Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei R. K. ir bendraatsakoviui R. K. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

įpareigoti atsakovę R. K. ir bendraatsakovį R. K. savo lėšomis nugriauti pastatytą tvorą, esančią ieškovės A. B. vardu registruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)gale, 0,32 m ilgio, nuo žemės sklypo tvoros krašto iki ribos su atsakovės R. K. vardu registruotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini);

įpareigoti atsakovę R. K. ir bendraatsakovį R. K. savo lėšomis nugriauti pastatytą užtvarą (tvorą - vartelius), esančius nuo P. S. 1-osios gatvės pusės ieškovės A. B. vardu registruotame žemės sklype, 0,32 m ilgio, nuo žemės sklypo tvoros krašto iki ribos su atsakovės R. K. vardu registruotu žemės sklypu;

įpareigoti R. K. ir bendraatsakovį R. K. atstatyti stogelį šulinio (duomenys neskelbtini) esančio ant žemės sklypų P. S. 1-oji gatvė Nr. 56 ir Nr. 58 ribos, į buvusią padėtį, atsukant dangtį į P. S. 1-osios gatvės pusę;

įpareigoti R. K. ir bendraatsakovį R. K. netrukdyti ieškovei naudotis savo sklypo dalimi nuo atsakovės R. K. vardu registruoto žemės sklypo pusės, prieiti prie savo tvoros nuo atsakovės R. K. vardu registruoto žemės sklypo pusės ir netrukdyti naudotis šuliniu (1–3, 29–32, 60–61,104 b. l.).

Posėdžio metu ieškovė A. B. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ieškovės valdomas žemės sklypas P. S. 1-oji gatvė Nr. 56 ribojasi su atsakovės R. K. vardu registruotu sklypu Nr. 58. Ant žemės sklypų ribos yra šulinys, kuris šalims priklauso po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovė R. K. nesutiko, kad ieškovė statytų tvorą ant žemės sklypų ribos, todėl 2011 metais ieškovė lentų tvorą per visą sklypo ilgį pastatė savo sklype maždaug 40 cm atstumu nuo žemės sklypų ribos. Tarp pastatytos tvoros ir atsakovės tinklinės tvoros susidarė maždaug vieno metro pločio takas, kuriuo buvo galima prieiti prie tvoros iki šulinio ir prie šulinio. Šulinio dangčio anga buvo atsukta į gatvės pusę ir ieškovė galėjo pasisemti vandens ir prižiūrėti į šulinį įvestus vamzdžius. 2013 m. atsakovė be ieškovės žinios ir sutikimo užtvėrė ieškovės sklypo dalį horizontaliai P. S. 1-ajai gatvei nuo žemės sklypų ribos iki ieškovės pastatytos lentinės tvoros, užtverdama priėjimą prie ieškovei priklausančios sklypo dalies iš gatvės pusės. Priėjimą prie šulinio iš sklypo galo užtveria atsakovės pastatyta 0,43 m ilgio tvoros dalis, besitęsianti nuo atsakovės sklypo galo iki ieškovės pastatytos lentinės tvoros. Dėl atsakovės pastatytų tvorų iš sklypo galo ir iš gatvės pusės ieškovė negali prieiti prie savo lentinės tvoros, negali tvarkyti už tvoros esančio ir jai priklausančio žemės sklypo ir negali prieiti prie šulinio, todėl prašo įpareigoti atsakovę ir bendraatsakovį nugriauti priėjimą prie ieškovei priklausančios sklypo dalies ir prie šulinio užtveriančias tvoras. Be to, atsakovė be ieškovės sutikimo nuėmė šulinio dangtį (stogelį) ir jį pasuko taip, kad dangčio anga tapo atsukta ne į gatvę, o į atsakovės sklypo pusę. Ieškovė negali atidaryti šulinio dangčio iš savo sklypo pusės, todėl prašo atsakovus įpareigoti atstatyti šulinio dangtį į buvusią padėtį, atsukant dangčio angą į gatvės pusę.

Posėdžio metu atsakovė R. K. ir bendraatsakovis R. K. paaiškino, kad šulinio dangtį pasuko ieškovės tvorą statę statybininkai, kadangi jis trukdė tvoros pastatymui; dangčio angą atsuko į savo sklypo pusę, kad rentinio rankena nebūtų smarkiai išsikišusi, dėl ko buvo pavojus susižeisti vaikams, dėl dangčio pasukimo su ieškove nesitarė. Pripažino, kad buvo užtvėrę tvorą nuo gatvės pusės, tačiau buvo padėti rakteliai ir priėjimas nebuvo ribojamas, šiuo metu tvorą nuėmė. Siekiant atriboti žemės sklypus, paprašyti buvusios gretimo sklypo savininkės, jos sklype bendromis lėšomis padėjo pastatyti tvorą, tačiau ši tvora yra ne atsakovams priklausančiame sklype ir jos nugriauti jie neprivalo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei naudotis jai priklausančiu žemės sklypu bei atstatyti bendro naudojimo šulinio dangtį į buvusią padėtį.

Reikalavimo teisę pagal ieškinį dėl ginčijamos nuosavybės teisės gynimo turi savininkas. Kreipdamasis į teismą asmuo turi įrodyti, kad yra savininkas, bet jo teisės pažeidžiamos jas neigiant. Ši teisė nustatyta CK 4.98 straipsnyje, pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas P. S. 1-oji g. 56, Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (7–8 b. l.). Atsakovei R. K. ir bendraatsakoviui R. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas P. S. 1-oji g. 58, Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (79, 102 b. l.). Žemės sklypai turi bendrą ribą ir šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šulinio, esančio ant minėtų žemės sklypų ribos, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2014-02-03 rašte Nr. (8.4.3) ŠG-196 nurodė, kad skirtingais unikaliaisiais numeriais registruotas šulinys yra tas pats nekilnojamasis daiktas (106 b. l.).

Ginčo dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribų nekilo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės sklypas yra aptvertas medine tvora. Ieškovės pastatyta tvora yra jos sklypo dalyje (2013-10-09 Tvoros geodezinio brėžinio aktas, 38-39 b. l.) ir nuo šalims priklausančios žemės sklypų ribos yra 0,32 m atstumu (Tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka, 96 b. l.; paaiškinimas 107 b. l.).

Ieškovė nurodo, kad atsakovė trukdo naudotis tarp medinės tvoros ir žemės sklypo ribos jai priklausančiu žemės plotu, nes nuo gatvės pusės yra įrengti varteliai, o iš sklypo galo yra įkaltas kuolas, prie kurio pritvirtinta žalios spalvos vielinė tvora. 2013-08-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis T. U. konstatavo, kad už tvoros, į 58 sklypo pusę, ant sklypų ribos yra įrengtas šulinys, prie kurio galima prieiti takeliu, einančiu nuo gatvės, tarp nurodytos tvoros ir 58 sklype stovinčio namo. Prie nurodyto takelio iš gatvės pusės yra įrengti varteliai, kurie buvo užrakinti pakabinama spyna. Iš kiemo pusės taip pat nėra galimybės laisvai prieiti prie šulinio, nes 58 sklypas nuo medinės tvoros užtvertas vieline tvora (43–51 b. l.)

Posėdžio metu atsakovė pripažino, kad, siekdama apsaugoti sklypą nuo pašalinių asmenų, nuo gatvės pusės buvo įrengusi vartelius, teigė, kad ieškovė visada turėjo galimybę vartelius atsirakinti ir prieiti prie šulinio. Ieškovė neigė davusi sutikimą vartelių įrengimui ir prašo šiuos vartelius pašalinti.

Įrengdami vartelius ir taip apribodami ieškovei galimybę patekti į jos žemės sklypą ir prie šulinio, atsakovai pažeidė ieškovės nuosavybės teises valdyti ir naudotis turimu turtu. Šiais veiksmais atsakovai apsunkino ieškovės patekimą į jai priklausančią žemės sklypo dalį. Tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiškus negatorinį ieškinį dėl jo teisės pažeidimų pašalinimo. Ieškovės pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovus atlaisvinti patekimą į jai priklausančią sklypo dalį, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Aplinkybė, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas yra tik 0,32 m pločio, nereiškia teisėto pagrindo užtverti priėjimą prie tvoros ir prie šulinio. Atsakovė posėdžio metu teigė, kad ieškovė vandens iš šulinio su kibiru nesemia, o naudojasi šulinyje įrengtu vandens siurbliu. Teismo nuomone, net ir nustačius tokį faktą, savininkų ginčas spręstinas teisėtais būdais, laikantis interesų pusiausvyros, būtinumo ir proporcingumo reikalavimų, kuo mažiau suvaržant savininkų galimybes įgyvendinti nuosavybės teises ir mažinant tikėtinų ginčų, susijusių su šių teisių įgyvendinimu, kilimo galimybę ateityje (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnio 1 dalis, 1.2 straipsnis).

Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad varteliai yra nuimti, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovė nurodė nežinanti, ar tvora pašalinta, ieškinio dalies neatsisakė, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi, kieno žemėje yra metalinis kuolas ir prie jo pritvirtinta žalia tinklinė tvora, ribojanti ieškovei priėjimą prie šulinio iš sklypo galo (nuotraukos 69, 70 b. l.). Iš tvoros geodezinio brėžinio matyti, kad šalims priklausančių žemės sklypų ribos susikerta taške 2, kurio padėtis žymima koordinatėmis (duomenys neskelbtini). Geležinis kuolas, prie kurio pritvirtinta žalios spalvos tinklinė tvora, yra taške, kurio padėtis (duomenys neskelbtini) (116–117 b. l. ). Tai reiškia, kad geležinis kuolas, prie kurio pritvirtinta tinklinė tvora, yra ne atsakovams priklausančiame žemės sklype, o gretimame sklype, kuris iš galo ribojasi su ieškovės sklypu (žemės sklypo planas kadastrinių matavimų byloje, taškai 2, 3). Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad atsakovai neprivalo nugriauti prie metalinio kuolo pritvirtintos tinklinės tvoros, nes tvora yra ne jiems priklausančiame žemės sklype.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai be ieškovės sutikimo pakeitė šulinio dangčio (stogelio) padėtį, atsukdami dangčio angą į savo sklypo pusę. Ta aplinkybė, kad statoma tvora trukdė dangčiui ir jis buvo pastumtas tvorą statančių statybininkų, byloje neįrodyta. Byloje esančiuose tvoros statybos darbus patvirtinančiuose dokumentuose nėra fiksuojami jokie su šuliniu susiję darbai ( 71–72 b. l.). Ieškovė nurodė ir pateikė nuotraukas, kad tvoroje šulinio rentiniui buvo padaryta speciali anga ( 122 b. l.). Kad dangčio vieta buvo pakeista, patvirtina pateiktos nuotraukos (66 b. l.) ir liudytojos N. K. parodymai. Liudytoja apklausta P. S. 1-osios gatvės 54 sklypo savininkė N. K. paaiškino, kad šalims priklausančio šulinio dangčio anga buvo per vidurį, o dabar anga atsukta į atsakovų sklypo pusę.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad negali būti pateisinama tokia situacija, kai bendro naudojimo šuliniu galima naudotis tik iš atsakovės sklypo pusės. Ta aplinkybė, kad ieškovė nesinaudoja šuliniu, semdama vandenį kibiru, nesuteikia pagrindo atsakovams nepaisyti bendraturtės interesų ir teisių bei naudotis bendru šuliniu savo nuožiūra be ieškovės sutikimo. Bendraturčių interesai turi būti derinami, t. y. atsakovai privalo turėti ieškovės sutikimą pakeisti dangčio angos padėtį. Nesant tokio sutikimo ir esant reikalavimui pašalinti trukdymus dėl naudojimosi bendru turtu, trukdymai turi būti pašalinti.

Ieškovė taip pat prašo įpareigoti netrukdyti ieškovei naudotis savo sklypo dalimi nuo atsakovės R. K. vardu registruoto žemės sklypo pusės, prieiti prie savo tvoros nuo atsakovės R. K. vardu registruoto žemės sklypo pusės ir netrukdyti naudotis šuliniu. Šį savo reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, kad atsakovų sklype yra laikomas šuo, kad atsakovai stato įvairaus pobūdžio užtvaras ir neįmanoma numatyti, kokios aplinkybės gali susiklostyti ateityje, todėl toks įpareigojimas reikalingas siekiant išvengti pažeidimų ateityje ir siekiant išvengti pagrindo naujiems teisminiams ginčams.

Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus pašalinti užtvarą (tvorą - vartelius), esančius ieškovės A. B. vardu registruotame žemės sklype prie P. S. 1-osios gatvės ir reikalavimas netrukdyti ieškovei naudotis savo sklypo dalimi nuo atsakovės R. K. vardu registruoto žemės sklypo pusės, prieiti prie savo tvoros nuo atsakovės R. K. vardu registruoto žemės sklypo pusės iš esmės reiškia tą patį, tik pastarojo reikalavimo atveju nėra įpareigojimo pašalinti vartelius. Savininko teisė nekliudomai naudotis savo nuosavybe yra įtvirtinta CK 4.37 straipsnyje. Pareiga netrukdyti savininkui teisėtai ir savo nuožiūra naudotis savo nuosavybe įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, todėl ieškiniu keliamas analogiškas bendro pobūdžio reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis sklypo dalimi ir prieiti prie savo tvoros, teismo vertinimu, yra perteklinis.

Nagrinėjamu atveju šulinys yra bendros nuosavybės objektas. Bendros nuosavybės teise valdomas daiktas turi būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama bendraturčių bendru sutarimu (LR CK 4.75 str.). T.y. bendros nuosavybės su kitais asmenimis turimo daikto atveju kiekvienas iš bendraturčių turi atsižvelgti į kitų bendraturčių teisėtus interesus ir teises, naudotis bendru turtu taip, kad nepažeistų kitų bendraturčių teisėtų interesų. Teismo vertinimu, atsakovams atstačius šulinio dangčio padėtį į pradinę padėtį, pažeistos ieškovės teisės bus atstatytos, todėl ir šis reikalavimas yra perteklinis.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad ieškovės teisių pažeidimą galima pašalinti tik sudarius jai galimybes netrukdomai patekti ir naudotis visu jai priklausančiu žemės sklypu ir bendros dalinės nuosavybės teise valdomu šuliniu, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir atsakovė R. K. ir bendraatsakovis R. K. įpareigotini per 2 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti užtvarą (tvorą - vartelius), esančius ieškovės A. B. vardu registruotame žemės sklype prie P. S. 1-osios gatvės, ir šulinio dangtį atstatyti į buvusią padėtį, atsukant dangčio angą į P. S. 1-osios gatvės pusę (CK 1.138 str. 2 p., 4.98 str.). Atsakovams išaiškintina, kad jeigu tokių veiksmų per nustatytą terminą jie neatliks, gali atsirasti CPK 273 str. 3 d. bei 771 str. 5 d. numatyti padariniai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį už ieškinio padavimą (4 b. l.), už faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovės įgaliotas asmuo R. P. sumokėjo 300 Lt (įgaliojimas 62 b. l., 36 b. l.), už tvoros geodezinių matavimų atlikimą ieškovė sumokėjo 300 Lt (41 b. l.), advokatei už atstovavimą sumokėjo 2705 Lt (33–35 b. l.), viso 3449 Lt. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, atsakovai atstovavimo išlaidų dydžio neginčijo. Ieškinys tenkintinas 66 procentais, todėl iš atsakovų ieškovei priteistina 2276,34 Lt.

Atsakovė už atsiliepimų į ieškinį parengimą sumokėjo 400 Lt (16, 58 b. l.), todėl, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovei priteistina 132 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Užskaičius vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, iš atsakovų ieškovės naudai turi būti priteista 2144 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 18,49 Lt, kurios šalims paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės negu 10 Lt (CPK 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 273 str., 279 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir bendraatsakovį R. K., per 2 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti užtvarą (tvorą - vartelius), esančius ieškovės A. B. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) prie P. S. 1-osios gatvės, ir atstatyti šulinio (duomenys neskelbtini) dangtį į buvusią padėtį, atsukant šulinio dangčio angą į P. S. 1-osios gatvės pusę.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir bendraatsakovio R. K., po 1072 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.