Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-907-484/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-05
Bylos Nr.: I-907-484/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03495-2018-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas: G. Š.
Atsakovas: Visuomenės informavimo etikos asociacijos
Trečiasis asmuo: E. Ž.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-907-484/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03495-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3, 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui G. Š.,atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovui V. P.,trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž. ir jo atstovui advokatui M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. Ž.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. EKS-38/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimą“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėjas skunde nesutinka su Komisijos išvada, jog jis 2017 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. vasario 1 d. paskelbdamas „Facebook“ paskyroje įrašus, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 4 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, Komisija sprendime nenurodė konkrečių duomenų ar faktų, kuriuos jis galimai iškraipė. Ginčijamas sprendimas, pareiškėjo vertinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai. Komisijos protokole taip pat nėra išdėstyta Komisijos narių svarstymo ir pasisakymo santrauka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, tvirtina, kad jo asmeninė „Facebook“ paskyra nėra visuomenės informavimo priemonė ir jo mintys šioje paskyroje negali būti prilyginamos faktams, skelbiamiems visuomenės informavimo priemonėse.

Šalies argumentai

G. Š. skunde nurodo, kad pasisakydamas asmeninėje „Facebook“ paskyroje dėstė savo mintis ir nuomonę, jokių faktų ar konkrečių duomenų pasisakymuose nepaskelbė. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad viešuosiuose pasisakymuose asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis E. Ž. įvardino kaip padėjėjų patronu/globėju. Tokia nuomonė ir pasisakymas kilo dėl konkrečių faktų, nes tuo metu net trys Seimo nario E. Ž. padėjėjos buvo įtariamos tuo, jog jos apsimetė turinčios regos negalią ir siekė sau finansinės naudos. Pareiškėjo teigimu, viešai išreikšdamas savo nuomonę, tikslo įžeisti E. Ž. ar kitus regos negalią turinčius asmenis neturėjo. Tokią nuomonę susidarė atlikęs žurnalistinį tyrimą, susipažinęs su gyventojų nuomone ir jiems iškylančiais klausimais.

Pareiškėjas nesutinka ir su Komisijos vertinimu, jog E. Ž. užduotą klausimą Komisija įvertino kaip viešą siūlymą. Klausimo pateikimo pobūdis savaime nėra pagrindas konstatuoti viešo asmens, politiko įžeidimą, nukreiptą prieš patį asmenį ir regos negalią turinčią bendruomenę, o viešai pateiktas klausimas galėtų būti vertinamas nebent kaip viešojo asmens ir jo, kaip Seimo nario, veiklos kritika.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad jis Visuomenės informavimo etikos asociacijai (toliau – ir Asociacija), kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, nepriklauso. Todėl mano, kag nagrinėjamu atveju jis negali būti tyrimo subjektu, o Komisija viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes išnagrinėjo jos kompetencijai nepriklausantį skundą bei priėmė Asociacijai nepriklausančio asmens atžvilgiu sprendimą, pritaikė poveikio priemones (b. l. 1- 7).

Atsiliepimas

Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Asociacija atsiliepime nurodo, kad Komisija 2018 m. rugsėjo 4 d. posėdyje išnagrinėjo E. Ž. skundą dėl pareiškėjo G. Š. komentarų socialiniame tinkle „Facebook“ ir publikacijų portale lrytas.lt. Pareiškėjas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2017 m. balandžio 4 d. įraše E. Ž. įvardino „menamai aklų padėjėjų patronu“. Asociacijos teigimu, pareiškėjui, atlikusiam išsamų žurnalistinį tyrimą, neabejotinai yra žinoma tai, jog E. Ž. nėra susijęs su minimų padėjėjų sukčiavimu, o taip pat ir tai, jog E. Ž. niekuomet nebuvo kaltinamas bendrininkavimu su jomis. Atsižvelgdama į tai, Komisija padarė išvadą, jog pareiškėjas, įvardindamas E. Ž. negalią simuliuojančių asmenų patronu (globėju), sąmoningai iškraipė faktus ir duomenis.

Asociacija sutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, jog E. Ž. laikytinas viešuoju asmeniu ir jo kritikos ribos yra platesnės, jo privatus gyvenimas saugomas mažiau, nei privačių asmenų. Tačiau pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, nei Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas nenumato jokių išlygų, leidžiančių žurnalistams ir viešosios informacijos rengėjams viešai reikšti apie viešuosius asmenis etikai prieštaraujančias nuomones arba sąmoningai iškraipyti faktus ir duomenis. Asociacijos tvirtinimu, nėra žinoma jokių faktų ir (ar) duomenų, leidžiančių teigti, jog E. Ž. globojo ar kaip nors kitaip užtarė kuriuos nors negalią simuliuojančius asmenis arba kad jis pats simuliavo savo negalią. Tokiu faktu, Asociacijos nuomone, negali būti laikytinas ir galimas E. Ž. nenoras bendrauti su pareiškėju. Todėl teigia, kad pareiškėjas, viešai įvardindamas E. Ž. negalią simuliuojančių asmenų globėju ir užtarėju bei pasiūlydamas pastaram viešai išsklaidyti abejones dėl galimo jo paties negalios simuliavimo, savo nuomonę apie E. Ž. išreiškė nesąžiningai ir neetiškai, sąmoningai iškreipdamas žinomus faktus ir duomenis, ir tuo pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 4 straipsnio reikalavimus. Asociacijos teigimu, socialinis tinklas „Facebook“ laikytinas viešąja erdve, todėl Komisija taip pat pripažino, jog pareiškėjas, paskelbdamas šiame tinkle visuomenės informavimo etikos nuostatas pažeidžiančius įrašus, taip pat pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 59 straipsnio nuostatas.

Asociacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog Komisija, vertindama jo elgesį, viršijo savo kompetenciją. Asociacijos tvirtinimu, tai, jog pareiškėjas nepriklauso nei vienai Asociaciją sudarančiai organizacijai, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos jis padarė informuodamas visuomenę, ar asmenų skundus (b. l. 22-25).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2018 m. kovo 12 d. su skundu kreipėsi į Asociaciją dėl pareiškėjo, kaip žurnalisto elgesio. Skunde nurodė, kad, pareiškėjas daugiau nei metus tęsia kryptingą veiklą, kuria siekiama pakirsti pasitikėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir sumenkinti jo vardą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymi, kad jis nėra apkaltintas, nuteistas, jo atžvilgiu nepradėti jokie ikiteisminiai tyrimai. Trečiojo asmens teigimu, pareiškėjas, neturėdamas jokios patikimos informacijos apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų žinojęs apie publikacijose minimus faktus dėl jo padėjėjų sveikatos būklės, kryptingai ir neetiškai skelbė publikacijas, kuriose menkino trečiojo sunteresuoto asmens vardą. Tokiu būdu pareiškėjas savo publikacijomis rinkimų metu suformavo visuomenės nuomonę, kad trečiasis suinetersuotas asmuo suorganizavo padėjėjai neįgalumą, nors jokių realių duomenų apie tokius faktus nebuvo ir negalėjo būti. Be to, savo veiksmus pareiškėjas atliko neetiškais būdais – plačiai aptarinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens regos negalią, abejodamas ja.

Trečiasis suinteresuotas asmuo laiko, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl Komisijos sprendimo neatitikimo formaliems reikalavimams yra nepagrįsti. Komisijos posėdžio protokole užfiksuota svarstymo ir Komisijos narių pasisakymų santrauka, kuri laikytina ginčijamo sprendimo motyvais, o Komisijos posėdžio protokolas yra sprendimą pagrindžiantis dokumentas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas ginčijamo sprendimo turinį ir esmę suprato. Šią aplinkybę, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, patvirtina tai, kad pareiškėjas įvykdė Komisijos sprendimą bei savo „Facebook“ paskyroje sprendimą paskelbė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad jo nuomonė tinklalapio „Facebook“ paskyroje negali būti prilyginamos faktams, kurie yra skelbiami visuomenės informavimo priemonėse. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjo „Facebook“ paskyra visiškai atitinka viešos paskyros kriterijų, nes pareiškėjo paskyrą „Facebook“ tinklalapyje seka 2198 žmonės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymi, kad ginčijamu sprendimu atsakomybė pareiškėjui pritaikyta ne dėl tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo, o dėl neetiškos, nesąžiningos, faktus iškraipančios nuomonės skelbimo. Todėl mano, kad visi pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai apie nuomonės ir informacijos atribojimą neturi prasmės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka ir su pareiškėjo skundo teiginiais, jog jis etikos reikalavimų nepažeidė, o jo nuomonė buvo išsakyta sąžiningai bei, neva, turint tam faktinį pagrindą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pabrėžia, kad 2017 m. balandžio 4 d. publikacijoje „Facebook“ paskyroje trečiąjį suinteresuotą asmenį įvardindamas „menamai aklų padėjėjų patronu“, norėjo parodyti ne tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra buvusių savo, kaip Seimo nario, padėjėjų vadovas, o atvirkščiai – parodyti trečiąjį suinteresuotą asmenį kaip nesąžiningų asmenų globėją ar užtarėją. Tokia pareiškėjo pozicija publikacijoje neturėjo absoliučiai jokio faktinio pagrindo. Pareiškėjas neturėjo ir negalėjo turėti duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų žinojęs apie jo, kaip Seimo nario, padėjėjų sveikatos būklę, nurodytą medicininiuose dokumentuose. Pareiškėjo nuomonė apie trečiojo suinteresuoto asmens „globą“ nusikaltimą padariusioms pilietėms negalėjo susiformuoti jokių faktinių aplinkybių pagrindu. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas, būdamas profesionalus žurnalistas, turėjo prisiimti galimą riziką apie nepagrįstos ir neetiškos nuomonės skleidimą „Facebook“ paskyroje. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas klausimus trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė tokiu būdu, kad buvo adresuojami ne pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui (nors jo kontaktai yra prieinami internete viešai), o kitiems asmenims (savivaldybės tarybos nariams laišku, „Facebook“ paskyroje, nors trečiasis suinteresuotas asmuo net nėra pareiškėjo sekėjas). Tokiu būdu trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas darė spaudimą ir siekė pažeminti trečiąjį suinteresuotą asmenį, todėl tyčia sukūrė situaciją, kuomet į jo klausimus nebuvo atsakyta ir šią aplinkybę byloje nesąžiningai siekia panaudoti kaip savo gynybinę poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime taip nurodo, kad pareiškėjo „Facebook“ paskyroje 2018 m. vasario 1 d. paskelbti vieši klausimai yra neetiški, provokuojantys ir įžeidžiantys trečiąjį suinteresuotą asmenį. Pareiškėjo publikacijoje ilgametę regėjimo negalią turintis trečiasis suinteresuotas asmuo viešai yra įtarinėjamas simuliacija ir tyčiojantis jam siūloma pasitikrinti regą. Tokie pareiškėjo ciniški teiginiai negali būti toleruojami prisidengiant visuomenės informavimo teise. Be to, tokiais klausimais pareiškėjas viešai atskleidžia trečiojo suinteresuoto asmens ypatingus asmens duomenis ir tokių asmens ypatingų sveikatos duomenų paskelbimas niekaip negali būti pateisinamas teise skleisti informaciją. Pateikdamas klausimus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjas ne tik tyčia klaidingai nurodė trečiajam suinteresuotam asmeniui atsakyti per Visuomenės informavimo įstatyme nustatytus terminus, tačiau ir grasina persiųsti klausimus politinės partijos nariams, Šiaulių skyriaus bendruomenei, savivaldybės tarybai. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad tokiu būdu pareiškėjas akivaizdžiai darė spaudimą galimam informacijos šaltiniui ir stengėsi informaciją rinkti neetiškais būdais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad Asociacija yra priskirta viešąjį administravimą vykdantiems subjektams, o jos priimti sprendimai yra privalomi ne tik Asociacijos nariams, tačiau ir kitiems žurnalistams, kuriems taikomos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir jį panaikinti nėra įstatyminio pagrindo (b. l. 94-101).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo, dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. EKS-38/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimą“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas G. Š. 2017 m. balandžio 4 d. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apie trečiąjį suinteresuotą asmenį E. Ž. paskelbė šio turinio įrašą: „Būta manančių, kad menamai aklų padėjėjų patronas E. kukliai užleis pirmininko vietą savo žmonai J.. Tačiau jie klydo – rinkimus triuškinamai laimėjo juose dalyvauti negalėjęs E.!“ (b. l. 50).

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas G. Š. per savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą 2018 m. vasario 1 d. pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž. viešus klausimus, kur, be kita ko, trečiojo suinteresuoto asmens klausė: „Sklando įvairių gandų ir apie Tamstos ligas. Ar Jūs, viešas asmuo, Šiaulių socialdemokratų lyderis, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos moralinių autoritetų, neketinate pasidaryti tyrimą dėl regos, paskelbti rezultatą ir paneigti abejones?“ (b. l. 40-41, 38-39).

Trečiasis suinteresuotas E. Ž. dėl šių G. Š. teiginių 2018 m. kovo 12 d. su skundu kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisiją (b. l. 26-35).

Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija, išnagrinėjusi E. Ž. skundą, 2018 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą Nr. EKS-38/18, kuriuo pripažino, jog G. Š., paskelbdamas 2017 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. vasario 1 d. įrašus savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 4 ir 59 straipsnių reikalavimus ir įpareigojo G. Š. šį sprendimą paskelbti savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (b. l. 8-9, 82-83). Komisija sprendimą priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46¹ straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, 6 dalimi.

Byloje ginčo, jog pareiškėjas G. Š. 2017 m. balandžio 4 d. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apie trečiąjį suinteresuotą asmenį E. Ž. paskelbė šio turinio įrašą: „Būta manančių, kad menamai aklų padėjėjų patronas E. kukliai užleis pirmininko vietą savo žmonai J. Tačiau jie klydo – rinkimus triuškinamai laimėjo juose dalyvauti negalėjęs E.!“ ir 2018 m. vasario 1 d. pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž. viešus klausimus, kur, be kita ko, trečiojo suinteresuoto asmens klausė: „Sklando įvairių gandų ir apie Tamstos ligas. Ar Jūs, viešas asmuo, Šiaulių socialdemokratų lyderis, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos moralinių autoritetų, neketinate pasidaryti tyrimą dėl regos, paskelbti rezultatą ir paneigti abejones?“, nėra.

Byloje keliamas ginčas, ar pareiškėjas G. Š., viešai reikšdamas nuomonę apie trečiąjį suinteresuotą asmenį E. Ž., elgėsi neetiškai ir, ar jis gali būti už tai atsakingas pagal Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo, kuris šiuo atveju būtent ir reguliuoja ginčo teisinius santykius, 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę (2014 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XII-1357 redakcija). Žurnalistai turi pareigą, be kita ko, teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Kodeksą; vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų; informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais ir kt. (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalis). Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas (Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis).

Visuomenės informavimo etikos asociacija yra viena iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, savo veikloje siekianti užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija (Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalis). Visuomenės informavimo etikos komisija šiuo atveju yra kolegialus, Asociacijos sprendimus pagal nustatytą kompetenciją priimantis organas. Komisijos kompetencija apima šias funkcijas: 1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; 4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; 5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (Visuomenės informavimo įstatymo 46¹ straipsnio 1, 3, 4 dalys).

Aptartų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra. Šios pareigos vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri būtent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne, yra jos nariai ar jais nėra. Tai, kad pareiškėjas šiuo atveju nėra Asociacijos narys, neatleidžia jo nuo minėtos pareigos laikytis, be kita ko, etikos normų bei Kodekso nuostatų, ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos jis galbūt padarė informuodamas visuomenę, ar asmenų skundus dėl jo veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai, kad jis nėra Visuomenės informavimo etikos asociacijos narys, todėl Komisija šiuo atveju apskritai neturėjo kompetencijos priimti skundžiamą sprendimą, yra nepagrįsti ir atmestini. Tai, kad pareiškėjas nėra Asociacijos narys, nereiškia, kad jis gali nesilaikyti profesinės etikos normų bei Kodekso nuostatų ir būti nekontroliuojamas.

Pagal Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso, priimto Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime 2016 m. vasario 29 d. Vilniuje, 4 straipsnį žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 59 straipsnis numato, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai, reikšdami savo nuomonę viešojoje erdvėje, turi laikytis Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų.

Ginčo įrašuose trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. viešai įvardintas „menamai aklų padėjėjų patronu“ ir jam buvo viešai siūloma pasitikrinti regėjimą ir taip išsklaidyti abejones, neva jis simuliuoja regos negalią. Byloje ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. yra viešas asmuo ir yra gerai žinomas visuomenei, buvęs ilgametis Seimo narys ir kad jis ilgus metus turi sunkią regos negalią, nėra. Byloje pripažįstama aplinkybė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. nėra atsakingas už neteisėtas ir (ar) nusikalstamas buvusių padėjėjų veikas. Šių aplinkybių pareiškėjas G. Š. neneigia. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. Ž., turėdamas regos negalią, globotų ar užtartų neįgaliais apsimetančius asmenis, neturi, nors šiuo klausimu ir atliko žurnalistinį tyrimą.

Teismas, įvertinęs socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelto įrašo, kuriame E. Ž. vadinamas „menamai aklų padėjėjų patronu“, turinį ir viešu siūlymu pasidaryti tyrimą dėl regos ir išsklaidyti abejones, tariamai kilusias visuomenėje, daro išvadą, kad tokia G. Š. nuomonė reiškiama neetiškai, sąmoningai iškraipant pačiam G. Š. žinomus faktus ir duomenis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Komisija ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino pareiškėją G. Š. pažeidus Kodekso 4 ir 56 straipsnio reikalavimus.

Komisijos sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis, motyvuotas, o pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės yra adekvačios jo padarytam pažeidimui. Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. EKS-38/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimą“ yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti remiantis skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. pateikė prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (b. l. 168).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis reglamentuoja proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas LVAT praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, jis ir jo atstovas taip pat dalyvavo teismo posėdyje ir išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamo ginčo. Atsižvelgiant į tai, kad šis sprendimas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž., todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 3 d.).

Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos pinigų dalies dydžio, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017).

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. prašė priteisti 1089 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo G. Š. skundą parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą 2019 m. sausio 9 d. teismo posėdyje. Trečiasis suinteresuotas kartu su atsiliepimu į skundą pateikė atstovavimo sutartis su advokatais T. B. ir M. M. (b. l. 102, 103), o su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas – PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. spalio 31 d., serija APB Nr. 13263 ir 2019 m. sausio 7 d. serija APB Nr. 13750 (b. l. 170, 173), klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą (b. l. 171) ir išrašus iš banko sąskaitos, patvirtinančius šių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą (I t., b. l. 134).

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsiliepimą į pareiškėjo skundą trečiojo suinteresuoto asmens vardu 2018 m. spalio 30 d. parengė advokatas T. B.. Už šios teisinės paslaugos atlikimą pagal pateiktus įrodymus trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 726 Eur išlaidų. Remiantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, rekomenduojama maksimali užmokesčio už atsiliepimo į skundą parengimą suma 2316,75 Eur (926,70 Eur (2018 m. II ketv. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) x 2,5). Kaip matyti, trečiojo suinteresuoto asmens patirta išlaidų už šią teisinę paslaugą suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio ir, atsižvelgiant į suteiktos paslaugos apimtį, ginčo sudėtingumą, darytina išvada, kad yra pagrįsta ir teisinga, todėl visa apimtimi priteistina E. Ž. naudai.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad teismo posėdis administracinėje byloje 2019 m. sausio 9 d. truko 1 val. 1 min. (b. l. 176-178). Teismo posėdyje pareiškėją atstovavo advokatas M. M..

Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo ar teismo posėdžiui valandą rekomenduojama maksimali užmokesčio suma 93,57 Eur (935,70 Eur (2018 m. III ketv. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) x 0,1). Iš 2019 m. sausio 7 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad pareiškėjas už advokato pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme (3 val.) patyrė 363 Eur išlaidų (b. l. 173). E. Ž. prašoma priteisti išlaidų suma už aptariamas paslaugas viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio dydį, todėl įvertinus paslaugos apimtį ir ginčo sudėtingumą, yra mažintina, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisiant 280,71 Eur (93,57 Eur x 3 val.).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, trečiojo suinteresuoto asmens E. Ž. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, iš pareiškėjo G. Š. jo naudai priteisiant 1006,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo G. Š. skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens E. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. E. Ž. naudai iš pareiškėjo G. Š. priteisti 1006,71 (vieną tūkstantį šešis eurus ir septyniasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė Egidija Puzinskaitė