Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-20 · Civilinė byla Nr. e2S-83-656/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-20
Bylos Nr.
e2S-83-656/2017
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03566-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Kreditorius
UAB „Minibank“
Skolininkas
J. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-83-656/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03566-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „Minibank“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant skolą iš skolininko J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Minibank“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 276,56 Eur skolos, 27,36 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 75,60 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, kad kreditorius yra sudaręs atstovavimo sutartį su UAB „Ekonomistas“, o UAB „Ekonomistas“ sudaręs teisnių paslaugų atstovavimo sutartį su advokatų kontora „Ž. & Ž.“. Prie pareiškimo teismui pateikti duomenys apie kreditoriaus atsiskaitymą su UAB „Ekonomistas“, tačiau nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių kreditoriaus patirtas išlaidas už advokato kontoros „Ž. & Ž.“ advokato G. Ž. suteiktas paslaugas. Todėl teismas kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu, t.y. kaip aiškiai nepagrįstą.

Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius UAB „Minibank“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:Nors Kreditorius teisinių paslaugų sutartį sudarė su UAB „Ekonomistas“, tačiau faktiškai, UAB „Ekonomistas“ pavedimu, pagal tarpusavio sutartį pareiškimą parengė advokatas G. Ž., todėl darytina išvada, jog teisines paslaugas teikė advokatas pagal tarp jo ir UAB „Ekonomistas“ sudarytą sutartį. Dėl to prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra būtent Kreditoriaus turėtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas, nors ir sumokėtos UAB „Ekonomistas“. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo analogiškose bylose formuojamai praktikai.CPK 439 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, suteikiančios skolininkui teisę pareikšti prieštaravimus tik dėl bylinėjimosi išlaidų. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą gali išspręsti nutartimi. Remiantis teismų praktika, darytina išvada, kad CPK 433 straipsnio 3 dalis, CPK 435 straipsnio 3 dalis bei CPK 439 straipsnio 4 dalis apskritai neįpareigoja Kreditorės pagrįsti savo reikalavimo priteisti pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.Byloje keliamas klausimas dėl atsisakymo išduoti teismo įsakymą CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu pagrįstumo.Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis ir 435 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Nors, kaip jau minėta, teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, tačiau įvertinus teisinį reglamentavimą, nustatantį, kad teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai, bylinėjimosi išlaidos (CPK 436 straipsnio 2 dalies 6-8 punktai), teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), nulemia tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi, t. y. dėl visų reiškiamų reikalavimų, pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, kreditorius UAB „Minibank“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, be kita ko, prašė priteisti 72.60 Eur bylinėjimosi išlaidų už UAB „Ekonomistas“ teiktas teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą pripažino aiškiai nepagrįstu.Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-334-687/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Kasacinis teismas taip pat išaiškino ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų spręstina, kad kreditorius UAB „Minibank“ atstovavimo sutartį buvo sudaręs tik su teisines paslaugas teikiančia įmone UAB „Ekonomistas“, kuriai ir sumokėjo už teisines paslaugas, o ne su advokatu ar jo padėjėju. Todėl, vadovaujantis Kasacinio teismo išaiškinimu, kreditorius neturi teisės į UAB „Ekonomistas“ teiktų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Aplinkybė, kad UAB „Ekonomistas“ buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokatų kontora „Ž. & Ž.“, ar kreditoriaus neįgaliotas advokatas parengė pareiškimą, nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidų klausimą išspręsti kitaip. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamo klausimo sprendimui neturi įtakos apelianto nurodyti Klaipėdos apygardos teismo priimti procesiniai sprendimai, nes juose remiamasi ankstesniais, nei vadovaujamasi šioje byloje, Kasacinio teismo išaiškinimais.Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pareiškimą priimti kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis), iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą. Ginčijama teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas