- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- e2-255-253/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Trečiasis asmuo
- A. M., Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudodama ZOOM programą, išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl 2016 m. rugpjūčio 30 d. skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo, tretieji asmenys A. M., Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. patikslinusi ieškinį prašo:
1. 1. Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio mėn. 31 d. ir 2016 m. rugpjūčio mėn. 29 d. pranešimus apie įskaitymus.
1. 2. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio mėn. 30 d. skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutarties 6.2.9 punktą, numatantį, kad „kreditorius (įgijėja) pagal 2015 m. liepos 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jokių turtinių pretenzijų skolininkui (perleidėjai) nebeturi ir ateityje nereikš“.
1.3. Ieškovei BUAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteisti:
1.3.1. 59 726,11 Eur sumą;
1.3.2. 2 150,14 Eur delspinigius;
1.3.3. 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3.4. 40,00 Eur išieškojimo išlaidas pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį;
1.3.5. Visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodo, kad 2017 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini) nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio mėn. 21 d. 2017 m. rugsėjo–lapkričio mėn. priėmimo–perdavimo aktais BUAB (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas A. M. perdavė dalį bendrovės dokumentų. Vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytas pareigas, administratorius nustatė, jog tarp atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovės buvo sudaryta 2015 m. liepos mėn. 3 d. Statybos darbų rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekybos centro (duomenys neskelbtini) su gyvenamosiomis patalpomis ((duomenys neskelbtini)) vėdinimo sistemų, šildymo sistemų, gaisro gesinimo sistemų, vidaus buitinių nuotekų sistemų, prietaisų montavimo darbų.
3. Vadovaujantis rangos sutarties priedu „Suvestinė sąmata“ 6 skirtingi rangos darbai turėjo būti atlikti už 550 131,66 Eur + PVM (665 659,31 Eur) sumą.
4. Rangos sutarties numatyta tvarka UAB (duomenys neskelbtini) atliko 6 skirtingus rangos darbus, detalizuotus lokalinėse sąmatose, pagal „Suvestinę sąmatą“ už bendrą 535 415,89 Eur + PVM (647 853,23 Eur) sumą.
5. Rangos sutarties pagrindu už atliktus darbus UAB (duomenys neskelbtini) išrašė ir pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 8 sąskaitas faktūras 535 415,89 Eur + PVM sumai. Kiekviena sąskaita išrašyta rangos sutarties numatyta tvarka, t. y. po atliktų darbų aktų ir pažymų pasirašymo. Pretenzijų pagal pasirašytus atliktus darbus ir jų pagrindu pasirašytas 8 pažymas nebuvo pateikta.
6. UAB (duomenys neskelbtini) pagal rangos sutartį ir jos pagrindu išrašytas sąskaitas pagal atliktų darbų aktus ir pažymas yra sumokėjusi 408 089,78 Eur bankiniais pavedimais į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas; 67 600,00 Eur sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 30 d. pagal skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutartį, perduodama butą (duomenys neskelbtini). Iš viso atsiskaityta 475 689,78 Eur suma. Mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) su ieškove pagal rangos sutartį neatsiskaitė 59 726,11 Eur suma.
7. 2016 m. rugpjūčio mėn. 30 d. tarp šalių buvo sudaryta skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutartis. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad V. V. skolininko (perleidėjos) – UAB (duomenys neskelbtini) vardu perduoda, o A. M. kreditoriaus (įgijėjos) UAB (duomenys neskelbtini) vardu už skolą priima butą / patalpą (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buto vertė 67 600 Eur). Šios sutarties 3.1 punkte numatyta, kad butas perduodamas kreditoriui (ieškovei – įgijėjai) už nesumokėtą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus pinigų sumą – 67 600 Eur. Skolos padengimo sutarties 6.2.9 punkte numatyta, kad „kreditorius (įgijėja) pagal 2015 m. liepos 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jokių turtinių pretenzijų skolininkui (perleidėjai) nebeturi ir ateityje nereikš“. Mano, kad tokia skolos padengimo sutarties nuostata akivaizdžiai pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių interesus. Šį sandorį ginčija CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu. Mano, kad tokia šalių sudaryta skolos padengimo turtu sutarties nuostata turėtų būti pripažinta negaliojančia, o vietoje restitucijos taikymo suma, kuria atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal sutartį, turėtų būti priteista ieškovei iš atsakovės.
8. Prašymą pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio mėn. 31 d. ir 2016 m. rugpjūčio mėn. 29 d. pranešimus apie įskaitymus ieškovė grindžia CK 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatomis (ginčijami įskaitymai nėra vienarūšiai, įskaitymai administratoriui neperduoti).
Atsiliepimas
9. Atsiliepime (reg. Nr. DOK-14971) atsakovė nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka. Dėl pranešimų apie įskaitymus pripažinimo negaliojančiais nurodo, kad rangos darbų sutartyje buvo numatyta, kad užsakovas turi teisę statybos metu tiekti medžiagas rangovui, kuris jas privalo naudoti taupiai, o vėliau perduoti pagal atliktų darbų aktą su užsakovo medžiagomis; visi medžiagų likučiai, kuriuos galima suskaičiuoti, naudojant užsakovo medžiagas turi būti perduoti užsakovui su kiekvienu aktavimu (Sutarties 8.17 p.). Siekdamas mažesnių kaštų pagal abiejų šalių suderinimą bei poreikį užsakovas nupirko dalį medžiagų, kurias vėliau už tą pačią kainą pardavė rangovui. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įstatyme numatytos įskaitymo sąlygos buvo. Ieškovės reikalavimas buvo sumokėti už atliktus darbus, o atsakovės reikalavimas ieškovei – už parduotas prekes pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo reikalingos atliekant statybos darbus pagal rangos sutartį. Abiejų šalių pasirašyti ginčijami pranešimai apie įskaitymus buvo pasirašyti 2 egzemplioriais, todėl po vieną egzempliorių turėjo kiekviena iš šalių. Ieškovės argumentas, jog atsakovė neįvykdė administratoriaus nurodymo perduoti visus mokėjimo dokumentus, susijusius su rangos sutarties vykdymu, arba kad tarp perduotų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra paminėtų pranešimų apie įskaitymus, neleidžia teigti, jog šie pranešimai yra niekiniai. Šiuose pranešimuose yra aiškiai išreikšta abiejų šalių valia, ji iš anksto šalių buvo aptarta bei suderinta. Ieškovės reikalavimas sumokėti už atliktus darbus, o atsakovės reikalavimas sumokėti pinigus už prekes kilę iš tos pačios vykdomos rangos sutarties, todėl laikytini vienarūšiais ir šalys turėjo teisinį pagrindą atlikti įskaitymą. Šioje byloje prievolė tarp šalių yra pasibaigusi atlikus įskaitymą.
10. Dėl 2016 m. rugpjūčio 30 d. skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutarties 6.2.9 punkto pripažinimo negaliojančiu nurodo, kad nėra visų sąlygų taikyti actio Pauliana. Ieškovės ginčijama sandorio sąlyga ginčijama praėjus beveik metams po šios sutarties ir dviem metams po rangos sutarties pasirašymo (bankroto byla ieškovei iškelta 2017 m. liepos 10 d.). Ieškovės veiksmai sudarant ginčijamą sandorį atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą pasirašytos rangos sutarties sąlygų. Atsakovė, pasirašydama paminėtą skolos padengimo nekilnojamuoju turtu sutartį, taip pat buvo sąžininga, vykdė rangos sutarties sąlygas. Pažymi, kad prieš pasirašant rangos sutartį užsakovas iškėlė sąlygą rangovui, jog sutartis bus pasirašyta, jeigu rangovas nupirks šiame statybos objekte butą, kadangi užsakovas gavo objektą taip pat su sąlyga, kad nupirks 2 butus tame objekte. Rangovas su šia sąlyga sutiko, todėl šalys pasirašydamos rangos sutartį nepažeidė nei ieškovės, nei jos kreditorių interesų.
11. Šalys, žinodamos, jog užsakovas pirko dalį medžiagų, o rangovas ne iki galo atliko visus darbus, numatytus lokalinėje sąmatoje, dėl to rangovas darbų atlikimo aktų nepateikė, PVM sąskaitų neišrašė, todėl šie darbai nebuvo įtraukti į atliktų darbų aktus, pagrįstai 2016 m. rugpjūčio 30 d. skolos padengimo nekilnojamuoju turtu sutartyje nurodė, jog „kreditorius jokių turtinių pretenzijų skolininkui (perleidėjai) nebeturi ir ateityje nereikš“ (sutarties 6.2.9 punktas).
12. Atlikus 127 323,11 Eur sumos užskaitą šalys neliko viena kitai skolingos (e. b. t. 2, b. 1. 63), todėl 2016 m. rugpjūčio 30 d. skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutarties 6.2.9 punkte buvo pažymėta, jog „kreditorius (įgijėja) pagal 2015 m. liepos 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jokių turtinių pretenzijų skolininkui (perleidėjai) nebeturi ir ateityje nereikš“. Mano, kad ieškovės veiksmai sudarant ginčijamą sandorį atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą pasirašytos rangos sutarties sąlygų.
13. Pažymi, kad atsiskaitymą tarp šalių pagal rangos sutarties sąlygas patikrino ir įvertino Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (2018 m. rugsėjo 10 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). VMI nenustatė fakto, jog atsakovė liko skolinga ieškovei pagal rangos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
15. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. liepos 3 d. ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau –užsakovas) ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – rangovas) sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 21.27 punkte numatyta, kad rangovas už atliktus darbus perka vieną butą už 69 000 Eur su PVM, už kurį bus išskaitoma proporcingai nuo kiekvieno rangovo aktavimo. Sutartyje buvo numatyta, kad užsakovas turi teisę statybos metu tiekti medžiagas rangovui, kuris jas privalo naudoti taupiai, o vėliau perduoti pagal atliktų darbų aktą su užsakovo medžiagomis. Visi medžiagų likučiai, kuriuos galima suskaičiuoti, naudojant užsakovo medžiagas turi būti perduoti užsakovui su kiekvienu aktavimu (Sutarties 8.17 p.).
16. 2016 m. rugpjūčio 30 d. tarp šalių buvo pasirašyta Skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutartis. Šia sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) perdavė, o UAB (duomenys neskelbtini) už skolą priėmė butą / patalpą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad anksčiau nurodytas turtas perduodamas įgijėjai už skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėtą pagal 2015 m. liepos 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus darbus pinigų sumą – 67 600 Eur. Sutarties 6.2.9 punkte nustatyta, kad kreditorė (UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. liepos 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jokių turtinių pretenzijų skolininkei (perleidėjai) nebeturi ir ateityje nereikš. Būtent šį (6.2.9 p.) punktą ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos.
17. Byloje nėra ginčo, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko rangos darbų už 535 415,89 Eur + PVM (647 853,23 Eur) sumą. Visus darbus užsakovė priėmė, dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų nebuvo pareikšta. Užsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo bankiniais pavedimais 408 089,78 Eur ir sudengė tarpusavio įskaitymais 127 323,11 Eur (iš jų 67 600 Eur nekilnojamuoju turtu).
18. Byloje kilo ginčas, kad užsakovė (atsakovė) nevisiškai sumokėjo už atliktus darbus, t. y. liko skolinga ieškovei 59 723,11 Eur.
Dėl 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. pranešimų apie įskaitymus pripažinimo negaliojančiais
19. Šalių sudarytos statybos darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8.17 punkte numatyta, kad užsakovas turi teisę statybos metu tiekti medžiagas rangovui, kuris jas privalo naudoti taupiai, o vėliau perduoti pagal atliktų darbų aktą su užsakovo medžiagomis. Visi medžiagų likučiai, kuriuos galima suskaičiuoti, naudojant užsakovo medžiagas turi būti perduoti užsakovui su kiekvienu aktavimu.
20. Ieškovė ginčija 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. pranešimus apie įskaitymus ir prašo juos pripažinti negaliojančiais, nes jie nėra vienarūšiai, jie nebuvo perduoti bankroto administratoriui, todėl yra niekiniai.
21. Įskaitymas, kaip civilinės teisės institutas, yra vienas bendrųjų prievolių pabaigos pagrindų (CK 6.125 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo esmė ta, kad kreditorius ir skolininkas turi vienas kitam priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminai yra suėję arba kurių terminai nenurodyti, ar apibūdinti pagal pareikalavimo momentą, o kiekviena šalis turi teisę vienašališkai pareikšti apie įskaitymą ir taip užbaigti tiek kreditoriaus prievolę skolininkui, tiek skolininko prievolę kreditoriui. Įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji ribojama įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais (CK 6.134 straipsnis), tačiau nagrinėjamoje byloje CK 6.134 straipsnyje nustatyti įskaitymo draudimo atvejai nenustatyti.
22. Byloje ieškovė įrodinėjo, kad visas medžiagas, kurios buvo naudojamos šiame objekte, pirko pati UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji, turėdama dideles prekių (medžiagų) tiekėjų nuolaidas, kai kurias medžiagas užsakydavo ir nupirkdavo iš prekių tiekėjų ir už tą pačią kainą parduodavo ieškovei, kuri su atliktų darbų aktais su kiekvienu aktavimu perduodavo užsakovei. Atsakovė su atsiliepimu (reg. Nr. DOK-20376) pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurias UAB (duomenys neskelbtini) išrašė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jose yra pažymėta: „perrašyti UAB (duomenys neskelbtini). Tokį šalių susitarimą kaip įprastą verslo subjektų elgesį tarpusavio santykiuose teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis asmuo A. M. ir liudytojas N. U., kuris nebuvo šalių darbuotojas, tačiau objekte prižiūrėjo projekto vykdymą, be jo parašo užsakovė nepriimdavo darbų atlikimo aktų. Kritiškai vertintinas ieškovės argumentas, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitose faktūrose nėra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų parašų apie prekių (medžiagų) gavimą, bet tai nesudaro pagrindo išvadai, kad šių prekių atsakovė neperdavė ieškovei. Atsakovės pateiktas 2019 m. rugpjūčio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštas (e. b. 3 t., b. l. 180) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) objekte prekes atsiimdavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir tik išimtinais atvejais kliento direktoriaus nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai.
23. Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad šalys savo elgesiu (pasirašydamos įskaitymus ar (ir) sutardamos žodiškai „paspaudę vienas kitam rankas“) pakeitė sutarties sąlygas. Jos manymu, jeigu šalys būtų turėjusios valią pakeisti sutartį, t. y. sumažinti mokėtiną sutarties kainą atsakovės neva pirktų medžiagų verte, tai turėjo aiškiai susitarti atskiru rašytiniu susitarimu.
24. Kaip buvo nurodyta anksčiau, rangos darbų sutarties 8.17 punkte buvo numatyta, kad užsakovas turi teisę statybos metu tiekti medžiagas rangovui, kuris jas privalo naudoti taupiai, o vėliau perduoti pagal atliktų darbų aktą su užsakovo medžiagomis. Tiek atsakovės vadovas, tiek trečiasis asmuo bei liudytojas N. U. patvirtino, kad savaime suprantama, kad užsakovo perduotos rangovui medžiagos turi būti apmokėtos. Teismas sutinka su šių asmenų argumentais ir daro išvadą, kad siekiant atlikti įskaitymą nebūtina susitarti atskiru rašytiniu susitarimu, atsižvelgiant dar į tai, kad įskaitymui pakanka ir vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).
25. Ieškovė nurodo, kad įskaitymas nebuvo galimas, nes reikalavimai nėra vienarūšiai. Su tuo sutikti negalima. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovės reikalavimas sumokėti už atliktus darbus ir atsakovės reikalavimas sumokėti pinigus už prekes (medžiagas) yra kilę iš tos pačios vykdytos rangos darbų sutarties, todėl laikytini vienarūšiais ir šalys turėjo teisinį pagrindą atlikti įskaitymą.
26. Ieškovės argumentas, jog atsakovė neįvykdė administratoriaus nurodymo perduoti visus mokėjimo dokumentus, susijusius su rangos sutarties vykdymu, arba tai, jog tarp perduotų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra paminėtų pranešimų apie įskaitymus, nedaro pagrindo teigti, jog šie pranešimai yra niekiniai. Pastebėtina, kad atsiskaitymą tarp šalių pagal rangos darbų sutarties sąlygas patikrino ir įvertino Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (2018 m. rugsėjo 10 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nenustatė fakto, jog atsakovė liko skolinga ieškovei pagal rangos sutartį.
27. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir tai, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti šios ieškinio dalies.
Dėl 2016 m. rugpjūčio 30 d. skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutarties 6.2.9 punkto panaikinimo
28. 2016 m. rugpjūčio mėn. 30 d. skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutarties 6.2.9 punkte numatyta, kad „kreditorė (įgijėja) pagal 2015 m. liepos 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jokių turtinių pretenzijų skolininkei (perleidėjai) nebeturi ir ateityje nereikš“.
29. Ieškovė šį savo reikalavimą grindžia CK 6.66 straipsnyje įtvirtintomis actio Pauliana instituto nuostatomis. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tokį ieškinį turi teisę reikšti ir bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
31. Pagrindas konstatuoti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino praleidimą byloje nenustatytas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
32. 2017 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos teismas, keldamas ieškovei bankroto bylą, vertino ieškovės 2017 m. gegužės 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis ir konstatavo, jog ji yra nemoki; bankroto administratoriaus pateiktas ieškovės kreditorių sąrašas patvirtina, jog ieškovės bankroto administratoriaus atstovaujami kreditoriai šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė neįrodė, jog ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, kad UAB (duomenys neskelbtini) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.
Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį
33. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Pažymėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2015 m. liepos 3 d. sudarydamos Statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad rangovas, t. y., UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus perka vieną butą už 69 000 Eur su PVM, už kurį bus išskaitoma proporcingai nuo kiekvieno rangovo aktavimo (Sutarties 21.27 punktas). Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad rangos sutarties sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, nevykdanti savo įsipareigojimų kreditoriams, ieškovė į bylą nepateikė jokių priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, šios rangos sutarties sąlygos neginčijo, todėl teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, daro išvadą, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės rodo, jog šalys skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sandorį privalėjo sudaryti, sudarytas sandoris atitinka protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Teismui pripažinus, kad skolininkė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliania pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo
35. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
36. Ieškovė ginčydama 2016 m. rugpjūčio 30 d. skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutarties 6.2.9 punktą patikslintame ieškinyje (patikslinto ieškinio 2.3 dalies 11–30 punktai) nurodo kreditorius, kurių reikalavimai yra patvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. Tačiau pastebėtina, kad nurodyti kreditiniai reikalavimai atsirado po 2015 m. liepos 3 d. rangos darbų sutarties sudarymo. Tiek savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, tiek jos buvęs vadovas teismo posėdžio metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ši rangos sutartis buvo sudaryta tik ieškovei sutikus nupirkti vieną butą, nes UAB (duomenys neskelbtini) iš projekto vystytojo taip pat buvo priversta nupirkti du butus. Todėl pripažinus, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. sandorį ieškovė privalėjo sudaryti, negalima pripažinti, kad kreditorių, kurių reikalavimai atsirado po 2015 m. liepos 3 d. rangos darbų sutarties sudarymo, pažeidė šių kreditorių teises. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).
37. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. skolos padengimo nekilnojamuoju daiktu sutartimi ieškovės įgytas butas vėliau buvo parduotas brangiau negu įsigytas, todėl dėl šio sandorio skolininkė netapo nemoki, jos turtas nebuvimo sumažintas, o gauti pinigai buvo panaudoti ieškovės veikloje.
38. Teismui nenustačius dviejų actio Pauliana nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl dėl kitų actio Pauliana nurodytų sąlygų teismas nepasisako.
Dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų
39. Ieškovė prašė iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteisti: 59 726,11 Eur sumą; 2 150,14 Eur delspinigius; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 40,00 Eur išieškojimo išlaidas pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
40. Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal 2015 m. liepos 3 d. sudarytą Statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atliko darbų už 535 415,89 Eur + PVM (647 853,23 Eur) sumą. Visus darbus užsakovė priėmė. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo bankiniais pavedimais 408 089,78 Eur ir sudengė tarpusavio įskaitymais 127 323,11 Eur (iš jų 67 600 Eur nekilnojamuoju turtu). Prašoma priteisti 59 726,11 Eur suma yra suma, kuri buvo įskaityta 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. pranešimais apie įskaitymus. Nepripažinus pranešimų apie įskaitymus negaliojančiais, darytina išvada, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteisti prašomą sumą, todėl ši ieškinio dalis atmestina.
41. Netenkinus ieškinio dalies dėl 59 726,11 Eur sumos priteisimo, nėra pagrindo priteisti ir prašomų 2 150,14 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo 59 726,11 Eur sumos, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 40,00 Eur išieškojimo išlaidų.
42. Apibendrinęs nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas nusprendžia, kad ieškinys neįrodytas, todėl jo reikalavimai netenkintini.
43. 2020 m. vasario 18 d. ieškovė, siekdama į teismo posėdį iškviesti liudytoją J. L., į teismo sąskaitą mokėjimo nurodymu (duomenys neskelbtini) sumokėjo 100 Eur. Nepavykus įteikti teismo šaukimo minėtam liudytojui, 100 Eur grąžintini ieškovei.
44. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
45. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas.
46. CPK 79 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje buvo patirta 11,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) sugrąžinti 100 Eur, kuriuos ji 2020 m. vasario 18 d. sumokėjo į teismo sąskaitą mokėjimo nurodymu (duomenys neskelbtini).
Iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) administravimo išlaidoms skirtų lėšų valstybei priteisti 11,34 Eur pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.