Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovei G. V., atsakovui M. S., išvadą byloje teikiančių institucijų: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Galinai Paciūnienei ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Žagarienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui M. S., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko pavardės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu šalys paaiškino, jog abu sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina bei nurodė, jog dalyje dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo sudarė taikos sutartį bei prašo ją patvirtinti.

Institucijų, teikiančių byloje išvadas - Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, kad būtų patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis.

Ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas iš dalies, o kitoje dalyje byla nutrauktina

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2013 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2100) (b.l. 36). 2014-05-21 šalims gimė dukra G. S. (b.l. 59, 95). Sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2014 m. vasario 3 d., bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Teismas, nustatydamas kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Įstatymų leidėjas sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės ir materialinės paramos ir kitos pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas; tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog kuris nors vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismo nuomone, pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis šiuo atveju yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi charakteriai, bendro intereso ir susitarimo nebuvimas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą. Dėl ko kildavo konfliktai ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, o sutuoktiniai, nebenorėdami toliau ieškoti kompromiso, apsisprendė gyventi atskirai ir nutraukti santuoką. Nagrinėjamu atveju, dėl abiejų sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Teismas sprendžia, kad kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2d.). Šias aplinkybės teismo posėdžio metu pripažino ir patys sutuoktiniai. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos esamos pavardės – ieškovei - V., atsakovui – S. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).

Turto padalinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi šalys santuokoje jokio dalintino turto neįgijo (b.l. 17, 18, 19, 20).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukters G. S., gim. 2014-05-21, gyvenamąją vietą su ieškove G. V.. Atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra dar yra dar kūdikis (penkių mėnesių), kuriam labai reikalinga motinos globa, ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, taip pat į institucijų, teikiančių išvadas byloje, pateiktas išvadas (b.l. 72, 84-85), ieškovės reikalavimas dėl nepilnametės dukters G. S., gim. 2014-05-21, gyvenamosios vietos nustatymo su motina G. V. tenkintinas (CK 3.165 str., 3.169 str.). Pažymėtina, jog ieškovė patikslintu ieškiniu tai pat prašė suteikti dukteriai G., ieškovės G. V. iki santuokinę „V.“ pavardę, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pateikė mergaitės gimimo liudijimo kopiją, patvirtinančią, jog šalių dukrai 2014-09-29 suteikta pavardė „S.“, ieškovė dėl to prieštaravimų nereiškė bei šio ieškinio reikalavimo nepalaikė.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo.

Teismui pateikta teismo posėdžio metu šalių pasirašyta taikos sutartis, kurioje ieškovė ir atsakovas susitarė dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai G. S., gim. 2014-05-21, teikimo ir prašė civilinę bylą šioje dalyje nutraukti bei patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį.

Taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo tvirtintina, nes ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, šalių, jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia (CPK 42 str. 2 d., CK 6.983 str.). Šalys taikos sutartyje nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės, joms žinomos ir suprantamos. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas nutraukti civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 140 str., 293 str. 5 p., 294 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys taikos sutartimi (6 p.), susitarė, kad jos neatlygina viena kitai patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Šalims sudarius taikos sutartį dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukus, iš atsakovo valstybei priteistinas 42 Lt ((400 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) + (750 Lt x 3 proc.) 25 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Teismas šioje byloje turėjo 24,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į šalių sudarytos taikos sutarties nuostatas, šios išlaidos (24,33 Lt) valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (88 str. 1 d. 3 p., 96 str., Taikos sutarties 7 p.). Iš viso iš atsakovo priteistina 66,33 Lt (42 L + 24,33 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 293 str. 5 p., 392 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį, dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tenkinti iš dalies.

Nutraukti G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2013 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2100), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. V. palikti esamą pavardę – V., M. S. palikti pavardę – S..

Nustatyti nepilnametės G. S., gim. 2014-05-21, gyvenamąją vieta su ieškove G. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Patvirtinti ieškovės G. V. ir M. S. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

Nepilnametės dukros G. S., gim. 2014 m. gegužės 21 d., išlaikymui atsakovas M. S. įsipareigoja mokėti po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-07-03 iki 2014-12-31, o nuo 2015-01-01 po 115,85 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.Atsakovas M. S. taip pat įsipareigoja sumokėti 750 Lt išlaikymo G. S. įsiskolinimą, susidariusį iki patikslinto ieškinio pareiškimo (2014 m. liepos 2 d.). Atsakovas išlaikymo įsiskolinimą įsipareigoja sumokėti per 2 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2014-10-07.Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama motina G. V..Atsakovas M. S. pinigines lėšas perves iki kiekvieno mėnesio 25 dienos į ieškovės G. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke.Šalys lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir viena iš kitos jų nereikalauja. Atsakovas M. S. taip pat sutinka sumokėti teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Civilinę bylą Nr. 2-6600-924/2014 ieškinio dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 66,33 Lt (šešiasdešimt šešis litus, 33 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.