancijos teismo nepriimtus rašytinius įrodymus, užsakomąsias publikacijas). Pareiškėjas vertina, kad yra persekiojamas už faktais paremtą kritiką.
26. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, pareiškėjo teigimu, pažodžiui nurašytas nuo Komisijos sprendimo, o tai tik patvirtina, kad šis teismo sprendimas be motyvų ir nebuvo vertinami pareiškėjo skundo argumentai. Byla išnagrinėta netinkamai ir dėl to, jog teismas atsisakė priimti pareiškėjo siųstus rašytinius įrodymus, kurie yra reikšmingi ir pagrindžia pareiškėjo požiūrį ir situacijos problematiką. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuomonė yra vertinamieji teiginiai, kurie negali būti įrodomi, itin plačios viešųjų asmenų kritikos ribos ir nurodoma, kad šie aspektai nebuvo vertinami.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjo teigimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog Etikos kodeksas taikomas bet kuriems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, nes joks teisės aktas Komisijai tokių plačių įgaliojimų nesuteikė. Be to, socialinis tinklas „Facebook“ priklauso kitoje valstybėje veikiančiai įmonei, todėl nėra aišku, kaip jis gali būti priskirtas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio reikalavimų, todėl turi būti panaikintas.
28. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas 2020 m. birželio 8 d. pateikė apeliacinio skundo dalyko patikslinimą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 dėl Etikos kodekso galiojimo ir taikymo.
Atsiliepimas
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. atsileipime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
30. E. Ž. teigimu, vien tai, jog pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimo motyvais, savaime nereiškia, kad šis sprendimas nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia argumentus dėl kitų viešųjų asmenų atsakomybės, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurie nesusiję su nagrinėjama situacija.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, jog nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, neiškraipant faktų ir duomenų, be to, E. Ž. niekada nebuvo apkaltintas, nuteistas, taip pat neišreiškė pozicijos, jog žinojo apie kitų asmenų daromas neteisėtas veikas. Pareiškėjas nuomonę apie tariamą padėjėjų globą išreiškė neturėdamas tam faktinio pagrindo.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. akcentuoja, jog pareiškėjui yra žinoma, E. Ž. ilgus metus turi sunkią regos negalią ir prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus – 2004 m. lapkričio 13 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuotą straipsnį, kurio bendraautorius yra ir pareiškėjas. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo kelti klausimai ir siūlymas pasitikrinti regėjimą yra neetiški, žeidžiantys ir ciniški. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjo pateikti nauji įrodymai (Šiaulių universiteto profesoriaus K. R. Ž. parengta lingvistinė bylos medžiagos analizė; komentarų iš tinklalapių lazdele.men, lrytas.lt, delfi.lt išrašai; pirmosios instancijos teismo prie bylos neprijungti pareiškėjo teikti įrodymai; užsakomųjų publikacijų žiniasklaidoje išrašai) neturėtų būti vertinami apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
33. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo teiginiai, jog ginčas nepriskirtinas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai yra nepagrįsti, nes Lietuvos teismai panašias bylas nagrinėja iš esmės, „Facebook“ tinklo paskyrų vartotojai yra įrašus skelbiantys asmenys, o pareiškėjas savo asmeninėje paskyroje, be kita ko, save įvardija kaip Lietuvoje registruotos ir veikiančios žiniasklaidos priemonės interneto portalo lrytas.lt žurnalistą, pareiškėjo įrašai nukreipti į Lietuvos auditoriją.
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Ginčas šioje byloje kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas G. Š. padarė Kodekso 4 ir 59 straipsnio pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažino, kad Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl jo neįregistravus ir nepaskelbus Teisės aktų registre, negali būti laikomas įsigaliojusiu ir negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Kodeksas Teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020-05-18, Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.).
37. Kaip minėta, pareiškėjo skundžiamas Komisijos Sprendimas grindžiamas Kodekso normomis (4 ir 59 straipsniais), tačiau šis Sprendimas buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. kai Kodeksas dar nebuvo įregistruotas ir negaliojo, o aplinkybė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra grindžiamas negaliojančio teisės akto normomis, yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti.
38. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).
39. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą Komisijos Sprendimą.
40. Atsižvelgiant į procesinę nagrinėjamos bylos baigtį, teisėjų kolegija nepasisako dėl būtinybės vertinti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir šių įrodymų nevertina.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjo skundą bei apeliacinį skundą, konstatuotina, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens E. Ž. teisės nebuvo apgintos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas proceso dalyvis neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d. ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo G. Š. skundą tenkinti.
Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. EKS-38/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“.
Sprendimas neskundžiamas.