Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1079-614/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-26Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-03Vilniaus apygardos teismas
  3. 2VP-36515-937/2019Nutartis · 2019-11-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
2S-1079-614/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07910-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Skolininkas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1079-614/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07910-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atmestas antstolės A. S. prašymas dėl baudos skyrimo skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė A. S. kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo, pradedant skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-1028-728/2015, išduoto 2017 m. spalio 24 d. įvykdymo termino pasibaigimo, išieškotojo naudai.

2. Suinteresuotasis asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su antstolės prašymu sutinka. Nurodė, kad skolininkas įpareigojimo nevykdo ilgą laiką. Skolininkas iniciatyvos dėl vykdomojo dokumento įvykdymo nerodo, su antstole ir išieškotoju nebendradarbiauja.

3. Skolininkas su pareiškimu nesutiko, tvirtino, kad skolininkas po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties įsiteisėjimo neprivalo pats vykdyti sprendimo, sprendimą vykdyti turi pats išieškotojas, o skolininkui lieka prievolė sumokėti sprendimo vykdymo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4054-868/2018 antstolės pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo patenkino ir leido išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, taip pat šia nutartimi skolininkui paskirta 300 Eur bauda už sprendimo nevykdymą. Šia nutartimi buvo pakeista sprendimo vykdymo tvarka: konstatavus, kad skolininkas nevykdo sprendimo ir esant galimybei sprendimą įvykdyti pačiam išieškotojui skolininko lėšomis, 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo nustatyta būtent tokia šio sprendimo vykdymo tvarka.

6. Teismas sprendė, kad skolininkas teisingai suprato, jog po paminėtos nutarties įsiteisėjimo jis neturi prievolės pats vykdyti sprendimą: sprendimą vykdys išieškotojas, o skolininkui kils prievolė atlyginti vykdymo išieškotojo patirtas vykdymo išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, bausti skolininką už nevykdymą teismo sprendimo, kurio jis po sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo neprivalo vykdyti, nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti skolininkui periodinę baudą išieškotojo naudai už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1992-653/2018 įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo įpareigojimo įvykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad leidimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos gali įgyvendinti esant galimybei, tačiau galimybė pačiai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos šalinti savavališkos statybos padarinius vadovybės yra svarstoma tik po to, kai atsakovo atžvilgiu būna išnaudotos teisės aktų nustatytos priemonės ir jos būna neveiksmingos.

7.2. Tuo atveju, jei išieškotojai suteiktas leidimas (teisė) panaikintų skolininko pareigą šalinti savavališkos statybos padarinius, o išieškotojas, neturėdamas galimybių, nuspręstų suteiktu leidimu (teise) nepasinaudoti, tai reikštų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (kurį yra privalomas vykdyti), faktiškai būtų neįvykdytas, o savavališkos statybos padariniai liktų nepašalinti, taigi civilinio proceso tikslai būtų nepasiekti. Net ir leidus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą statinį, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti teismo sprendimą.

7.3. Po vienkartinės teismo skirtos 300 Eur dydžio baudos sumokėjimo atsakovas teismo sprendimo vis tiek neįvykdė, todėl vienkartinė bauda laikytina neefektyvia. Periodinės baudos skyrimas iešieškotojo naudai šiuo konkrečiu atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

7.4. Skundžiamoje nutartyje yra cituojama teisės normų, kurios nebegalioja, taikymo praktika, kuri šiuo atveju yra neaktuali, nes teisinis reglamentavimas nuo 2017 m. sausio 1 d. yra pasikeitęs. Skiriant baudą už pavėluotą teismo sprendimo įvykdymą, yra taikytinos tos CPK nuostatos, kurios galioja būtent baudos skyrimo metu.

Atsiliepimas

8. Antstolė A. S. su atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad palaiko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirajame skunde išdėstytus argumentus.

Šalies argumentai

9. Skolininkas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. kovo 20 d. jau buvo sudaręs rangos sutartį su UAB „Techstatus“, kurios pagrindu buvo vykdomi betono trinkelių įvažiavimo ardymo darbai, tačiau vykstant ginčui teisme šių darbų atlikimas buvo sustabdytas. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties priėmimo šių darbų atlikimas buvo sustabdytas, o po Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties priėmimo nutrauktas, nes UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš priimto teismo sprendimo suprato, kad tolimesni trinkelių ardymo darbai buvo vykdomi išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iniciatyva.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. vykdymo tvarka ir nutarta leisti išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti betono trinkelėmis išgrįsto įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), kad statinys atitiktų UAB „Inekstra“ 2010 m. parengto techninio projekto „Parduotuvė (8.3), adresu (duomenys neskelbtini), sprendinius“ ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolės prašymas dėl baudos skolininkui skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1028-728/2015, kuria be kitko nuspręsta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą (civ. byla Nr. 2-1028-728/2015) ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „ieškinį tenkinti iš dalies. Leisti atsakovui UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ į. k. 300145575, savo lėšomis per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ į. k. 300145575 įpareigotinas savo lėšomis per 6 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius,- išardyti betono trinkelėmis išgrįsto įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini)1 366 m² ploto dalį, kad statinys atitiktų UAB ,,Inekstra“ 2010 m. parengto techninio projekto ,,Parduotuvė (8.3), adresu (duomenys neskelbtini) sprendinius“ ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui per nustatytus terminus nurodytų įpareigojimų neįvykdžius, teismo nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos pasekmes įvykdomas atsakovo lėšomis“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi (byla Nr. 2VP-4054-868/2018) nutarta leisti išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties įsiteisėjimo skolininkas neturi prievolės pats vykdyti sprendimą: sprendimą vykdys išieškotojas, o skolininkui kils prievolė atlyginti vykdymo išieškotojo patirtas vykdymo išlaidas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

15. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios CPK 771 straipsnio redakcijos 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. [...] Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi, esant neįvykdytai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarčiai, pasikeitė skolininko atsakomybę už teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą numatantis teisinis reguliavimas.

16. Įstatymų projektų Reg. Nr. XIIP-4202-XIIP-4204 Aiškinamajame rašte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektu siūloma „nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Priešingai, dabartinis teisinis reguliavimas ne palengvina, o apsunkina Inspekcijos teisinę padėtį, kadangi nevykdant teismo sprendimo geruoju, Inspekcija yra priversta įgyvendinti savo teisę vykdyti sprendimą ir nugriauti statinį, kuriai įgyvendinti reikia tiek finansinių, tiek administracinių išteklių“. Taigi, pakeistu teisiniu reguliavimu siekiama, kad tuo atveju, jei teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su įpareigojimu pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, skolininkas būtų raginamas įvykdyti teismo sprendimą pats, nes kitu atveju teismo sprendimo vykdymo atsakomybė yra nepagrįstai perkeliama valstybės institucijoms.

17. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas suteikė teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad išieškotojui buvo leista pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko, nesudaro pagrindo teigti, kad nuo skolininkas buvo atleistas nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, pasisakydamas, kad už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą, bauda šiuo atveju skiriama būti negali.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

19. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininkui skyrimą už sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas baudos skyrimo klausimo apskritai nenagrinėjo, todėl, siekiant užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų teisę į apeliaciją, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl baudos skyrimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Eglė Surgailienė