Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendžio, kuriuo:

E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. J. paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą bausmę subendrinus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, E. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 6 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant šiuos darbus atlikti per 4 mėnesius.

V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. T. paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 25 parų areštu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, V. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista solidariai iš nuteistųjų V. T. ir E. J. nukentėjusiajam V. Š. 2.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista solidariai iš nuteistųjų V. T. ir E. J. nukentėjusiojo V. S. naudai 500,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Priteista solidariai iš nuteistųjų V. T. ir E. J. 84,24 Lt civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai.

Priteista solidariai iš nuteistųjų E. J. ir V. T. 400 Lt turtinės žalos nukentėjusiojo M. K. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 4 d. apie 14 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, prikibo prie D. B. ir V. Š., tai yra D. B. stūmė, o V. Š. neleidžiant stumdyti, pradėjo grasinti jį užsiundyti šunimi ir davė paliepimą kartu buvusiam E. J. atvesti pavojingos veislės Amerikiečių Stafordšyro terjero šunį, kurį laikė be leidimo, pastarajam nuėjus vykdyti jo paliepimą, įėjo paskui D. B. į parduotuvę, kur pardavėjos ir A. B. akivaizdoje sudavė nukentėjusiajam D. B. vieną smūgį kumščiu į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po to išėjęs į lauką tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas kartu su E. J., puolė kumščiais V. Š. ir davė komandą tiek savo veiksmais, tiek žodžiu pulti nukentėjusįjį šuniui, kuris būdamas be antsnukio ir pavadėlio, sukandžiojo V. Š. ir padarė jam kastines pūliuojančias abiejų šlaunų užpakalinių paviršių žaizdas su kraujosruvomis, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, šuniui vejantis ir puolant nukentėjusįjį, jo veiksmų nenutraukė, dėl ko V. Š. buvo priverstas bėgti link kitoje gatvės pusėje esančios Autobusų stoties ir užšokti ant V. S. priklausančio automobilio „Chrysler Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubto, ko pasekoje automobilis buvo apgadintas, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

E. J. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 4 d. apie 14 valandą viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas kartu su V. T., tai yra pastarajam prikibus prie D. B. ir V. Š., pradėjus D. B. stumdyti ir grasinti V. Š. jį užsiundyti šunimi, pagal V. T. paliepimą atvedė pavojingos veislės Amerikiečių Stafordšyro terjero šunį, kurį V. T. laikė be leidimo, ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas kartu su V. T., puolė kumščiais V. Š., tokiu būdu davė komandą savo veiksmais, o V. T. ir žodžiu pulti nukentėjusįjį šuniui, kuris būdamas be antsnukio ir pavadėlio, sukandžiojo V. Š. ir padarė jam kastines pūliuojančias abiejų šlaunų užpakalinių paviršių žaizdas su kraujosruvomis, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, šuniui vejantis ir puolant nukentėjusįjį, jo veiksmų nenutraukė, dėl ko V. Š. buvo priverstas bėgti link kitoje gatvės pusėje esančios autobusų stoties ir užšokti ant V. S. priklausančio automobilio „Chrysler Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubto, ko pasekoje automobilis buvo apgadintas, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Taip pat E. J. ir V. T. 2010 m. balandžio 5 d. apie 21 val. 25 min., veikdami kartu bei su V. T. pavojingos veislės Amerikiečių stafordšyro terjero šunimi, kurį V. T. laikė be leidimo ir vedžiojosi be antsnukio bei pavadėlio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties prikibo prie gatve su draugu ėjusio M. K., kuriam E. J. trenkė kumščiu į veidą, padarydamas 1-mo dešinės pusės viršutinio kandžio krašto nuskėlimą, nuo smūgio nukentėjusiajam nugriuvus, o kartu su V. T. buvusiam šuniui, turinčiam kovinę prigimtį, sureagavus ir pradėjus kandžioti M. K., šuns veiksmų nenutraukė, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytos kastinės žaizdos dešiniame dilbyje ir šlaunyje, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė prašė V. Š. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis V. T. ir jo gynėjas prašė V. T. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti.

Nuteistasis E. J. ir jo gynėja prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė nuteistojo V. T. ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo jų veikas. Teismų išvados dėl BK 284 straipsnio taikymo yra motyvuotos ir pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš esmės nei nukentėjusysis V. Š., nei nuteistasis V. T. skunduose neginčija veikų kvalifikacijos pagal BK 284 straipsnį, tačiau nukentėjusysis prašo abiejų nuteistųjų veikas kvalifikuoti papildomai ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalį, o nuteistasis V. T. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę bei priteistus civilinius ieškinius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistųjų nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų

Nukentėjusysis V. Š. prašo kvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamą veiką ir pagal 138 straipsnio 2 dalį, nes po jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, jis mėnesį laiko gydėsi, pablogėjo jo sveikata, dėl to jam buvo nustatytas 55 procentų darbingumas, o taip pat, kad nusikaltimas jo atžvilgiu buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, itin žiauriai ir kankinant, žmogaus gyvybei pavojingu būdu, jam atliekant piliečio pareigas, nuteistųjų agresija buvo nukreipta į sunkios socialinės padėties žmones.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, o papildomu yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiajam V. Š. buvo padarytos kastinės pūliuojančios abiejų šlaunų užpakalinių paviršių žaizdos su kraujosruvomis, sužalojimai galėjo būti padaryti šuns dantimis, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 71 b. l.).

Siekiant išsiaiškinti, koks sveikatos sutrikdymo mastas buvo padarytas nukentėjusiajam, byloje buvo paskirta kompleksinė-komisijinė teismo medicinos ekspertizė. 2012-02-29 teisme gautame šios ekspertizės akte nurodyta, kad V. Š. 2010-04-04 vykusio įvykio metu buvo padarytos dvi kastinės žaizdos su aplinkine poodine kraujosruva kairės šlaunies nugariniame paviršiuje, viena kastinė žaizda dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairės šlaunies nugariniame paviršiuje. Taip pat šiame ekspertizės akte nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuota, kad V. Š. daug metų iki sužalojimo (patirto 2010-04-04) sirgo ir dėl to pastoviai gydėsi: sunkios formos atopiniu dermatitu, kurio eigai būdingi paūmėjimai, remisijos – retos ir trumpalaikės, ypač pastaruosius kelis metus vargina atkakli ligos eiga (tai konstatuota medicininiuose dokumentuose – 2010-07-14), dešinės pėdos I piršto onychomycoze (grybelinis susirgimas), dėl to buvo keletą kartų chirurgiškai pašalintas minėto piršto nagas; alerginiu rinitu bei bronchine astma, taip pat jam kelių pastarųjų metų laikotarpyje iki sužalojimų buvo diagnozuota: kaklo ir juosmens radikuliopatijos, daugybinės lipomos visame kūne. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose bei pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl minėtų sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2010-04-04 gydėsi. Net jei ir būtų buvęs V. Š. ligų paūmėjimas dėl 2010-04-04 padarytų sužalojimų jis negali būti vertinamas, nes remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatyto taisyklėmis“ sveikatos sutrikdymo masto nustatymui negali turėti įtakos buvusių iki traumos ligų paūmėjimas. Taip pat ekspertai remiantis jiems pateiktais duomenimis neatmetė galimybės, kad po 2011-04-04 patirtų sužalojimų V. Š. galėjo paūmėti atopinio dermatito eiga, tačiau kategoriškai tvirtinti to negalėjo, nes tam pagrįsti nepakako duomenų. Be to, ekspertai nurodė, kad V. Š. padarytas sveikatos sutrikdymas neturėjo įtakos jo nedarbingumo lygio nustatymui, kad jo sveikatos būklė gali kisti: pagerėti ar pablogėti, tačiau remiantis pateiktais dokumentais kategoriškai teigti, kad vien tik įvykio metu patirti sužalojimai galėjo paūminti atopinio dermatito eigą, negalima, nes tam pagrįsti nepakako duomenų, kad V. Š. 2010-04-09 nustatytas sveikatos sutrikdymas ateityje negali turėti įtakos nukentėjusiojo bendram bei profesiniam darbingumui.

Įvertinus šioje ekspertizės akte nurodytas ekspertų išvadas, daroma išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas liko nepakitęs, t. y. nukentėjusiajam V. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pagal teismų praktiką nagrinėjant viešosios tvarkos pažeidimo bylas, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis), grasinimas (BK 145 straipsnio 1 dalis), įžeidimas (BK 155 straipsnis), padaryti pažeidžiant viešąją tvarką, atskirai neinkriminuojami, nes juos apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. Be to, nusikaltimą kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip padarytą dėl chuliganiškų paskatų ir padarytą viešoje vietoje nėra pagrindo, kadangi šie kvalifikuojantys požymiai yra numatyti BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.

Nors nukentėjusiojo argumentai, jog nusikaltimas jo atžvilgiu buvo padarytas itin žiauriai ir kankinant, žmogaus gyvybei pavojingu būdu, jam atliekant piliečio pareigas, kad nuteistųjų agresija, anot nukentėjusiojo V. Š., buvo nukreipta į sunkios socialinės padėties žmones, kas formaliai galėtų atitinti nusikaltimo kvalifikaciją pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 7, 10, 13 punktus, tačiau pagrindinis ir svarbiausias požymis veiką kvalifikuoti būtent pagal BK 138 straipsnį yra specialistų išvados, kuriose nurodomas asmeniui padarytas sveikatos sutrikdymo mastas.

Kadangi nukentėjusiajam V. Š. padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeitė ir po atliktos kompleksinės-komisijinės teismo medicinos ekspertizės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nuteistųjų padarytą nusikaltimą nukentėjusiojo V. Š. atžvilgiu kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą esant kvalifikuojantiems požymiams. Dėl to nukentėjusiojo V. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

Taip pat nukentėjusysis nesutinka, kad nėra nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes nusikalstamą veiką jo atžvilgiu nuteistieji padarė bendrininkų grupėje. Byloje nustatyta, kad nuteistieji nusikaltimą V. Š. atžvilgiu padarė veikdami kartu, tačiau šios faktinės aplinkybės nepakanka pripažinti nuteistųjų atsakomybe sunkinančia aplinkybe, nes E. J. nusikalstamos veikos padaryme buvo pasyvesnis nei V. T.. Be to, kaltinamajame akte nenurodyta, kad nustatytos abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybes. Pagal suformuotą teismų praktiką, teismas savo iniciatyva negali tokios aplinkybės pripažinti atsakomybę sunkinančia. Taigi, byloje nenustatyta nuteistųjų E. J. ir V. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl to nukentėjusiojo V. Š. skundas netenkinamas.

Teismo posėdyje nukentėjusįjį V. Š. atstovaujanti advokatė teigė, kad nepagrįstai pripažinta nuteistojo V. T. atsakomybe lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Pastebėtina, kad nukentėjusysis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti šią teismo pripažintą aplinkybę, todėl teismas, neviršydamas nukentėjusiojo apeliacinio skundo ribų, dėl šios aplinkybės nepasisako. Taip pat nukentėjusysis apeliaciniame skunde neprašė ir nenurodė motyvų, kad nepagrįstai nuteistajam E. J. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas taikant BK 75 straipsnio nuostatas, todėl nukentėjusiojo atstovės teismo posėdyje išreikštas prašymas dėl BK 75 straipsnio panaikinimo nuteistajam E. J. nenagrinėjamas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl V. T. paskirtos bausmės

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo V. T. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nuteistasis V. T. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia. V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis V. T. nedirba, administracine tvarka baustas, anksčiau teistas 5 kartus, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, be to, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo dar kelis kartus nuteistas. Kaip apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, nors V. T. charakterizuojamas teigiamai, tačiau atsižvelgiant į jo teistumus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš ankstesnių teistumų nuteistasis išvadų nedaro. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis V. T. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, kolegijos nuomone, nuteistajam V. T. paskirtos bausmės bei paskirta subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos. Bausmė teisingai subendrinta nepažeidžiant BK 63 straipsnio reikalavimų.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik kai jis yra nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, ko, šiuo atveju, nėra.

Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmės, nes į aplinkybes, kurios nurodytos V. T. apeliaciniame skunde buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę, todėl pakartotinai atsižvelgti į jas ir dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, švelninti pirmosios instancijos teismo V. T. paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo. Dėl to nuteistojo V. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl civilinių ieškinių

Kolegijos manymu, nuteistojo V. T. apeliacinio skundo argumentai – nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, nes šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose – dėl nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovui priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, visiškai pagrįstai esminiais tiek turtinės, tiek neturtinės žalos kriterijais laikė tai, kad žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o nuteistųjų kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi aplinkybes, susijusias su žalos atlyginimu, daro išvadą, kad iš nuteistųjų solidariai priteistas žalos atlyginimas nėra per didelis, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o tai, kad nuteistasis V. T. šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, negali būti pagrindas mažinti priteistą žalos atlyginimą. Pastebėtina, kad atlikdamas pataisos namuose paskirtą bausmę, nuteistasis turi teisę dirbti ir tokiu būdu atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Dėl to nuteistojo V. T. apeliacinis skundas dėl civilinių ieškinių mažinimo netenkinamas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiojo V. Š. atstovė advokatė J. Šlapaitienė pateikė 2012-03-06 pažymą Nr.VI-250(7.2314) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 300 Lt, kurios priteistinos valstybės naudai. Minėtos išlaidos turi būti solidariai priteistos iš nuteistųjų E. J. ir V. T..

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiojo V. Š. ir nuteistojo V. T. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžio.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų V. T. ir E. J. 300 Lt (tris šimtus litų 00 ct) valstybei už nukentėjusiajam V. Š. suteiktą teisinę pagalbą, pinigus įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą –(duomenys neskelbtini), banką – AB „(duomenys neskelbtini)“, įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.