- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-600-252/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01172-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- L. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 600 - 252 - 2014
Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01172-2011-5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Valiulienės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-228-2014 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei L. M., institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. M. prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo V. M. dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti M. pavardę, atsakovui – M. pavardę, nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą nekilnojamojo turto forma, perduodant sūnaus asmeninėn nuosavybėn ¼ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 111 800 Lt (1/4 dalies vertė 27 950 Lt), kas atitinka po 582 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki sūnaus pilnametystės.
Prašė padalinti santuokos metu įgytą turtą, ieškovės asmeninėn nuosavybėn paskiriant: 0,2525 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vid. rinkos vertė 24 000Lt; ¾ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vid. rinkos vertė 111 800 Lt (¾ dalių vertė – 83850 Lt); pastatą - tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 5 000 Lt; pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 1 000 Lt; pastatą - stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 200 Lt; pastatą - garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 2 000 Lt; pastatą - šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 200 Lt; šulinį, rinkos vertė 80 Lt; tvorą aplink žemės sklypą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 1 000 Lt, lengvąjį automobilį ,,MAZDA XEDOS 6“, v.n. (duomenys neskelbtini) pag. 1994 m., vertė 1 000 Lt, taip pat šį kilnojamąjį turtą: mikrobangų krosnelę ,,Samsung“, vertė 150 Lt, dujinę viryklę ,,Hanza“, vertė 400 Lt, šaldytuvą ,,Beko“, vertė 800 Lt, skalbimo mašiną ,,Whirlpool“, vertė 900 Lt, dvigulę lovą, vertė 500 Lt, žurnalinį staliuką, vertė 50 Lt, prieškambario komplektą, vertė 100 Lt, sofą - lovą (dukros), vertė 500 Lt, sofą - lovą (sūnaus), vertė 350 Lt, kompiuterio stalą (sūnaus), vertė 100 Lt, dviratį (dukros), vertė 80 Lt, spintą su antresolėm (2-jų dalių), vertė 240 Lt, drabužių spintą (salone), vertė 80 Lt, stiklinę sekciją 1 dalies, vertė 120 Lt, oro drėkintuvą (1vnt.), vertė 30 Lt, stalą - knygą, vertė 50 Lt, interneto įrangą viduje ir lauke, vertė 150 Lt, indus, vertė 300 Lt, vandens šildytuvą vonioje, vertė 250 Lt, siuvimo mašiną, vertė 200 Lt, karutį 1 ratu, vertė 30 Lt, seną šildymo katilą, vertė 70 Lt, langų tinklelius nuo vabzdžių, vertė 100 Lt, lauko sūpuokles, vertė 80 Lt, virtuvės baldų komplektą, vertė 400 Lt, minkštą baldų komplektą „Žalgiris“, vertė 600 Lt, roges, vertė 2 500 Lt, talpą vandeniui (1 vnt. 1,5 t ), vertė 200 Lt, šašlykinę su iešmais (1 vnt.), vertė 20 Lt. Atsakovo asmeninėn nuosavybėn paskirti šį turtą: lengvąjį automobilį ,,VW PASSAT“, v.n. (duomenys neskelbtini) pag. 1988 m., vertė 500 Lt, lengvąjį automobilį ,,VW PASSAT“, v.n. (duomenys neskelbtini) pag. 1992 m., vertė 1 000 Lt, televizorių ,,LG“, vertė 350 Lt, biuro kėdę, vertė 50 Lt, hidroforą, vertė 200 Lt, „Viasat“ anteną, vertė 70 Lt, pripučiamą valtį, vertė 150 Lt, dviratį (sūnaus), vertė 80 Lt, prie sienų prisukamas lentynas, vertė 60 Lt, seifą (rudą), vertė 40 Lt, seifą (baltą), vertė 20 Lt, pakabinamas lentynas (2 vnt. po 15 Lt), vertė 30 Lt, šildymo pečių - buržuiką (garaže), vertė 60 Lt, jaunuolio komplektą (2 lovos), vertė 40 Lt, šuns būdą, vertė 60 Lt, seifą garaže, vertė 70 Lt, putų polistirolo lakštus (5 pok.), vertė 30 Lt, pianiną, vertė 40 Lt, koklius, vertė 10 Lt, malkų pjovimo zeimerį, vertė 40 Lt, naudotas duris (4vnt.), vertė 20 Lt, žurnalinį stalą, vertė 40 Lt, oro drėkintuvą (1vnt.), vertė 30 Lt, 60 litrų talpos bakus (2 vnt. po 30 Lt), vertė 60 Lt, baltus stalus, vertė 20 Lt, supamą fotelį, vertė 30 Lt, pečiaus ventiliatorių dūmtraukį, vertė 10 Lt, televizijos lauko anteną su laidu, vertė 40 Lt, karutį 4 ratais, vertė 30 Lt, sulčiaspaudę, vertė 40 Lt, alkotesterį, vertė 50 Lt, raudonas skylėtas naujas plytas (300 vnt.), vertė 100 Lt, slides su batais (3 poros), vertė 300 Lt, batus su pačiūžom (4 poros), vertė 200 Lt, dulkių siurblį „Samsung“, vertė 150 Lt, žoliapjovę, vertė 1 000 Lt, vėjapjovę – trimerį, vertė 1 200 Lt, lineiką, vertė 2 000 Lt, zeimerio stalą, vertė 40 Lt, talpą vandeniui (1 vnt. 1,5 t ), vertė 200 Lt, šašlykinę su iešmais (1 vnt.), vertė 20 Lt, statybines medžiagas ir įrankius, vertė 800 Lt, pjūklą „Džonsered“, vertė 350 Lt, mašinos priekabą „Zubrionok“, vertė 300 Lt, medžio pjovimo stakles, vertė 600 Lt, zeimerio variklį, vertė 100 Lt, raktus, įrankius, kirvius, kastuvus, šakes, vertė 300 Lt, galąstuvą elektrinį, vertė 50 Lt, svarstykles, vertė 20 Lt, metalo laužą, vertė 1 500 Lt, naują vonią, vertė 100 Lt, stelažus, lentynas, vertė 50 Lt, 6 kėdes, vertė 30 Lt, vandens siurbliuką, vertė 60 Lt, laistymo žarną (50 m), vertė 50 Lt, kampinį šlifuoklį, vertė 50 Lt, elektrinę drėlę, vertė 70 Lt, šaldytuvą „Snaigė“, vertė 50 Lt, juodą stalą – knygą, vertė 30 Lt, kompresorių, vertė 200 Lt, skalbimo mašiną, vertė 50 Lt, dujinę viryklę (naudotą 4 degiklių), vertė 50 Lt, kiliminę dangą (apie 20 m.), vertė 200 Lt, pakabinamas lentynas garaže, vertė 20 Lt. Ieškovė taip pat prašė iš jos atsakovo V. M. naudai priteisti 30 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. M., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M.. Prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kuri pasireiškė jo neištikimybe, pastoviu psichologiniu smurtu, pavydu, persekiojimu, nepagrįstais priekaištais ir alkoholio vartojimu, kas iššaukdavo agresiją, pykčio priepuolius ir net smurtą. Atsakovas susirado kitą moterį ir nuo 2011 m. birželio mėnesio pabaigos išvyko gyventi pas ją. Nuo išvykimo dienos šeimos išlaikymui atsakovas neskiria lėšų, šeima nesirūpina. Santuokoje su atsakovu įgijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė ieškovės vertinimu sudaro 169 410 Lt, todėl dalinant turtą lygiomis dalimis kiekvienam turėtų tekti turto už 84705 Lt. Dalinant santuokoje įgytą turtą, ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisiant turto už 127 680 Lt, atsakovui – už 41 460 Lt, priteisiant atsakovui 30 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant turtą ieškovė prašė remdamasi tuo, kad su ja lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus, ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, auklėjimas, atsakovas niekaip neprisideda prie vaiko priežiūros, jo išlaikymo. Nurodė, jog sūnaus išlaikymui reikalinga apie 900-1000 Lt per mėnesį. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, gali nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėti po 500 Lt kas mėnesį, tačiau atsakovas neteikia išlaikymo sūnui jau nuo 2010 m. gegužės mėnesio. Ieškovės manymu, gyventi kartu su atsakovu nėra realių galimybių, todėl geriausiai jos ir sūnaus interesus atitiks išlaikymo sūnui priteisimas nekilnojamojo turto forma.
Atsakovas teismui pateiktu priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą kartu su motina. Prašė pripažinti, kad žoliapjovė, vertė 1 000 Lt, vėjapjovė – trimeris, vertė 1 200 Lt, lineika, vertė 900 Lt, rogės, vertė 800 Lt, zeimerio stalas, vertė 40 Lt, talpa vandeniui (1,5 tonos), vertė 200 Lt, šašlykinė su iešmais, vertė 40 Lt, statybinės medžiagos ir įrankiai, vertė 150 Lt, pjūklas „Džonsered“ (yra pavogtas), mašinos priekaba, vertė 250 Lt, medžio pjovimo staklės (yra pavogtos), zeimerio variklis, vertė 100 Lt, raktai, įrankiai, kirviai, šakės, kastuvai, plaktukai, bendra vertė 200 Lt, metalo laužas, vertė 200 Lt, vonia, vertė 80 Lt, stelažai, lentynos, vertė 50 Lt, 6 kėdės, vertė 30 Lt, vandens siurbliukas, vertė 60 Lt, juodas stalas, vertė 10 Lt, kurio bendra vertė 5 510 Lt, yra atsakovo asmeninė nuosavybė, kadangi šie daiktai priklausė atsakovo tėvui J. Š., taip pat pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe kampinį šlifuoklį – bulgarkę, kurios vertė 50 Lt, elektrinę drėlę, kurios vertė 70 Lt, šaldytuvą, kurio vertė 50 Lt, dulkių siurblį, kuris yra neveikiantis, nes jie įsigyti iki santuokos su ieškove arba gyvenant skyrium su sutuoktine, viso asmenine atsakovo nuosavybe pripažinti turto už 5 680 Lt. Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, ieškovei paskiriant ? dalį: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė – 24 000 Lt (? dalies vertė 8 000 Lt); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 111 800 Lt (? dalies vertė 37 266,67 Lt); pastato - tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 5 000 Lt (? dalies vertė 1 666,67 Lt); pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 1 000 Lt (? dalies vertė 333,33 Lt); pastato - stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 200 Lt (? dalies vertė 66,67 Lt); pastato - garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 2 000 Lt (? dalies vertė 666,67 Lt); pastato - šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 338 Lt (? dalies vertė 112,67 Lt); šulinio, vid. rinkos vertė 80 Lt (? dalies vertė 26,67 Lt); tvoros aplink žemės sklypą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 1 410 Lt (? dalies vertė 470 Lt), esančių (duomenys neskelbtini), tai yra ieškovei skirti nekilnojamojo turto už 48 609,33 Lt. Atsakovas taip pat prašė paskirti ieškovės L. M. nuosavybėn kilnojamąjį turtą pagal atsakovo nurodytą vertę: lengvąjį automobilį ,,MAZDA XEDOS 6“, v.n. (duomenys neskelbtini) pag. 1994 m., vertė 1 000 Lt, mikrobangų krosnelę „WHIRLPOOL“, vertė 90 Lt, televizorių „LG“, vertė 350 Lt, žurnalinį staliuką, vertė 80 Lt, sofą – lovą, vertė 600 Lt, sofą – lovą, vertė 400 Lt, biuro kėdę, vertė 50 Lt, oro drėkintuvą, vertė 60 Lt, dalį indų, vertė 260 Lt, 60 litrų talpos baką, vertė 30 Lt, baltus stalus (rūsyje), vertė 20 Lt, besisupantį fotelį, vertė 30 Lt, karutį su vienu ratu, vertė 40 Lt, kalvio priekalą, vertė 300 Lt, seną centrinio šildymo katilą, vertė 150 Lt, virtuvės baldų komplektą, vertė 600 Lt, dulkių siurblį „SAMSUNG“, vertė 150 Lt, viso skirti ieškovei kilnojamojo turto už 4 710 Lt. Paskirti jo asmeninėn nuosavybėn ¾ dalis: žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė – 24 000 Lt (¾ dalių vertė 16 000 Lt); gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 111 800 Lt (¾ dalių vertė 74 533,33 Lt); pastato - tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 5 000 Lt (¾ dalių vertė 3333,33 Lt); pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 1 000 Lt (¾ dalių vertė 666,67 Lt); pastato - stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 200 Lt (¾ dalių vertė 133,33 Lt); pastato - garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 2 000 Lt (¾ dalių vertė 1 333/33 Lt); pastato - šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 338 Lt (¾ dalių vertė 225,33 Lt); šulinio, rinkos vertė 80 Lt (¾ dalių vertė 53,33 Lt); tvoros aplink žemės sklypą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 1 410 Lt (¾ dalių vertė 940 Lt), esančių (duomenys neskelbtini), tai yra prašė skirti nekilnojamojo turto už 97 218,67 Lt. Taip pat atsakovas prašė paskirti jam šį kilnojamąjį turtą: lengvąjį automobilį ,,VW PASSAT“, v.n. (duomenys neskelbtini) pag. 1988 m., vertė 500 Lt, lengvąjį automobilį ,,VW PASSAT“, v.n. (duomenys neskelbtini) pag. 1992 m., vertė 1 000 Lt, mikrobangų krosnelę „SAMSUNG“, vertė 250 Lt, dujinę viryklę „Hanza“, vertė 730 Lt, šaldytuvą „Beko“, vertė 1 000 Lt, skalbimo mašiną „WHIRLPOOL“, vertė 1 000 Lt, dvigulę lovą, vertė 650 Lt, prieškambario komplektą, vertė 150 Lt, kompiuterio stalą, vertė 120 Lt, hidroforą, vertė 200 Lt, „Viasat“ anteną, vertė 70 Lt, pripučiamą valtį, vertė 70 Lt, dviratį, vertė 150 Lt, dviratį, vertė 10 Lt, prie sienų prisukamas lentynas (kabinete), vertė 60 Lt, spintą – seifą (rudas kabinete), vertė 40 Lt, spintą – seifą (šviesus kabinete), vertė 20 Lt, ilgas stogo kopėčias, vertė 150 Lt, stogo kopėčias, kurių vertė 75 Lt, pianiną, vertė 40 Lt, dvi pakabinamas lentynas (2x15), vertė 30 Lt, šildymo pečių – buržuiką (garaže), vertė 60 Lt, lovą (garažo kambaryje), vertė 40 Lt, antresoles (garažo kambaryje), vertė 30 Lt, dvi pakabinamas spinteles (garažo kambaryje), vertė 20 Lt, šuns būdą, vertė 60 Lt, seifą (garažo kambaryje), vertė 70 Lt, putų polistirolo lakštus (5 pokai), vertė 30 Lt, koklių komplektą, vertė 10 Lt, malkų pjovimo zeimerį, vertė 40 Lt, statybines medžiagas (6 plastines lentutes, baldų plokštes), vertė 40 Lt, 4 naudotas duris, vertė 20 Lt, dviejų dalių spintą su antresolėm, vertė 240 Lt, žurnalinį staliuką (miegamajame), vertė 40 Lt, drabužių spintą, vertė 80 Lt, stiklinę sekciją ir antresoles, vertė 120 Lt, oro drėkintuvą, vertė 60 Lt, pietų stalą, vertė 50 Lt, interneto įrangą kambaryje, vertė 150 Lt, indus, vertė 240 Lt, elektrinį boilerį (vonioje), vertė 300 Lt, siuvimo mašiną, vertė 200 Lt, krosnies ventiliatorių – dūmtraukį, vertė 10 Lt, televizijos lauko anteną, vertė 40 Lt, interneto įrangą ant namo, vertė 200 Lt, langų tinklelius (nuo vabzdžių), vertė 160 Lt, lauko sūpuokles, vertė 80 Lt, minkštą baldų komplektą, vertė 600 Lt, karutį, vertė 10 Lt, sulčiaspaudę, vertė 40 Lt, alkotesterį, vertė 50 Lt, raudonas skylėtas plytas, vertė 10 Lt, viso skirti kilnojamųjų daiktų už 9 415 Lt. Prašė jam skirti didesnę kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį dėl to, kad įsigyjant nekilnojamąjį turtą, o vėliau jį gausinant ir remontuojant jis prisidėjo žymiai ženklesne dalimi, taip pat turtą gausinant, prisidėjo atsakovo tėvas J. Š.. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo naudai 790 Lt piniginę kompensaciją, kuri sudaro ½ dalį skolos pagal AB bankas „Snoras“ naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelę. Už išlaikymą sūnui prašė priteisti mikrobangų krosnelę „Samsung“, vertė 250 Lt, dujinę viryklę „Hanza“, vertė 730 Lt, šaldytuvą „Beko“, vertė 1 000 Lt, kompiuterio stalą, vertė 120 Lt, dviratį, vertė 150 Lt, interneto įrangą kambaryje, vertė 150 Lt, interneto įrangą ant stogo, vertė 200 Lt, pripažinti, kad atsakovas teikė išlaikymą po 20 Lt kas mėnesį laikotarpiu nuo išėjimo iš namų dienos už interneto paslaugas, taip pat už telefono aparatą Ericsson X10i kas mėnesį po 59 Lt už 15 mėnesių laikotarpį, kas sudaro 885 Lt bei 2 000 Lt išmoką (2012 m. ir 2013 m. po 1 000 Lt), taip pat sūnaus nuosavybėn skirti dalį nekilnojamojo turto – 13,21 m² ploto kambarį, kurio vertė 9 252,46 Lt, viso tai sudaro 14 197,46 Lt už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki sūnaus pilnametystės, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog jo ir ieškovės santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Jos kaltė pasireiškė neištikimybe, pastoviu psichologiniu, moraliniu, netgi fiziniu smurtu atsakovo atžvilgiu, pavydu, persekiojimu, nepagrįstais priekaištais ir alkoholio vartojimu, kas iššaukdavo ieškovės agresiją atsakovo atžvilgiu, dažnus jos pykčio priepuolius ir net smurtą prieš atsakovą, taip pat visišku nesirūpinimu šeimos materialiniu gyvenimu, darnia aplinka šeimoje, tik savų interesų paisymu.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp ieškovės L. M. ir atsakovo V. M., sudarytą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – M., atsakovui – M. Priteisė asmeninėn ieškovės nuosavybėn: 0,2525 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vid. rinkos vertė – 24 000 Lt; 5/6 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurių vid. rinkos vertė 93 167 Lt; pastatą - tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 5 000 Lt; pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 1 000 Lt; pastatą - stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 200 Lt; pastatą - garažą, vid. rinkos vertė 2 000 Lt; pastatą - šiltnamį, vid. rinkos vertė 338 Lt; šulinį, rinkos vertė 80 Lt; tvorą aplink žemės sklypą, vid. rinkos vertė 1 410 Lt, viso priteisė nekilnojamojo turto už 127 195 Lt. Priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn kilnojamąjį turtą: lengvąjį automobilį ,,MAZDA XEDOS 6“, v.n. (duomenys neskelbtini) pag. 1994 m., vertė - 1 250 Lt, mikrobangų krosnelę „SAMSUNG“, vertė 200 Lt, šaldytuvą ,,Beko“, vertė 900 Lt, skalbimo mašiną ,,Whirlpool“, vertė 950 Lt, televizorių LG, vertė 350 Lt, dvigulę lovą, vertė 575 Lt, prieškambario komplektą, vertė 125 Lt, sofą - lovą, vertė 550 Lt, dviratį, vertė 115 Lt; ilgas stogo kopėčias, vertė 150 Lt, trumpas stogo kopėčias, vertė 75 Lt, 2-jų dalių spintą su antresolėm, vertė 240 Lt, stiklinę sekciją (ir antresolės), vertė 120 Lt, oro drėkintuvą (1 vnt.), vertė 45 Lt, pietų stalą, vertė 50 Lt, vandens šildytuvą vonioje, vertė 275 Lt, siuvimo mašiną, vertė 200 Lt, karutį 1 ratu, vertė 35 Lt, langų tinklelius nuo vabzdžių, vertė 130 Lt, lauko sūpuokles, vertė 80 Lt, virtuvės baldų komplektą, vertė 500 Lt, minkštą baldų komplektą „Žalgiris“ (įtraukta ir žurnalinio staliuko vertė), vertė 600 Lt, roges, vertė 1 650 Lt, talpą vandeniui (1,5 t, 1 vnt.), vertė 200 Lt, šašlykinę su iešmais, vertė 40 Lt, viso priteisė kilnojamojo turto už 9 405 Lt. Priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn kilnojamąjį turtą: lengvąjį automobilį ,,VW PASSAT“, v.n. (duomenys neskelbtini) pag. 1988 m., vertė 500 Lt, lengvąjį automobilį ,,VW PASSAT“, v.n. (duomenys neskelbtini) pag. 1992 m., vertė 1 000 Lt, dujinę viryklę ,,Hanza“, vertė 730 Lt, biuro kėdę, vertė 50 Lt, hidroforą, vertė 200 Lt, VIASAT anteną, vertė 70 Lt, pripučiamą valtį, vertė 110 Lt, dviratį, vertė 45 Lt, prie sienų prisukamas lentynas, vertė 60 Lt, spintą – seifą (rudą), vertė 40 Lt, spintą – seifą (šviesų), vertė 20 Lt, pianiną, vertė 40 Lt, pakabinamas lentynas, vertė 30 Lt, šildymo krosnį (buržuiką), vertė 60 Lt, šuns būdą, vertė 60 Lt, seifą (garaže), vertė 70 Lt, putų polistirolo lakštus (5 pakai), vertė 30 Lt, koklių komplektą, vertė 10 Lt, malkų pjovimo įrengimą (zeimerį), vertė 40 Lt, medžiagas (6 plastikines lentutes, baldų plokštes), vertė 40 Lt, naudotas duris (4 vnt.), vertė 20 Lt, oro drėkintuvą (1 vnt.), vertė 45 Lt, interneto įrangą kambaryje, vertė 150 Lt, 60 litrų talpos baką, vertė 30 Lt, baltus stalus (rūsyje), vertė 20 Lt, pečiaus ventiliatorių – dūmtraukį, vertė 10 Lt, televizijos lauko anteną su laidu, vertė 40 Lt, interneto įrangą ant stogo, vertė 200 Lt, karutį (sulūžęs), vertė 20 Lt, sulčiaspaudę, vertė 40 Lt, alkotesterį, vertė 50 Lt, raudonas skylėtas plytas, vertė 55 Lt, dulkių siurblį, vertė 150 Lt, žoliapjovę, vertė 1 000 Lt, vėjapjovę (trimerį), vertė 1 200 Lt, lineiką, vertė 1 450 Lt, talpą vandeniui (1,5 t, 1 vnt.), vertė 200 Lt, zeimerio stalą, vertė 40, statybines medžiagas ir įrankius, vertė 475 Lt, pjūklą „Džonsered“, vertė 350 Lt, priekabą „Zubrionok“, vertė 275 Lt, zeimerio variklį, vertė 100 Lt, raktus, įrankius, kastuvus, šakes, vertė 250 Lt, galąstuvą, vertė 50 Lt, svarstykles, vertė 20 Lt, metalo laužą, vertė 850 Lt, vonią skardinę, vertė 90 Lt, stelažus, lentynas, vertė 30 Lt, vandens siurblį, vertė 60 Lt, laistymo žarną (50 m.), vertė 50 Lt, kiliminę dangą, vertė 200 Lt, viso priteisė kilnojamojo turto už 10 745 Lt. Nustatė nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą kartu ieškove L. M.. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui, perduodant jo asmeninėn nuosavybėn 18 633 Lt vertės 1/6 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 35 837 Lt dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) – dukra V., kuri šiuo metu jau yra pilnametė, ir (duomenys neskelbtini) – sūnus M. Šalių tarpusavio santykiai pradėjo aštrėti nuo 2005-2006 metų. Konstatavo, jog byloje nėra nustatyti faktai, patvirtinantys, kad santuokos iširimą būtų lėmę ir ieškovės netinkami veiksmai, tuo tarpu atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Nustatė, jog šalys gyvendamos santuokoje įgijo 145 828 Lt bendros vertės nekilnojamąjį turtą: 0,2525 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vid. rinkos vertė - 24 000 Lt; gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vid. rinkos vertė 111 800 Lt; pastatą - tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 5 000 Lt; pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 1 000 Lt; pastatą - stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 200 Lt; pastatą - garažą, vid. rinkos vertė 2 000 Lt; pastatą - šiltnamį, vid. rinkos vertė 338 Lt; šulinį, rinkos vertė 80 Lt; tvorą aplink žemės sklypą, vid. rinkos vertė 1 410 Lt. Pažymėjo, kad dalijamas tik natūroje esantis santuokos metu sutuoktinių įsigytas turtas. Laikė nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo šį dalintiną kilnojamąjį turtą: lengvąjį automobilį ,,MAZDA XEDOS 6“, v.n. (duomenys neskelbtini) pag. 1994 m., vertė - 1 250 Lt, lengvąjį automobilį ,,VW PASSAT“, v.n. (duomenys neskelbtini) pag. 1988 m., vertė 500 Lt, lengvąjį automobilį ,,VW PASSAT“, v.n. (duomenys neskelbtini) pag. 1992 m., vertė 1 000 Lt, mikrobangų krosnelę „SAMSUNG“, vertė 200 Lt, dujinę viryklę ,,Hanza“, vertė 730 Lt (ieškovė sutiko perduoti atsakovo nuosavybėn už jo nurodytą vertę), šaldytuvą ,,Beko“, vertė 900 Lt, skalbimo mašiną ,,Whirlpool“, vertė 950 Lt, televizorių LG, vertė 350 Lt, dvigulę lovą, vertė 575 Lt, prieškambario komplektą, vertė 125 Lt, sofą - lovą, vertė 550 Lt, biuro kėdę, vertė 50 Lt, hidroforą, vertė 200 Lt, VIASAT anteną, vertė 70 Lt, pripučiamą valtį, vertė 110 Lt, dviratį, vertė 115 Lt; dviratį, vertė 45 Lt, prie sienų prisukamas lentynas, vertė 60 Lt, spintą – seifą (rudą), vertė 40 Lt, spintą – seifą (šviesų), vertė 20 Lt, ilgas stogo kopėčias, vertė 150 Lt, trumpas stogo kopėčias, vertė 75 Lt, pianiną, vertė 40 Lt, pakabinamas lentynas, vertė 30 Lt, šildymo krosnį (buržuiką), vertė 60 Lt, šuns būdą, vertė 60 Lt, seifą (garaže), vertė 70 Lt, putų polistirolo lakštus (5 pakai), vertė 30 Lt, koklių komplektą, vertė 10 Lt, malkų pjovimo įrengimą (zeimerį), vertė 40 Lt, medžiagas (6 plastikines lentutes, baldų plokštes), vertė 40 Lt, naudotas duris (4 vnt.), vertė 20 Lt, 2-jų dalių spintą su antresolėm, vertė 240 Lt, stiklinę sekciją (ir antresolės), vertė 120 Lt, oro drėkintuvus (2 vnt. po 45 Lt), vertė 90 Lt, pietų stalą, vertė 50 Lt, interneto įrangą kambaryje, vertė 150 Lt, vandens šildytuvą vonioje, vertė 275 Lt, siuvimo mašiną, vertė 200 Lt, 60 litrų talpos baką, vertė 30 Lt, baltus stalus (rūsyje), vertė 20 Lt, pečiaus ventiliatorių – dūmtraukį, vertė 10 Lt, televizijos lauko anteną su laidu, vertė 40 Lt, , interneto įrangą ant stogo, vertė 200 Lt, karutį 1 ratu, vertė 35 Lt, langų tinklelius nuo vabzdžių, vertė 130 Lt, lauko sūpuokles, vertė 80 Lt, virtuvės baldų komplektą, vertė 500 Lt, minkštą baldų komplektą „Žalgiris“ (įtraukiant ir žurnalinio staliuko vertę), vertė 600 Lt, karutį (sulūžęs), vertė 20 Lt, , sulčiaspaudę, vertė 40 Lt, alkotesterį, vertė 50 Lt, raudonas skylėtas plytas, vertė 55 Lt, dulkių siurblį, vertė 150 Lt, žoliapjovę, vertė 1000 Lt, vėjapjovę (trimerį), vertė 1200 Lt, lineiką, vertė 1450 Lt, roges, vertė 1650 Lt, talpas vandeniui (1,5 t, 2 vnt. po 200 Lt), vertė 400 Lt, zeimerio stalą, vertė 40, šašlykinę su iešmais, vertė 40 Lt, statybines medžiagas ir įrankius, vertė 475 Lt, pjūklą „Džonsered“, vertė 350 Lt, priekabą „Zubrionok“, vertė 275 Lt, zeimerio variklį, vertė 100 Lt, raktus, įrankius, kastuvus, šakes, vertė 250 Lt, galąstuvą, vertė 50 Lt, svarstykles, vertė 20 Lt, metalo laužą, vertė 850 Lt, vonią skardinę, vertė 90 Lt, stelažus, lentynas, vertė 30 Lt, vandens siurblį, vertė 60 Lt, laistymo žarną 50 m., vertė 50 Lt, kiliminę dangą, vertė 200 Lt. Viso santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė sudaro 20 150 Lt. Bendra viso santuokoje įgyto turto vertė – 165 978 Lt. Viso ieškovės asmeninėn nuosavybėn teismas skyrė kilnojamojo turto už 9 405 Lt, o atsakovo asmeninėn nuosavybėn – už 10 745 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys kartu gyventi toliau negali dėl susidariusios konfliktinės situacijos ir tiek atsakovas, tiek ieškovė išreiškė valią turimą nekilnojamąjį turtą perduoti ieškovei asmeninėn nuosavybėn, atsakovui sumokant kompensaciją, teismas ieškovei asmeninėn nuosavybėn skyrė 0,2525 ha žemės sklypą, kurio vid. rinkos vertė - 24 000 Lt; 5/6 dalis gyvenamojo namo, kurių vid. rinkos vertė 93 167 Lt; pastatą - tvartą, vid. rinkos vertė 5 000 Lt; pastatą - daržinę, vid. rinkos vertė 1 000 Lt; pastatą - stoginę, vid. rinkos vertė 200 Lt; pastatą - garažą, vid. rinkos vertė 2 000 Lt; pastatą - šiltnamį, vid. rinkos vertė 338 Lt; šulinį, vid. rinkos vertė 80 Lt; tvorą aplink žemės sklypą, vid. rinkos vertė 1 410 Lt, viso perdavė ieškovei nekilnojamojo turto už 127 195 Lt ir kilnojamojo turto už 9 405 Lt.
Teismas laikė, kad ieškovei vienai teko vaiko priežiūra, jo auklėjimas ir rūpinimasis visais jo kasdieniais klausimais, atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, nesirūpino likusiu bendru turtu, turto išlaikymo klausimais, tai jis paliko vienai ieškovei (per šį laiką ieškovė pakeitė namo šildymo katilą, mokėjo kai kuriuos bendrus mokesčius), todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.). Atitinkamai nustatė šalių dalis dalinant gyvenamąjį namą, atsakovui paskirdamas 2/6 dalis gyvenamojo namo, o ieškovei – 4/6 dalis gyvenamojo namo, kas pagal bendrą gyvenamojo namo vertę sudaro: ieškovei už 74 533 Lt, atsakovui – už 37 267 Lt. Visą kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą padalino lygiomis dalimis. Nurodė, kad likusio nekilnojamojo turto vertė sudaro 34 028 Lt, todėl kiekvienai iš šalių pinigine išraiška tenka kito nekilnojamojo turto už 17 014 Lt. Viso ieškovei tenka nekilnojamojo turto už 91 547 Lt, atsakovui – už 54 281 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad 1/6 atsakovui tekusio gyvenamojo namo dalis perduotina sūnui už išlaikymą, taip pat į konkrečias šalims tekusio kilnojamojo turto dalis, į tai, kad kompensuotina atsakovui jo sumokėta skola pagal kreditinę kortelę (789 Lt) ir šildymo katilo metalo laužo dalis (70 Lt) bei ieškovei 670 Lt dalis už atsakovui tekusią didesnę kilnojamojo turto, iš ieškovės atsakovui priteisė 35 837 Lt dydžio kompensaciją ((18 634 Lt (atsakovo gyven. namo dalis) + 17 014 Lt (likusio nekiln. turto dalis atsakovo) + 789 + 70) – 670)).
Teismas nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise (po paveldėjimo) priklauso 0,5700 ha ir 1,9 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), 0,4 ha ir 0,8 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovės vieno mėnesio darbo pajamos nuo 2011 m. birželio mėnesio vidutiniškai sudarė apie 1 425 Lt per mėnesį, neatskaičius pajamų mokesčio, 2012 metų vieno mėnesio vidutinės pajamos sudarė apie 1 445 Lt, neatskaičius pajamų mokesčio, 2013 metais – apie 1 395 Lt, neatskaičius pajamų mokesčio, 2014 metų sausio mėnesio pajamos – 1 444 Lt, neatskaičius pajamų mokesčio. Atsakovo pajamas šiuo laikotarpiu sudarė darbo užmokestis, ligos pašalpa laikotarpiu nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio iki 2013 metų vasario mėnesio bei išmokos už žemę, kurios, kaip nurodė atsakovas 2013 m. kovo mėnesio 12 d. posėdyje, 2011 metais sudarė 5 000 Lt, 2012 metais – 5 000 Lt, 2013 metais – 4 500 Lt. Atsakovo pajamos nuo 2011 metų birželio mėnesio sudarė vidutiniškai apie 1 983 Lt per mėnesį (tame tarpe apie 812 Lt darbo užmokestis, neatskaičius pajamų mokesčio, apie 755 Lt išmokėta ligos pašalpa ir apie 416 Lt išmokos už žemę), 2012 metų vieno mėnesio vidutinės pajamos sudarė apie 1 444 Lt (tame tarpe apie 252 Lt darbo užmokestis, neatskaičius pajamų mokesčio, apie 776 Lt išmokėta ligos pašalpa ir apie 416 Lt išmokos už žemę), 2013 metų vieno mėnesio vidutinės pajamos sudarė apie 663 Lt per mėnesį (tame tarpe apie 251 Lt darbo užmokestis, neatskaičius pajamų mokesčio, apie 37 Lt išmokėta ligos pašalpa ir apie 375 Lt išmokos už žemę). Teismo vertinimu, tai leidžia spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2011 metų birželio mėnesio buvo geresnė. Nors 2013 metų atsakovo vieno mėnesio pajamos yra mažesnės, tačiau atsakovas nuo 2013 metų kovo mėnesio vidurio nutraukė darbo sutartis su abiem darbdaviais ir nuo to laiko niekur nedirba. Atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, į tai, kad laikotarpiu atsakovė viena rūpinosi sūnumi ir jį augino nuo 2011 metų birželio mėnesio, viena išlaikė bendrą abiejų sutuoktinių būstą, kuriame kartu su sūnumi gyveno, kas leidžia daryti prielaidą, jog ieškovei teko visa atsakomybės už vaiko auginimą našta, atsakovas visiškai neprisidėjo prie šių rūpesčių, teismas laikė, jog atsakovas šiuo laikotarpiu turėjo didesnes finansines galimybes teikti didesnę dalį išlaikymo vaikui, todėl atsakovo dalis, teikiant išlaikymą sūnui laikotarpiu nuo 2011 metų birželio 25 d. iki 2012-08-01 (MMA šiuo laikotarpiu 800 Lt) yra po 500 Lt, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01 (MMA šiuo laikotarpiu 850 Lt) – 550 Lt, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki vaiko pilnametystės 2014-04-20 (MMA šiuo laikotarpiu 1000 Lt) – po 590 Lt per mėnesį, išlaikymo suma už nurodytą laikotarpį sudaro 18 690 Lt, o bendra išlaikymo už laikotarpį suma sudaro 18 450 Lt. Kadangi ieškovė prašė priteisti išlaikymą sūnui nekilnojamojo turto forma, atsakovas sutiko, todėl teismas išlaikymą priteisė nekilnojamojo turto forma, priteisdamas dalį gyvenamojo namo, priteistino turto dydį nustatydamas pagal konkrečiu laikotarpiu nurodytos atsakovui tenkančios išlaikymo dalies dydį, kas sudaro apie 18 450 Lt, todėl iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui asmeninėn nuosavybėn priteisė ½ dalis atsakovui tekusios dalies gyvenamojo namo, kurios vertė 18 633 Lt (kas sudaro 1/6 dalį viso gyvenamojo namo) (CK 3.196 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl atsakovo kaltės pakeisti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui perduodant jam 11 180 Lt vertės 1/10 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 180 Lt piniginę išmoką; panaikinti sprendimą dalyje dėl įgyto turto padalijimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują spendimą ir turtą padalinti tokia tvarka: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,2525 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 24 000 Lt vertės ir 9/10 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), 110 648 vertės, bei 6 120 Lt vertės kilnojamąjį turtą pagal apeliaciniame skunde pateiktą lentelę, iš viso turto už 140 768 Lt; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 6 090 Lt vertės kilnojamojo turto pagal apeliaciniame skunde pateiktą lentelę; iš ieškovės priteisti 24 000 Lt piniginę kompensaciją už 0,2525 ha žemės sklypą bei 49 734 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto natūra dalį, iš viso 73 734 Lt; pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe 5 510 Lt vertės kilnojamuosius daiktus, paveldėtus po tėvo J. Š. mirties pagal apeliaciniame skunde pateiktą lentelę; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl kaltės, turto balanso, vertės nustatymo ir jo padalijimo, nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo išvados, kuriomis grindžiamas teismo sprendimas, yra prieštaraujančios faktinėms aplinkybėms ir materialinės teisės normoms. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo priemones ir šalių įrodinėjimo pareigas, pažeidė atsakovo procesines teises pateikiant patikslintą priešieškinį, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir nepadarė įrodymų visumos analizės (CPK 185 str.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pripažindamas atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, ieškovės paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąją galią nei atsakovo pateiktiems įrodymams ir vadovavosi tik tais liudytojų parodymais, kurie buvo naudingi ieškovei, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje konstatuojama, kad teismai, įvertindami įrodymus ir spręsdami, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, turi vadovautis tikimybių pusiausvyros principu. Ieškovės ieškinys Utenos rajono apylinkės teisme buvo priimtas 2011-08-02, todėl atsakovas prieš paduodant ieškinį buvo išvykęs gyventi atskirai tik vieną mėnesį, o prieš tai atsakovas rūpinosi šeima, apie tai yra duomenys byloje. Atsakovas viso bendro gyvenimo metu iki išvykimo 2011-06-26 rūpinosi šeima, nupirko namus, juos remontavo, pastatė garažą, šiltnamį, namo priestatą, aptvėrė tvora sklypą ir dirbdavo daugiausiai vienas. Vien tik atsakovo pajamos pagal pateiktas deklaracijas nuo 2004 m. iki 2011 m. sudaro 227 893,11 Lt sumą. Visiškai nepagrįstas įrodymais ir tendencingas teismo teiginys, kad taip pat atsakovo nuolatinis girtavimas neginčijamai sąlygojo psichologinę įtampą šeimoje, o tuo pačiu šeimyninių santykių visišką pašlijimą. Pati ieškovė savo parodymuose netvirtina, kad atsakovas gerdavo, tik konstatavo, jog atsakovas buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą vairuodamas neblaivus. Teismas turėjo kritiškai vertinti ieškovei artimų ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymus. Nesutinka su teismo nustatytu išlaikymo įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d., ir išlaikymo dydžiu nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki sūnaus pilnametystės. Mano, kad teismo sprendimo dalyje dėl vaiko išlaikymo nėra jokios logikos, nes kada dalinamas sutuoktinių turtas, teismas į atsakovo turėtas didesnes pajamas ir didesnį indėlį neatsižvelgia, o jau skaičiuodamas vaiko išlaikymo dydį konstatuoja, kad atsakovas turėjo didesnes pajamas ir turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vertinant aplinkybes dėl įsiskolinimo nuo 2010 m. gegužės 1 d. atsakovas teismui buvo pateikęs eilę įrodymų, patvirtinančių jo visokeriopą rūpinimąsi vaiku. Atvirkščiai, pati ieškovė būtent nuo 2010 metų pradžios, t. y. atvykus gyventi atsakovo tėvui, nebeprisidėjo savo gaunamomis pajamomis prie šeimos išlaikymo, o savo pajamas kaupė ir pirko 2010 m. rugsėjo mėnesį automobilį. Reikalavimas mokėti sūnui išlaikymą nuo 2010 m. gegužės 1 d. yra nepagrįstas ir netenkintinas ir todėl, kad atsakovas išvyko ir pradėjo gyventi atskirai nuo 2011 m. birželio 26 d., kada mokslo metai jau buvo pasibaigę, sūnui išlaidų jokių nereikėjo, išskyrus maitinimą, be to, ir išvykęs jis teikė sūnui išlaikymą, kadangi mokėjo už interneto paslaugas ir už telefono lizingą. Kitų poreikių per vaiko atostogas jam liepos mėnesį nebuvo. Mano, jog teismas nepagrįstai reikalauja, kad atsakovas teiktų sūnui išlaikymą proceso metu, kada ieškovė iš atsakovo reikalauja priteisti išlaikymą nekilnojamojo turto forma ir atsakovas iš karto savo atsiliepime į pateiktą ieškinį tenkina ieškovės reikalavimą. Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi išaiškino ieškovei, kad negali būti dvigubas reikalavimas. Tada teismas dėl laikinosios apsaugos priemonės ieškovės prašymo netenkino, todėl atsakovas neprivalėjo teikti materialinę pagalbą proceso metu, nors gera valia pagal galimybes ją teikė. Teismo posėdžiuose atsakovas neginčijo, kad sūnaus išlaikymui sutinka, jog teismas priteistų išlaikymą turto forma, bet dėl sumos nebuvo kalbėta. Nesutinka su teismo sprendime atlikta kiekvieno iš tėvų finansinių galimybių analize. Sprendime pajamos šalių pradedamos skaičiuoti nuo 2011 m. birželio mėnesio, turbūt todėl, kad tai naudinga ieškovei, o ne atsakovui. Kadangi išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo proceso pradžios, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d., tai ir pajamos turėtų būti skaičiuojamos nuo proceso pradžios. Iš pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad atsakovo pajamos yra mažesnės už ieškovės. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovas nėra bedarbis, jis turi žemės ir ūkininkauja savo ūkyje, pajamų nėra, kadangi tai yra pradinė ūkininkavimo stadija. Palikti ūkio negali, nes šiuo metu gyvena savo paveldėtame ūkyje – vienkiemyje vienas ir nėra kam prižiūrėti. Atsakovas nutraukė sutartis su darbdaviais, kadangi nėra tikslinga važinėti į Uteną ir atgal 120 km kasdieną gaunat nedideles darbo pajamas. Mano, kad prasidėjus teismo procesui 2011 m. rugpjūčio 2 d., laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. (MMA šiuo laikotarpiu 800 Lt) atsakovo dalis, teikiant išlaikymą sūnui yra po 400 Lt; laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (MMA šiuo laikotarpiu 850 Lt) - 425 Lt; laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės 2014 m. balandžio 20 d. (MMA šiuo laikotarpiu 1000 Lt) - 500 Lt. Nuo proceso pradžios iki vaiko pilnametystės yra 33 mėnesiai, todėl susidaro 400 x 12 + 425 x 5 + 500 x 16 = 14 925 Lt. Tuo tarpu teismas savo sprendime, priskaičiuodamas dar ir liepos mėnesį, skaičiuoja 34 mėnesius (už liepos mėnesį jau teismas anksčiau priskaičiavo įsiskolinimą) ir priskaičiuoja 18 690 Lt. Iš viso yra suteikęs sūnui 3 565 Lt. Šią sumą prašo išskaičiuoti iš bendros išlaikymui paskaičiuotos sumos. Taigi bendra išlaikymo už visą laikotarpį suma būtų: 14 925 Lt (kas mėn. mokamos periodinės išmokos iki pilnametystės už 33 mėn.) – 3 565 Lt (atsakovo teikta sūnui materialinė parama nuo išvykimo iki pilnametystės) = 11 360 Lt (bendra išmokama kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo proceso pradžios iki pilnametystės). Todėl teismas natūra turėtų priteisti nepilnamečiam sūnui 1/5 dalį atsakovui priklausančios 1/2 gyvenamojo namo dalies 55900:5 = 11 180 Lt. Sutinka sūnui sumokėti 180 Lt trūkstamą išlaikymo sumą.
Nesutinka su teismo nustatytu dalijamo turto balansu, nes į dalijamą santuokinį turtą buvo įtrauktas paveldėtas ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, taip pat verte, turto padalijimo būdu. Teismas išimtinai atsižvelgė tik į ieškovės interesus, nevertindamas atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų, kad gyvenamojo namo įsigijimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos – 13 900 rublių investiciniais čekiais bei 3 688 rublių grynais pinigais. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybės teise po tėvo mirties pagal testamentą paveldėtus kilnojamuosius daiktus, nurodydamas, kad minėtas turtas yra santuokinis turtas. Pagal CK 3.118 str., teismas privalėjo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neįrodė patikimais dokumentais nekilnojamojo turto įsigijimo turtinių šaltinių. Teismo tvirtinimas, kad atsakovo turėti pinigai taupomojoje sąskaitoje sukaupti santuokos metu, niekuo nepagrįsti, nebuvo nagrinėjama, kokiu būdu atsakovas galėjo sukaupti tokią sumą. Pagal CK 3.89 str. 2 d. atsakovas įrodė rašytiniais įrodymais, kad žemės sklypas yra pirktas atsakovo turėtomis lėšomis, todėl teismas turėjo pripažinti, jog žemės sklypas priklauso atsakovui asmenine nuosavybe, ir jo vertę privalėjo išskaičiuoti iš bendro turto balanso. Ieškovė prie žemės pirkimo neprisidėjo savo lėšomis. Nekilnojamojo turto vertintojai žemės sklypą įvertino 24 000 Lt, todėl sklypą priteisiant ieškovės naudai tokią pinigų sumą ieškovė turi išmokėti atsakovui kaip kompensaciją. Teismo tvirtinimas, kad atsakovas neįrodė, jog jis daugiau prisidėjo prie nekilnojamojo turto gausinimo, yra nepagrįstas. Atsakovas pateikė savo turėto namo pardavimo dokumentus, pateikė dokumentus, kad turėjo pasistatęs kitą namą, kurį irgi pardavė, taip pat pardavė savo turėtą asmeninį automobilį „Žiguli“. Pati ieškovė savo parodymuose teigia, kad atsakovas pajamų turėjo, jam tėvas duodavo. Teismas išskirtinai tenkina tik ieškovės prašymą nukrypti nuo nekilnojamojo turto lygių dalių padalijimo principo ir ieškovei skiria 4/6 gyvenamojo namo dalis. Tuo tarpu visų atsakovo pateiktų įrodymų teismas nevertina arba laiko nepagrįstais. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės indėlį į nekilnojamojo turto gausinimą. Taip pat mano, jog teismas labai tendencingai išdalino kilnojamuosius daiktus, vienašališkai tenkindamas tik ieškovės reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, kartu ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Byloje sprendžiamas buvusių sutuoktinių ginčas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.).
CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str., pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovė), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 str. 3 d.), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).
Apeliantas (atsakovas) skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta jo kaltė dėl santuokos iširimo, ir tvirtina, jog sutuoktinio pareigas šeimoje yra pažeidusi ieškovė, o teismas sprendė tik ieškovės ieškinį ir tik jos naudai bei neįvertino tikrųjų šeimos iširimo priežasčių: sutuoktinės nelojalumo bei šeimos negerbimo, jos neištikimybės, psichologinio, moralinio, netgi fizinio smurto atsakovo atžvilgiu. Pažymėtina, jog šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Byloje, be paties apelianto samprotavimų apie ieškovės kaltę, nesama jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, kad buvo neištikima, nelojali šeimai. Priešingai, tiek ieškovės liudytojai, taip pat ir atsakovo liudytojai R. G., J. R. V., A. Š. patvirtino, jog ieškovė rūpinosi savo namais, vaikais, vykdavo į atsakovo tėviškę, augino gėles ir daržoves tiek savo namuose, tiek pas atsakovą kaime, kartu su atsakovu dirbo tiek kaime, tiek namuose, rūpinosi tvarka namuose, ruošdavo valgį ir pan. Tik priešingų aplinkybių nustatymas leistų jos elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo. Tokią apelianto pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinės kaltė dėl santuokos iširimo, suponuoja šalių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Tuo tarpu byloje yra ir kitų įrodymų, nei atsakovo paaiškinimai, kad pats apeliantas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas. O būtent – pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sūnaus M. M. paaiškinimus, tai, kad atsakovas 2011 m. birželio 24 d. paliko šeimą ir iki šiol ja nesirūpina, taip pat atsakovo nuolatinį girtavimą, neginčijamai sąlygojusį psichologinę įtampą šeimoje, o tuo pačiu šeimyninių santykių visišką pašlijimą, be to, atsižvelgė į atsakovo patraukimo administracinėn atsakomybėn bei baudžiamojon atsakomybėn duomenis ir panašiai. Lojalumas – tai sutuoktinių veikimas tiek šeimoje, tiek už jos ribų kito sutuoktinio bei šeimos interesais, savo interesų nesupriešinimas su kito sutuoktinio interesais, protinga tolerancija ir pakantumas, be kurių šeimos gyvenimas neįmanomas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar užsiėmimą, jo pomėgius, rūpintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine būkle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Tokių atsakovo sutuoktinės pareigų pažeidimo byloje esantys įrodymai konstatuoti neleidžia. Apelianto samprotavimai dėl ieškovės nesirūpinimo šeima, nebuvimo lojalia yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jo nuomonė. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas vertino ne kiekvieną įrodymą atskirai, o įrodymų visumą, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šioje ginčo dalyje teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, laikėsi pagrindinių įrodymų vertinimo principų ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo bei sutuoktinių kaltės klausimą dėl santuokos iširimo išsprendė teisingai.
Dėl vaiko išlaikymo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 1 d. nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 str.), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 str.), išlaikymo priteisimą (3.194 str.). CK 3.155 str. nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 str. Pagal CK 3.192 str. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nustatytas išlaikymo dydis ir forma atitinka išlaikymo dydį ir formą reglamentuojančias Civilinio kodekso normas ir susiformavusią teismų praktiką. Teisėjų kolegija apelianto nesutikimą su pirmosios instancijos teismo įvertinta kiekvieno iš tėvų galimybe teikti sūnui išlaikymą, taip pat iki santuokos nutraukimo prisidėjimą prie vaiko išlaikymo vertina kaip apelianto faktinių aplinkybių interpretavimą savaip. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje teismas būtent ir atsižvelgė į tai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas visiškai neteikė sūnui išlaikymo laikotarpiu nuo 2010-05-01. Todėl neaiški apelianto pozicija dėl neva teismo neįvertinto jo prisidėjimo prie sūnaus išlaikymo. Teismo nurodyta, jog laikotarpiu iki 2011 m. birželio pabaigos šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, atsakovas tuo laikotarpiu dirbo ir gavo pajamas, tačiau atsakovas bylą nagrinėjant iš esmės, posėdžių metu negalėjo tiksliai nurodyti, kiek jis skyrė lėšų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, nepateikė nei paskaičiavimo, nei jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad sūnui šiuo laikotarpiu buvo teikiamas pakankamas išlaikymas. Konstatavo, jog atsakovas laikotarpiu teikė nepakankamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui, ir atsakovo skola už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. sūnaus išlaikymui sudaro 1 400 Lt (14x100), skaičiuojant po 100 Lt per mėnesį. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir logiška. Tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, ką patvirtino ir pats atsakovas, jog nuo 2011 m. birželio mėnesio pabaigos jis sūnaus išlaikymui periodiškai lėšų nebeskyrė. Priešingai apelianto argumentams, matyti, jog nustatydamas išlaikymo laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėnesio pabaigos iki sprendimo priėmimo dienos sumą, teismas įskaitė į išlaikymo sumą ieškovo mokėtus mokesčius už internetą po 20 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2011 metų birželio mėnesio pabaigos iki sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė taip pat pripažino, jog atsakovas per šį laikotarpį sūnui yra davęs 1 000 Lt, tą patvirtino ir 2014-01-29 posėdžio metu apklausiamas sūnus, kuris nurodė, jog atsakovas davė 1 000 Lt rugsėjo mėnesį. Tokiu būdu, teismas į bendrą išlaikymo sumą įskaitė 1 000 Lt. Tuo tarpu jokiais objektyviais įrodymais, išskyrus apelianto paaiškinimus, neįrodyta, jog jis sūnaus išlaikymui davė 1 000 Lt ir 2013 metais. Taip pat sutiktina, jog atsakovo prašymas įtraukti į bendrą jo teikto išlaikymo sumą sūnui 885 Lt sumą, sumokėtą už telefoną Ericsson X10i, yra nepagrįstas, nes išlaikymas nepilnamečiam vaikui reikalingas jo kasdieniams poreikiams tenkinti, tai yra maistui, mokymo reikmenims, drabužiams ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog tokios vertės mobilusis telefonas nėra būtinas nepilnamečiam vaikui, juolab, kad atsakovas telefoną atidavė sūnui savo noru.
Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas įvertino kiekvieno iš tėvų finansines galimybes teikti išlaikymą sūnui. Įvertinta tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,5700 ha ir 1,9 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), 0,4 ha ir 0,8 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovės vieno mėnesio darbo pajamos nuo 2011 m. birželio mėnesio vidutiniškai sudarė apie 1 425 Lt per mėnesį, neatskaičius pajamų mokesčio, 2012 metų vieno mėnesio vidutinės pajamos sudarė apie 1 445 Lt, neatskaičius pajamų mokesčio, 2013 metais – apie 1 395 Lt, neatskaičius pajamų mokesčio, 2014 metų sausio mėnesio pajamos 1 444 Lt, neatskaičius pajamų mokesčio. Atsakovo pajamas šiuo laikotarpiu sudarė darbo užmokestis, ligos pašalpa laikotarpiu nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio iki 2013 metų vasario mėnesio bei išmokos už žemę. Vėlgi priešingai apelianto argumentams, teismas įvertino kiekvieno iš tėvų galimybę prisidėti prie sūnaus išlaikymo atskirais laikotarpiais, spręsdamas, jog atsakovo turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2011 metų birželio mėnesio buvo geresnė, o 2013 metų atsakovo vieno mėnesio pajamos buvo mažesnės, tačiau pažymėjo, kad atsakovas nuo 2013 metų kovo mėnesio vidurio nutraukė darbo sutartis su abiem darbdaviais ir nuo to laiko niekur nedirba. Apelianto skunde išsakytą poziciją dėl nutrauktų darbo sutarčių paneigia byloje esantys duomenys, o būtent – nustatyta, jog tai, kad atsakovas nutraukė darbo sutartis ir nuo to laiko niekur nedirbo, yra sąlygota ir tų aplinkybių, kad atsakovas šiuo metu buvo praradęs vairuotojo teises už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (t. 1, b. l. 65-66).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėnesio pabaigos iki sprendimo priėmimo dienos sumą, pagrįstai sprendė, jog bendra išlaikymo už laikotarpį suma sudaro 18 450 Lt. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą sūnui nekilnojamojo turto forma, atsakovas sutiko, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į tai, kad šalių sūnui 18 metų sueis 2014-04-20, išlaikymą priteisė nekilnojamojo turto forma, priteisdamas dalį gyvenamojo namo, priteistino turto dydį nustatydamas pagal konkrečiu laikotarpiu nurodytos atsakovui tenkančios išlaikymo dalies dydį, kas sudaro apie 18 450 Lt. Tokiu būdu, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui asmeninėn nuosavybėn priteisė ½ dalis atsakovui tekusios dalies gyvenamojo namo, kurios vertė 18 633 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks išlaikymo dydis, vertinant šios bylos kontekste, atitinka būtinus bylos šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir yra proporcingas išlaikymą privalančio teikti atsakovo turtinei padėčiai (CK 3.196 str. 1 d. 3 p.). Todėl apelianto argumentai dėl išlaikymo sumos, dalintino nekilnojamojo turto proporcijų atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl turto padalinimo ir nukrypimo
Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 str. 1 d.).
CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos; turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3. 117 str. 1 d.). Iš tokio teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Tačiau Civilinio kodekso normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys. Viena tokių išimčių nurodyta CK 3.117 str. Nors šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso numatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, aptartos CK 3.123 str. 1 d. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis), sąrašas. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje kaip svarbios aplinkybės, leidžiančiomis nukrypti nuo lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstama vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-220/2007). Nustatinėjant, ar egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos CPK XIII skyriaus pirmajame skirsnyje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 1992-1993 metais privatizavo gyvenamąjį namą ir pirko žemę iš valstybės. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad šalys už gyvenamąjį namą turėjo sumokėti 31 846 rublius, tame tarpe: 28 158 rublius vienkartinėmis išmokomis ir 3 688 rublius grynais pinigais. Atsakovo teigimu, jo indėlis įsigyjant šį nekilnojamąjį turtą buvo didesnis, nes jis daugiau sumokėjo investiciniais čekiais ir asmeniniais grynais pinigais. Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas 13 900 rublių sumokėjo investiciniais čekiais, kas sudaro pusę mokėtinos sumos investiciniais čekiais, tačiau nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad įmokėti gryni pinigai už namą buvo jo asmeninės santaupos, nes iš pateiktų taupomosios knygelės duomenų matyti, kad tai buvo pinigai, sukaupti laikotarpiu nuo 1990 m. liepos mėnesio, tai yra santuokos metu sukaupti pinigai. Apeliantas taip pat jokiais patikimais įrodymais nepagrindė prisidėjimo prie šeimos turto gausinimo didesne dalimi dėl jo tėvo padėjimo. Dėl skundo argumento dėl automobilio „Žiguli“ pažymėtina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, už kokią sumą jis pardavė automobilį, o pateikti įrodymai tik patvirtino, jog atsakovo 1986 m. įsigytas automobilis „Žiguli“ buvo parduotas 1996 metais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant šeimos turtą, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant turtą apelianto naudai.
Minėta, CPK 3.123 str. 1 d. numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį matyti, kad teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsakovui paskyrė 2/6 dalis gyvenamojo namo, o ieškovei – 4/6 dalis gyvenamojo namo, kas pagal bendrą gyvenamojo namo vertę sudaro: ieškovei už 74 533 Lt, atsakovui už 37 267 Lt. Visą kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą teismas padalino lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d., CPK 376 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nebegyvena nuo 2011 m. birželio mėnesio pabaigos, ieškovei vienai tenka vaiko priežiūra, jo auklėjimas ir rūpinimasis visais jo kasdieniais klausimais, tuo tarpu atsakovas neteikė vaikui išlaikymo arba prisidėjo nepakankama dalimi, nesirūpino likusiu bendru turtu, turto išlaikymo klausimais, tai jis paliko vienai ieškovei. Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas taip pat turi atsižvelgti į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.) bei dalijant turtą įvertinti, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime teismas nurodė išsamius sprendimo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo – gyvenamojo namo, kuriame gyvena ieškovė ir nepilnametis sūnus – motyvus, atsižvelgė į santuokos nutraukimo priežastis bei tinkamai įvertino prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. Svarbi ta aplinkybė, kad abi šalys kartu vienuose namuose gyventi negali, ir abi priėjo vieningos nuomonės, jog natūra nekilnojamasis turtas lieka ieškovei, todėl teismas pagrįstai ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisė 0,2525 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 5/6 dalis gyvenamojo namo, tvartą, daržinę, stoginę, garažą, šiltnamį, tvorą aplink žemės sklypą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl sutuoktinių turto padalijimo būdo bei padalyto sutuoktinių bendro turto dalių atmestini kaip nepagrįsti.
Jau pirmosios instancijos teismas atkreipė atsakovo dėmesį, jog dalijo tik natūroje esantį santuokos metu sutuoktinių įsigytą turtą. Dalindamas kilnojamąjį turtą, teismas atsižvelgė į daiktų paskirtį, jų buvimo vietą, jų poreikį pagal kiekvienos iš šalių galimybes, todėl didžiąją dalį baldų ir buitinės technikos, buvusių šalių gyvenamuosiuose namuose, skyrė ieškovei, įrankius, įvairias stakles bei medžiagas skyrė atsakovui. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybės teise po tėvo mirties pagal testamentą paveldėtus kilnojamuosius daiktus. Byloje nėra pateikta tokio testamento, nėra jokių įrodymų, iš kurių matytųsi, kokius konkrečiai kilnojamuosius daiktus V. M. asmeninės nuosavybės teise paliko jo tėvas J. Š..
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Konstatavus aukščiau minėtas aplinkybes, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės neturi, vertintini tik kaip apelianto individuali nuomonė, dėl ko teisėjų kolegija jų neaptarinėja.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto argumentams, išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Skundžiamo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-04-18 sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.