Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-04-28 · Civilinė byla Nr. 2S-330-755/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-28Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
2S-330-755/2017
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01391-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Pareiškėjas
R. K., S. K.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-330-755/2017

teisėja Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01391-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K., S. K., V. K. atstovo advokato J. S. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-01-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-75-504/2017, kuria byla, dalyje dėl pareiškėjų prašymo pripažinti, kad jie ir A. G. K. dėl svarbių priežasčių praleido terminą iki 2001-12-31 pateikti pareiškimą nuosavybės teisėms atkurti į žemės sklypą, ir atnaujinti terminą, nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, o kiti pareiškėjų reikalavimai palikti nenagrinėtais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai pareiškimu prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai - (duomenys neskelbtini) E. T., P. d. sudarytas testamentas, (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas į E. T., P. d. palikimą, Panevėžio miesto civilinės būklės mirties aktų knygos įrašas – (duomenys neskelbtini) mirė E. T., P. duktė priklauso tam pačiam asmeniui (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. gimusiai ir Kvetkų Romos katalikų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. susituokusiai su P. T., P., E. T., P. d. iki santuokos P.; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. T., būdama 49,69 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajone bendrasavininke, (duomenys neskelbtini) testamentu notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nors jame ir nėra duomenų apie žemės sklypą, paliko ir šį turtą A. G. K., A. s.; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. K., būdamas E. T. nuosavybės teisų perėmėju, testamentu S. K., R. K., V. K. paliko ir turtą, paveldėtą po E. T. mirties; 4) pripažinti, kad A. G. K., S. K., R. K., V. K. dėl svarbių priežasčių praleido terminą iki 2001-12-31 pateikti pareiškimą nuosavybės teisėms atkurti, iki 2003-12-31 pateikti dokumentus, nustatančius pilietybę, nuosavybės teises, giminystės ryšį su savininku ir atnaujinti terminą pateikti pareiškimą nuosavybės teisėms atkurti į 49,69 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. Rokiškio rajone, atnaujinti terminą dokumentams, nustatantiems pilietybę, nuosavybės teises, giminystės ryšį su savininku pateikimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017-01-26 nutartimi bylos dalį dėl pareiškėjų prašymo pripažinti, kad jie ir A. G. K. dėl svarbių priežasčių praleido terminą iki 2001-12-31 pateikti pareiškimą nuosavybės teisėms atkurti į 49,69 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. Rokiškio rajone, ir atnaujinti terminą, nutraukė kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme. Kitus pareiškėjų reikalavimus paliko nenagrinėtais. Teismas sprendė, kad pareiškėjai siekia susigrąžinti P. T. iki nacionalizacijos turėtą žemę, o sprendžiant pateiktus reikalavimus, turi būti taikomos ne tik CPK nustatytos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialiosios normos – Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas) ir jo įgyvendinamieji teisės aktai.Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylų teismingumo klausimu, yra konstatavęs, kad pareiškimas atnaujinti praleistą terminą, numatytą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d., prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas. Kartu nenagrinėtinas ir prašymas dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi kol nebuvo kreiptasi į atitinkamą instituciją dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pakankamumo (nepakankamumo), o taip pat neatnaujintas terminas tokiam prašymui paduoti, tai norimų pasekmių jis nesukels (CPK 444, 445 straipsniai) (2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Nurodė, kad tik administracinės teisenos tvarka išsprendus klausimą dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Teismas sprendė, kad tik tuo atveju, kai pareiškėjams bus atnaujintas Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti, jie galės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą ir atnaujinti terminą kitiems dokumentams pateikti, jei pareiškėjams turimų dokumentų neužteks ir kartu prašyti atnaujinti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą dokumentams pateikti. Esant nurodytam, teismas sprendė, kad bylos dalis dėl prašymo pripažinti, kad A. G. K., S. K., R. K., V. K. dėl svarbių priežasčių praleido terminą iki 2001-12-31 pateikti pareiškimą nuosavybės teisėms atkurti į 49,69 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) rajone, ir atnaujinti terminą, nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalie 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, o kiti pareiškėjų reikalavimai paliktini nenagrinėtais, kadangi prašomų faktų nustatymas nesukels juridinių pasekmių (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjų atstovas advokatas skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-01-26 teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskiruoju skundu teigiama, kad teismas nutraukia bylą tada, jeigu ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Kadangi klausimas dėl termino atnaujinimo nagrinėtinas yra teismingas administraciniam teismui, todėl su išvada dėl bylos nutraukimo nesutinka, nes ji prieštarauja CPK 293 straipsnio 1 punkto nuostatoms. Taip pat atskiruoju skundu nurodoma, kad nepagrįsta teismo išvada dėl kitų pareiškėjų reikalavimų palikimo nenagrinėtais, nes pats teismas nurodė, kad pareiškimo dalis dėl termino atnaujinimo pateikti dokumentus, nustatančius pilietybę, nuosavybės teises, giminystės ryšį su savininku, yra nagrinėtini kartu su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu bendrosios kompetencijos teisme, kai yra viešojo administravimo institucijos nurodymas apie nuosavybės teisės arba giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą. 2015-10-23 Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakyme nurodyta apie dokumentų atkurti nuosavybės teises nepakankamumą. Taip pat atskiruoju skundu nurodoma, kad teismui nenustačius prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto netenka prasmės ir prašymas dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo. Vadovaudamasis CPK 36 straipsnio 2 dalimi teigia, kad šioje byloje vyrauja civilinis teisinis santykis. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik tuo atveju, kai pareiškėjams bus atnaujintas Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti, pareiškėjai galės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti terminą nuosavybės teisę bei giminystės ryšį sus savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, jei pareiškėjams turimų dokumentų neužteks ir kartu su prašyti atnaujinti įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą minėtiems dokumentams pateikti. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą , asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pripažintinas nenagrinėtu ir civilinė byla nutraukta tuo pagrindu, kad prašomi nustatyti juridiniai faktai pareiškėjai teisinių padarinių nesukels.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismo motyvus, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimo bei rūšinio teismingumo taikymo taisykles.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjų pareiškimą priėmė, tačiau nustatęs, kad pareiškėjai siekia susigrąžinti P. T. iki nacionalizacijos turėtą žemę, tuo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus bei prašo atnaujinti Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintus terminus, sprendė, kad bylos dalis dėl prašymo pripažinti, kad pareiškėjai dėl svarbių priežasčių praleido terminą iki 2001-12-31 pateikti pareiškimą nuosavybės teisėms atkurti į žemės sklypą, nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, o kiti pareiškėjų reikalavimai paliktini nenagrinėtais, kadangi prašomų faktų nustatytas nesukels juridinių pasekmių (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).Apeliacinės instancijos teismas dėl žemiau šioje nutartyje nurodomų argumentų su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka, nors ir skundžiamojoje teismo dėstoma argumentacija nagrinėjamu atveju yra visiškai teisinga. Minėta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu ir pažymi, kad vadovaujantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis teismas spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio patikrinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir jos tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, laikydamasis proceso taisyklių. CPK 36 straipsnio 1 dalis numato, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui, šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, 2014-07-08 nutartyje, nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra pažymėjusi, kad Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnyje įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Reikalavimai dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tokiu atveju gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau klausimas dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas. Specialioji teisėjų kolegija padarė išvadą, kad reikalavimas atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti yra teismingas administraciniam teismui, o reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, termino pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo kartu nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. T-89-2014).Nagrinėjamu atveju įvertinęs išdėstytas įstatymų nuostatas ir Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus ginčo klausimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vienas iš pareiškėjų reikalavimų yra teismingas administraciniam teismui, vadovaudamasis CPK 36 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo spręsti dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, išskyrimo ir perdavimo nagrinėti administraciniam teismui klausimą. Pastebima, jog CPK 293 straipsnio 1 punktas aplinkybę, jog byla teisminga administraciniam teismui, įvardija kaip priežastį dėl kurios byla negali būti nutraukta.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu bei pasisakydamas, kad konkrečiu atveju juridinių faktų nustatymas nesukels pareiškėjams teisinių pasekmių, kiti pareiškėjų reikalavimai yra paliktini nenagrinėtais, nesant išspręstam termino atnaujinimo prašymui pateikti klausimui, netinkamai taikė civilinio proceso įstatymo nuostatas ir dėl šios priežasties neteisingai išsprendė bylą. Remiantis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus bei CPK nuostatas, 2017-01-26 nutartis naikintina, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų išskyrimo ir perdavimo nagrinėti administraciniam teismui klausimo sprendimui bei nagrinėjimui iš naujo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus tai, jog, kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui tikslinga išsprendus administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų išskyrimo ir perdavimo nagrinėti administraciniam teismui klausimą, siekiant užtikrinti pareiškėjams galimybę tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, spręsti ar atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tikslinga būtų sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas administracinio pobūdžio reikalavimas ar pareiškimą palikti nenagrinėtu.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti. P. R. rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Eigirdas Činka