Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1747-271/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
1-1747-271/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04142-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
J. I.
Nukentėjusysis
R. K., D. P., V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1747-271/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04142-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1., 1.2.27.1.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2015 m. birželio 25 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant G.Osinskajai,dalyvaujant prokurorams T.Danylai, E.Bagdonui,kaltinamajai J. I.,kaltinamosios gynėjui advokatui Dž. Žebeliui,nukentėjusiesiems R. K., D. P., V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. I., a.k. (duomenys neskelbtini), teista:

2015 m. kovo 20 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str., pritaikius BK 64(1) str., 20 MGL dydžio (753,20 eurų) bauda,

kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 286 str.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamoji J. I. 2014 m. gruodžio 13 d., apie 15.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje, Vilniuje, Olimpiečių g. 1, važiuodama taksi automobiliu „Kia“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad įvykus žodiniam konfliktui su taksi vairuotoju V. P. dėl atsiskaitymo, vartojo necenzūrinius žodžius taksi vairuotojo atžvilgiu, po ko griebė nukentėjusiajam už veido, nuėmė akinius ir juos sulankstė, padarydama nukentėjusiajam V. P. 611,30 litų (177,04 Eur) žalą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ji gi, 2014 m. gruodžio 13 d., apie 15.20 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, Vilniuje, Olimpiečių g.1, nepaklusdama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos vyr. patrulio R. K. ir patrulio D. P. teisėtiems reikalavimams, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, sulaikymo metu nuvesta prie tarnybinio automobilio ir sodinama į automobilį kaltinamoji aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, kėsinosi panaudoti fizinį smurtą policijos pareigūnų atžvilgiu norėdama įspirti D. P. į koją (smūgis nepasiekė tikslo), bei panaudojo fizinį smurtą policijos pareigūno R. K. atžvilgiu, t.y. nagais įdrėskė prie kairės akies, tuo sukeldama jam fizinį skausmą, tokiu būdu ji pasipriešino policijos pareigūnams R. K. ir D. P..

Kaltinamoji J. I. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo faktą pripažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos pagal BK 286 str. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su vyrais (L. Š. ir A. P.) kavinėje „Gramutė“ vartojo alkoholinius gėrimus. Po to važiavo taksi automobiliu. Taksi iškvietė kavinės darbuotoja, jai nėra žinoma, kur važiuoti buvo kviečiamas taksi. Atvažiavo iki Olimpiečių g. 1, tuomet ir prasidėjo tarp vyrų konfliktas dėl to, kad jie per trumpai važiavo, kad nevažiuoja iki Oro uosto. L. (Š.) norėjo sumokėti jam 5 litus, tačiau taksi vairuotojas nesutiko. Nežino, ar jis paėmė pinigus. Sėdėjo už vairuotojo, norėjo išlipti iš automobilio, bet durys buvo uždarytos. Taksistas atsisuko į ją, sugriebė už rankos ir tuomet ji iš pykčio sulaužė jam akinius. Jai nepatiko toks jo elgesys. Pripažįsta, kad ir gruodžio 12 d. (2014 metai) gėrė. Buvo neblaivi, bet tai jos elgesiui įtakos neturėjo. Gailisi dėl šios savo veikos - sulaužytų taksisto akinių. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam dėl sugadintų akinių padarytą turtinę žalą, tačiau tik iš dalies, t.y. 350 Lt, t.y. tiek, kiek prašė nukentėjusysis tyrimo pradžioje.

Negali paaiškinti, kodėl nukentėjusysis kvietė policijos pareigūnus. Buvo išėjusi iš taksi automobilio, kai pastarieji atvyko į vietą. Kai grįžinėjo prie automobilio pareigūnai stumdydami pradėjo tempti ją į mašiną. Stipriai sugriebė ją. Norėjo išlaisvinti ranką, nežino, ar tai mosikavimas, pareigūnai neleido išlaisvinti rankos. Policijos pareigūnai net nepaaiškino jai, dėl ko yra sulaikoma. Ištraukdama ranką galėjo ir trinktelėti. Smūgių pareigūnams nesudavė, jų tyčia nespardė, prie automobilio galimai ir spyrė, bet tyčios suduoti jiems neturėjo. Antrankių nebuvo, ją sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Galėjo išsakyti necenzūrinius žodžius. Tikriausiai policijos pareigūnų nurodymai buvo teisėti, tačiau jai nepaaiškino, dėl ko yra sulaikoma. Pareigūnams nesipriešino, todėl kaltinimo nepripažįsta ir su nukentėjusiojo pareigūno R. K. pareikštu 100 eurų dydžio ieškiniu neturtinei žalai atlyginti nesutinka. Kartais išgeria, tačiau gydymas nuo alkoholizmo jai nereikalingas. Vaikas gyvena su tėvu Norvegijoje.

Nukentėjusysis V. P. parodė, kad dirba taksi vairuotoju. Buvo gautas iškvietimas iš Rinktinės g., klientai važiavo trumpai, netrukus liepė sustoti. Kaltinamoji sėdėjo jam už nugaros. Be jos važiavo dar du vyrai, visi buvo neblaivūs. Važiavo triukšmingai ir trumpai, nors užsakymas buvo kitas. Pasakė jiems, kad negerai meluoti. Moteris griebė už akinių, sulaužė juos ir numetė. Jokių veiksmų jos atžvilgiu jis neatliko, netiesa, kad ji norėjo išlipti, o jis traukė ją už rankos, kaip aiškina kaltinamoji. To nebuvo ir būti negalėjo, nes automobilis - minivenas ir jis tiesiog nepasiektų moters. Kodėl ji sugadino jo akinius, pasakyti negali. Galėjo būti, kad taksometras rodė 3,85 lito. Tačiau pinigai jam sumokėti nebuvo. Paskambino dispečerinei, atvažiavo kolegos, iškvietė policiją, neleido vyrams išlipti. Kaltinamoji išlipo. Kai atvyko policijos darbuotojai, vyrai nesipriešino ir sėdo į tarnybinį automobilį. Moteris atėjo vėliau. Ji priešinosi, savanoriškai nelipo, spyriojosi, buvo prievarta įsodinta į tarnybinį automobilį. Turtinei žalai atlyginti prašo priteisti už sugadintus akinius 611,30 Lt, teikia jų įsigijimo dokumentus. Šiuo metu už tokią kainą tokių akinių jau nenupirks. Dėl kaltinamosios veiksmų turėjo nutraukti darbą, važiavo paskui policijos tarnybinį automobilį, apie 5-6 valandas užtruko aiškinimasis.

Nukentėjusysis R. K., policijos pareigūnas, parodė, kad pernai, gruodžio mėnesį, buvo gautas pranešimas, kad įvyko konfliktas tarp moters ir taksi vairuotojo. Atvykus į įvykio vietą moters iš karto nerado. Buvo tik taksi vairuotojas bei du vyrai. Taksi vairuotojas pasakojo, jog važiavo moteris ir du vyrai, ketino važiuoti toliau, tačiau važiavimas vyko trumpai, liepė sustoti ir nenorėjo mokėti. Netrukus priėjo moteris, t.y. kaltinamoji. Taksi vairuotojas atpažino ją. Priėjo, jautė nuo jos alkoholio kvapą. Paprašė pasiaiškinti dėl situacijos, ji atsisakė, tuomet jai buvo pasiūlyta važiuoti į policijos komisariatą. Šalia stovėjo du vyrai, jie geranoriškai sutiko važiuoti į komisariatą. Moteris nesutiko, vartojo necenzūrinius žodžius. Paėmė ją už rankos, ji pradėjo priešintis, traukė ranką, bandė abiem rankom priešintis. Toliau keikėsi. Apdraskė jam veidą, liko nagų žymės. Standino rankas, bandė pasprukti, spardėsi, kaip jam atrodė - pataikė kolegai D. P. į koją. Vežama į komisariatą toliau keikėsi, žadėjo atleisti juos iš darbo. Nuo apdraskymo jautė peršėjimą, liko žymės, į gydytojus nesikreipė, tačiau jautė diskomfortą, įdrėskimai veide matėsi, todėl buvo nemažai bereikalingų klausimų. Neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš kaltininkės 100 eurų.

Nukentėjusysis D. P., policijos pareigūnas, parodė, kad dirbo kartu su kolega R. K.. Buvo gautas iškvietimas, kad klientai neatsiskaito už taksi paslaugas. Jiems atvykus kaltinamoji buvo pasišalinusi. Taksistas aiškino, kad jam sulaužė akinius. Buvo dar du asmenys. Po kurio laiko atvyko kaltinamoji, kuri nevykdė jų nurodymų, atsisakė pasiaiškinti, bandė pasišalinti, teko ją sulaikinėti. Ji priešinosi, kolegai įbrėžė veidą, spardėsi, spyrė jam į koją, tačiau smūgis tikslo nepasiekė. Šioje dalyje prašo tikėti jo parodymais ikiteisminio tyrimo eigoje, nes tuomet geriau atsiminė įvykius, taigi, jei ten nurodė, jog smūgis nepasiekė jo kojos, tai taip ir buvo. Sulaikymo metu kaltinamoji muistėsi, spardėsi, buvo laikoma už rankų, po ko jai buvo uždėti antrankiai. Nukentėjusysis prašo vadovautis jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, jog 2014 m. gruodžio 13 d. apie 15.25 val., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu R. K. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Olimpiečių g.1, konfliktas tarp taksisto ir klientų. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi taksi vairuotojas, kuris prisistatė V. P. ir pranešė, kad pagal iškvietimą Apkasų g., į jo vairuojamą taksi automobilį „Kia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdo du vyrai ir moteris, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs ir paprašė juos nuvežti iki Olimpiečių g. Jam atvykus adresu Olimpiečių g.1, moteris, važiavusi taksi, tapo agresyvi, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, griebė taksistui už veido, nagais apdraskė veidą ties dešiniąja akimi, po ko griebė už akinių, juos nuėmė, sulaužė ir numetė. Moteris išlipo iš taksi ir kažkur nubėgo, o taksi automobilyje liko du neblaivūs vyrai. Vyrai netriukšmavo, elgėsi ramiai, taktiškai. Jiems atvykus ir bendraujant su vyrais, jie nieko rišliai apie įvykusį konfliktą negalėjo paaiškinti, nuo jų sklido alkoholio kvapas, buvo stipriai apsvaigę. Aplinkybių aiškinimuisi nutarė vyrus vežti į policijos komisariatą, todėl paprašė juos persėsti į tarnybinį automobilį. Įsėdus vyrams į tarnybinį automobilį, nukentėjusysis V. P. nurodė moterį, kuri važiavo taksi automobilyje kartu su vyrais ir sulaužė jam akinius. Kolega R. K. nuėjo prie moters. Buvo matyti, kad moteris akivaizdžiai neblaivi, nes buvo sutrikusi jos judesių koordinacija. Moteris jų atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, sakydama žodžius: „pašli n...(necenzūrinis žodis), menty, j...( necenzūrinis žodis) musara“. Moteriai pasakė, kad ji yra sulaikoma ir teks kartu vykti į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą aplinkybių išsiaiškinimui. Moteris nusisuko ir bandė nuo jų šalintis. Paėmė moterį už rankos ir pareikalavo eiti iki tarnybinio automobilio. Moteris traukė savo rankas, norėdama išsilaisvinti, jas standino. Nuvedus ją prie tarnybinio automobilio ir sodinant į vidų, moteris bandė jam ir R. K. suduoti smūgius į veidą, po ko jam bandė kojomis įspirti į koją, tačiau jai nepavyko. Po to moteris su nagais įdrėskė kolegai į veidą prie kairės akies. Jos atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės - antrankiai ir jos rankos buvo surakintos už nugaros. Moteris toliau priešinosi, nenorėdama sėstis į automobilį. Ji įsispyrė į automobilio slenkstį ir visais būdais vengė įsėsti į automobilį. Galiausiai moteris buvo įsodinta. Važiuojant į policijos komisariatą, moteris vis nenurimo ir vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino, kad su jais susidoros, sakydama, kad jie nežino, kas ji tokia, kad jie bus atleisti iš darbo ir panašiai. Moteris ir du vyrai buvo pristatyti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1 PK budėtojų dalį, kur paaiškėjo jog tai J. I., L. Š. ir A. P.. Vyrai elgėsi ramiai, kultūringai (b.l.19-20).

Liudytojas L. Š. parodė, kad kaltinamoji yra jo pažįstama. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su kaltinamąja susipažino per Naujuosius Metus. Įvykio dieną pas jį svečiuose buvo A. P., po kiek laiko užėjo ir kaltinamoji. Sėdėjo trise, paskui sugalvojo nueiti iki turgaus, nusipirkti produktų ir išsivirti žuvienės. Grįždami atgal, pakeliui užėjo į kavinę „Gramutė“, kur išgėrė alaus. Buvo ten apie valandą, po ko iškvietė taksi, atvažiavo į vietą, kur ir įvyko konfliktas. Padėjo taksistui 5 litus. Pagal nuvažiuotą atstumą bei taksometro parodymus būtų užtekę ir 3 litų. Tačiau taksistas pasakė, kad per mažai. Įvykio smulkmenų neatsimena. Kaltinamoji sėdėjo gale, jai nusibodo jų ramus bendravimas, todėl ji bandė išlipti. Šiuo metu neatsimena, ar vairuotojas buvo uždaręs duris, ar jos užsitrenkė. Kaltinamoji partraukė stipriau rankenėlę, o taksistas apsisuko ir patraukė jos ranką. Tarp kaltinamosios ir taksisto įvyko susistumdymas. Įvyko incidentas su akiniais, tačiau jis nematė, kaip kaltinamoji nuėmė akinius, sugadino juos. Taksistas pasakė, kad kvies kolegas, tam jie neprieštaravo. Palaukė dar 5 minutes, A. išleido kaltinamąją per kitą pusę. Po kokių 4-5 min. atvažiavo taksisto kolegos, gal kokios 5-6 mašinos. Su A. buvo automobilyje, kaltinamoji stovėjo prie laiptinės. Liudytojas snaudė. Paskui atvažiavo pareigūnai, pasakė važiuoti į komisariatą. Susodino juos su pirkinių maišais į automobilį. Pareigūnai priėjo prie kaltinamosios ir ją paėmė už rankų ir įsodino į automobilį. Gal kokį žodį pareigūnams ji ir pasakė. Grasinimų nebuvo. Nežinojo, kad jam (liudytojui) nustatė didelį kiekį alkoholio. Antrankiai kaltinamajai uždėti nebuvo. Ji važiavo policijos automobilyje atskirai nuo jo bei A. (P.).

Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamąją J. pažįsta iš matymo. Įvykio dieną buvo vartojamas alkoholis. Kartu su ja bei R. Š. gėrė alų, po ko užsakė taksi važiuoti iki Olimpiečių gatvės, kur gyvena R. Š.. Taksi jiems užsakė baro darbuotoja, nežino, kas operatorei pasakė, jog jie važiuoja iki oro uosto. Privažiavus prie namo, taksi vairuotojas pradėjo pykti, kad kvietimas buvo važiuoti toliau. Konfliktas vyko dėl pinigų. Pasakė jam, kad pasikeitė jų planai. Vairuotojas iškvietė savo kolegas. Nematė, kaip taksistui buvo nuimti ir sugadinti akiniai. Galimai tuo metu rūkė. Alkoholis darė savo. Paskui atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai liepė išeiti ir sėsti į tarnybinę mašiną. J. išėjo link namų. Žino, kad pareigūnų reikalavimai privalomi. Atsisėdo tarnybiniame automobilyje, gale. Jam atrodo, kad kaltinamoji nesipriešino, konflikto su pareigūnais nematė, antrankių taip pat.

2014-12-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Olimpiečių g. 1, Vilniuje (b.l. 7-9).

2014-12-13 15.23 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad vyksta konfliktas tarp keleivių ir taksi vairuotojo, keleiviai sulaužė vairuotojui akinius (b.5).

Ikiteisminio tyrimo metu sulaužyti nukentėjusiojo V. P. akiniai apžiūrėti, nufotografuoti (b.l.7-9).

Kaltinamajai J. I. 2014-12-13 16.15 val. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,98 promilės (b.l.40), liudytojui R. Š. 2014-12-13 16.11 val. – 2,07 promilės (vidutinis) girtumas (b.l.35), liudytojui A. P. 2014-12-13 16.13 val. – 2,73 promilės (sunkus) girtumas (b.l.28).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies įtvirtinto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai ar per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai, turtui. Viešosios tvarkos pažeidimui būdingas neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu veiksmų padarymas viešoje vietoje. Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą.

Visi keturi išvardinti objektyviosios nusikaltimo pusės požymiai yra vertinamieji ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių. Šio nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių, t.y. būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

Kaltinamoji J. I. pripažino nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d. faktą, nurodė, kad nuėmė bei rankomis sulankstė, t.y. sugadino, nukentėjusiojo turtą - akinius. Nukentėjusysis V. P. patvirtino, kad neblaivi keleivė griebė jo akinius, sulaužė juos, padarė jam turtinę 611,30 Lt (177,04 eurų) žalą. Jam reikėjo kviesti į pagalbą kitus taksi automobilių vairuotojus, policijos pareigūnus. Buvo sutrikdyta jo darbo diena, nes aiškinimasis policijoje užtruko 5-6 valandas. Tokiais įžūliais veiksmais kaltinamoji J. I. sunaikino svetimą turtą, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamoji aiškina, kad norėjo palikti taksi automobilį, tačiau vairuotojas griebė ją už rankos, neleido, dėl ko ji ir įvykdė tokius veiksmus, t.y. sugadino jo akinius. Tuo tarpu teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad keleivei jis išlipti netrukdė, automobilis nebuvo užrakintas, jos rankos jis nelietė ir nelaikė. Automobilis - minivenas ir jis negalėtų pasiekti kaltinamosios, kuri sėdėjo už jo nugaros, rankos. Mano, kad atidaryti rankenos ji nesugebėjo dėl neblaivumo, kas ją supykdė, dėl ko ji ir sugadino bei numetė jo akinius. Pažymėtina, kad 2014 m. gruodžio 14 d. apklausos metu kaltinamoji nurodė, jog <„dėl ko ir kokiomis aplinkybėmis sulaužė taksi vairuotojui akinius, papasakoti smulkiau negali..>“< „kas įvyko automobilyje, pasakyti negali, kadangi buvo neblaivi“> (b.l. 46). Veiksmus kaltinamoji atliko viešojoje vietoje - taksi automobilyje, jie pasižymi įžūlumu, susieti su turto sunaikinimu, buvo sutrukdytas nukentėjusiojo darbas, kviečiama policija.

Todėl kaltinamosios J. I. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, jei tai susiję su fiziniu smurtu ar grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus.

Nors kaltinamoji J. I. neigia atlikusi smurtinius veiksmus prieš policijos pareigūnus, aiškina, kad tik keikėsi jų atžvilgiu, t.y. išsakė necenzūrinius žodžius, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji vengė sulaikymo, būdama neblaivi keikėsi, nagais įdrėskė nukentėjusiajam R. K. veidą (prie kairės akies), koja mėgino suduoti smūgį, t.y. spirti į koją pareigūnui D. P. ir taip pasipriešino policijos pareigūnams, kurie vykdė jiems pavestas viešosios tvarkos palaikymo pareigas. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų R. K. bei D. P., V. P. parodymais.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Kaip matyti iš teismo proceso metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kaltinamoji J. I., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ne tik po žodinio perspėjimo atsisakė vykdyti atliekančių savo tarnybos pareigas policijos pareigūnų teisėtą reikalavimą sėsti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą, bet ir keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, aktyviai priešinosi atsisakydama sėsti į tarnybinį automobilį. Pareigūnai atvyko į įvykio vietą aiškintis dėl įvykdytų chuliganiškų veiksmų prieš taksi vairuotoją, taigi – veikė teisėtai, vykdė tarnybos funkcijas dėl viešosios tvarkos palaikymo mieste. Kaip pripažino teisiamajame posėdyje ir pati kaltinamoji, ji mananti, kad pareigūnai veikė teisėtai. Kaltinamosios panaudotas fizinis smurtas pasireiškė tuo, kad ji nagais tyčiniu veiksmu padarė nukentėjusiajam R. K. veido įdrėskimus, bandė koja spirti nukentėjusiajam D. P., tačiau smūgis nepasiekė tikslo. Priešinosi, dėl ko jai buvo uždėti antrankiai. Liudytojai, jos pažįstami L. Š. bei A. P. teigia, kad jie nematė, kaip priešinosi J. ir jiems atrodo, jog to nebuvo, tačiau teismas įvertina tai, jog abu liudytojai buvo girti, atitinkamai vidutinio bei sunkaus laipsnio girtumo. Be to, liudytojas L. Š. teigia, kad vienu momentu snaudė, antras liudytojas taip pat pripažįsta, kad alkoholis darė savo, dėl to galėjo nematyti įvykio aplinkybių. Pažymėtina tai, jog abu liudytojai neatsimena ir nieko negali paaiškinti apie tai, kokiomis aplinkybėmis kaltinamoji sugadino taksi vairuotojui akinius, t.y. jie neatsimena ir neatpasakoja fakto, kurio neneigia pati kaltinamoji. Tuo tarpu nukentėjusysis V. P. nurodo, kad kaltinamoji priešinosi pareigūnams, savanoriškai į tarnybinį automobilį nelipo, spyriojosi, buvo prievarta į jį įsodinta. Kaltinamoji nurodo, kad pripažįsta tik necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu ir aiškina, kad smūgių jiems (pareigūnams) nesudavė, jų nespardė, tik prie automobilio galimai spyrė, bet tyčios suduoti jiems neturėjo, rankomis nedraskė, tik norėjo ištraukti pareigūno laikomas rankas. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad būtent tokių aktyvių kaltinamosios veiksmų pasekmėje kaltinamoji įdrėskė nukentėjusiajam R. K. nagais veidą, bandė spirti nukentėjusiajam D. P. į koją.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji aktyviais ir tyčiniais veiksmais sulaikant ją pasipriešino policijos pareigūnams, įdrėskė veidą vienam iš nukentėjusiųjų, kitam užsimojo suduoti smūgį koja. Darydama pirmiau aptartus veiksmus, kuriais ji siekė išvengti važiavimo į policijos įstaigą, kaltinamoji J. I. suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Jos veika teismo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Skirdamas bausmę J. I. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininkės asmenybę. Nusikalstamos veikos yra tyčinės, nesunkios.

Lengvinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nėra. Sunkina jos atsakomybę tai, kad nusikalstamas veikas ji vykdė būdama neblaivi ir tai įtakojo jos veiksmų padarymą (BK 60 str.1d.10p.). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kuri bausta administracinėmis nuobaudomis už viešosios tvarkos pažeidimus (b.l.60-61), 2015-03-20 buvo teista pagal LR BK 259 str. 1 d. Dirba. Atsižvelgiant į visas aplinkybes kaltinamajai už padarytas veikas skirtinos baudos.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, kad iki jų padarymo kaltinamoji nebuvo teista, todėl jai skirtinos baudos, kurių dydis žymiai mažesnis negu už nesunkius nusikaltimus yra numatytas baudos vidurkis.

Taikytini Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d. reikalavimai dėl bausmių subendrinimo dalinio sudėjimo būdu už du įvykdytus nusikaltimus. Be to taikytini Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 4d., 9d. reikalavimai dėl bausmės subendrinimo su Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-20 nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. P. pateikė 611,30 Lt (177,04 eurų) ieškinį turtinei žalai atlyginti už sugadintus akinius. Ieškinys įrodytas ir tenkintinas. Nukentėjusysis pateikė akinių įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti, kad jie buvo įsigyti už 611,30 Lt dar 2007-06-21d., tačiau teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad įvyko pabrangimas ir sutinka su nukentėjusiuoju, kad šiuo metu tokių akinių kaina dar didesnė. Todėl daro išvadą, kad ieškinys savo pagrindu ir dydžiu yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Policijos pareigūnas R. K. pareiškė 100 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nusikaltimo metu kaltinamoji nagais įdrėskė jam veidą, dėl ko jis kurį laiką jautė diskomfortą, bereikalingą bendradarbių ir pašalinių asmenų dėmesį, klausimus.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veiksmų pasekmes (nukentėjusiam padaryti įdrėskimai veide), šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamosios veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo savijautai. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis patyrė psichologinį diskomfortą. Todėl šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį bei pasekmes bei jų padarymo aplinkybes (policininko profesija siejama su rizika) neturtinei žalai atlyginti priteistini 50 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

J. I. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir skirti jai 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.

J. I. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir skirti jai 22 MGL (828,52 eurų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 4d. pagrindu subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajai nustatyti 25 MGL (941,50 eurų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 4d., 9d. pagrindu bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta jai Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-20 nuosprendžiu ir nuteistajai nustatyti – 40 MGL (1506,4 eurų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką nuteistajai įskaityti vieną parą laikinojo sulaikymo laiko nuo 2014-12-13 15.45 val. iki 2014-12-14 12.55 val., kas atitinka 2 MGL, ir nuteistajai nustatyti galutinę bausmę - 38 MGL (1431,08 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę nuteistajai – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Nukentėjusiojo V. P. ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš nuteistosios nukentėjusiojo V. P. naudai turtinei žalai atlyginti 177,04 eurų (611,30 Lt).

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistosios nukentėjusiojo R. K. naudai neturtinei žalai atlyginti 50 eurų.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski