- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-648-368/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05878-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje 2-223-883/2014, iškeltoje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei R. K. ir bendraatsakiui R. K. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovus R. K. ir R. K. savo lėšomis nugriauti pastatytą tvorą, esančią ieškovės vardu registruotame žemės sklype, 0,32 m ilgio, ir pastatytą užtvarą (tvorą su varteliais), 0,32 m ilgio, nuo žemės sklypo tvoros krašto iki ribos su atsakovės vardu registruotu žemės sklypu; 2) įpareigoti atsakovus atstatyti šulinio, esančio ant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos, stogelį į buvusią padėtį, atsukant dangtį į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę; 3) įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei naudotis savo sklypo dalimi nuo atsakovės vardu registruoto žemės sklypo pusės ir netrukdyti naudotis šuliniu. Nurodė, kad ieškovės valdomas žemės sklypas ribojasi su atsakovės vardu registruotu sklypu. Ant žemės sklypų ribos yra šulinys, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis po ½ dalį. Tarp ieškovės pastatytos tvoros ir atsakovės tinklinės tvoros yra maždaug vieno metro pločio takas, kuriuo buvo galima prieiti prie tvoros iki šulinio ir prie šulinio. Šulinio dangčio anga buvo atsukta į gatvės pusę ir ieškovė galėjo pasisemti vandens bei prižiūrėti į šulinį įvestus vamzdžius. Tvirtino, kad 2013 m. atsakovai be ieškovės žinios ir sutikimo užtvėrė ieškovės sklypo dalį horizontaliai (duomenys neskelbtini) gatvei nuo žemės sklypų ribos iki ieškovės pastatytos lentinės tvoros, užtverdami priėjimą prie ieškovei priklausančios sklypo dalies iš gatvės pusės. Priėjimą prie šulinio iš sklypo galo užtveria atsakovės pastatyta tvoros dalis. Pažymėjo, kad negali prieiti prie savo lentinės tvoros, negali tvarkyti už tvoros esančio ir jai priklausančio žemės sklypo, ir negali prieiti prie šulinio. Be to, atsakovė be ieškovės sutikimo nuėmė šulinio dangtį (stogelį) ir jį pasuko taip, kad dangčio anga tapo atsukta ne į gatvę, o į atsakovės sklypo pusę. Ieškovė negali atidaryti šulinio dangčio iš savo sklypo pusės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovus R. K. ir R. K. per 2 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti užtvarą (tvorą su varteliais), esančius ieškovės A. B. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) gatvės, ir atstatyti šulinio (½ šulinio dalies unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ šulinio dalies unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dangtį į buvusią padėtį, atsukant šulinio dangčio angą į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovų po 1072 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribų nekilo. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog, siekdama apsaugoti sklypą nuo pašalinių asmenų, nuo gatvės pusės įrengė vartelius, o aplinkybės, kad varteliai yra nuimti, nebuvo įrodytos. Pažymėjo, kad ieškovė neigė davusi sutikimą varteliams įrengti. Teismo vertinimu, įrengdami vartelius, atsakovai apribojo ieškovei galimybę patekti į jos žemės sklypą ir prie šulinio, taip pažeisdami ieškovės nuosavybės teises valdyti ir naudotis turimu turtu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad geležinis kuolas, prie kurio pritvirtinta tinklinė tvora, yra ne atsakovams priklausančiame žemės sklype, o gretimame sklype, sprendė, jog atsakovai neprivalo nugriauti prie metalinio kuolo pritvirtintos tinklinės tvoros, nes tvora yra ne jiems priklausančiame žemės sklype. Nustatė, kad atsakovai be ieškovės sutikimo pakeitė šulinio dangčio (stogelio) padėtį, atsukdami dangčio angą į savo sklypo pusę. Atmetė kaip neįrodytus teiginius, kad statoma tvora trukdė dangčiui ir jis buvo pastumtas tvorą statančių statybininkų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdami Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą, apeliantai (atsakovai) R. K. ir R. K. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas ieškovės ieškinys ir priimti naują sprendimą – šios ieškinio dalies netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu varteliai buvo nuimti, ir šie varteliai netrukdė ieškovei patekti prie šulinio, kadangi raktas nuo vartelių spynos buvo pakabintas ant vartelių. Tvirtina, kad dėl šulinio konstrukcijos neįmanoma įvykdyti teismo įpareigojimo atstatyti šulinio dangtį į buvusią pusę. Pabandžius tai padaryti, dangtis ir rankena įsikišo į atsakovams priklausančio sklypo pusę. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į atsakovų apeliacinį skundą, ieškovė A. B. prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti advokato pagalbos išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovai be jos sutikimo užtverdami sklypo dalį, pažeidė jos teises. Pažymi, kad iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo pabaigos atsakovai nepateikė įrodymų, kad nuėmė vartelius. Pabrėžia, kad šulinio dangtį galima atstatyti į buvusią padėtį, ir tvora tam nekliudo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantų (atsakovų) R. K. ir R. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra kliūčių apeliantų su skundu pateiktiems įrodymams – nuotraukoms – priimti ir įvertinti (135 b. l.).
Dėl nuosavybės teisių pažeidimų
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, jį grįsdama nuosavybės teisių pažeidimu.
Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šulinio, esančio ant ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribos. Ieškovė nurodė, kad dėl nuo gatvės pusės įrengtų vartelių ji negali naudotis jai priklausančios žemės sklypo dalimi, esančia tarp žemės sklypo ribos ir ieškovės sklype įrengtos tvoros. Be to, ieškovė pažymėjo, kad atsakovai be jos sutikimo šulinio dangčio angą nusuko į atsakovų sklypo pusę.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių nekilo ginčo dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nedavė atsakovams sutikimo varteliams įrengti. Nors atsakovai teigė, kad praėjimas prie šulinio ieškovei nėra ribojimas ir prie vartelių nuolat padėtas raktas nuo jų, kaip teisingai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, šiuos teiginius paneigė antstolio 2013-08-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, jame konstatuota, jog už tvoros, ant sklypų ribos yra įrengtas šulinys, prie kurio galima prieiti takeliu, einančiu nuo gatvės, tačiau prie takelio yra įrengti varteliai, kurie užrakinti pakabinama spyna.
Atsakovų teiginiai dėl šulinio dangčio buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovė nurodė, kad šulinio dangti perdarė atsakovas, tačiau vėliau nurodė, jog šulinio dangtį pasuko ieškovės tvorą statę statybininkai.
Kolegija mano, kad prieš tai minėtais veiksmais atsakovai apribojo ieškovės galimybes patekti prie šulinio ir juo naudotis. Tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiškus negatorinį ieškinį dėl jo teisės pažeidimų pašalinimo. Ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovus pašalinti tvorą su varteliais ir atstatyti šulinio dangtį į buvusią padėtį, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo faktą, jos prašomas taikyti teisės gynimo būdas – įpareigojant atsakovus pašalinti tvorą su varteliais ir atstatyti šulinio dangtį į buvusią padėtį – galėjo būti netaikomas tik tuo atveju, jei pažeista teisė apginama kitu būdu. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė teismui įrodymų, kad reikalavimas apginti pažeistą teisę ieškovės prašomu būdu yra neproporcingas ir yra kitos ieškovės teisių gynimo priemonės.
Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).
Nors apeliantai Šiaulių apygardos teismui pateikė nuotraukas, jų manymu, patvirtinančias aplinkybes, kad varteliai buvo nuimti, ir nėra jokio ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai nepateikė teismui tokių duomenų. Apeliantų teiginiai dėl negalimumo šulinio dangtį atstatyti į buvusią pusę nepagrįsti jokiais įrodymais, išskirus su skundu pateiktomis nuotraukomis, kurių įrodomoji galia nagrinėjamu atveju nepakankama apeliantų teiginiams patvirtinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo turinį, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantų ieškovei priteistina po 250 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (CPK 98 str. 1 d.). Pažymėtina, kad šios išlaidos neviršijo rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (8.11 punktas).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš apeliantų R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 250 Lt advokato pagalbos išlaidų.