Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-01 · Civilinė byla Nr. 2A-2157-527/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-01
Bylos Nr.
2A-2157-527/2011
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00564-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
I. Š.
Civilinė byla Nr. 2A-2157-527/2011;proceso Nr. 2-17-3-00564-2011-2;
pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Šafronienė;(S)procesinių sprendimų kategorijos: 78.2.1; 121.15; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-928-814/2011 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui V. S. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (išvadą byloje teikianti institucija - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b. l. 3-6) prašė nustatyti, kad atsakovas yra sūnaus N. Š., gimusio 2007-03-19, tėvas; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt periodines išmokas kas mėnesį nuo 2011-03-01 iki sūnaus pilnametystės bei priteisti 2.800 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-08-01 iki 2011-03-01 (už 7 mėn.); nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su vaiko motina ieškove bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2007-03-19 gimė šalių nesantuokinis sūnus. Atsakovas nuo rugpjūčio mėnesio vaiku nesirūpino, neteikė jam materialinio išlaikymo. Ieškovė viena augina du vaikus, jos kasmėnesinės pajamos sudaro 661 Lt gaunama socialinė pašalpa. Ji niekur nedirba, registruota darbo biržoje. Šalių sūnus lanko vaikų lopšelį-darželį „Saulutė“, už kurį kas mėnesį ieškovė moka vidutiniškai 25 Lt. Ieškovė turi nuosavybės teise priklausantį butą, kurio išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia virš 200 Lt. Sūnaus maistui ieškovė išleidžia apie 300 Lt, avalynei 100 Lt, rūbams 80 Lt, ugdymo išlaidoms 70 Lt, higienos prekėms 50 Lt, sveikatos priežiūrai 80 Lt, laisvalaikio praleidimui apie 70 Lt, viso apie 800 Lt. Sūnus serga vidutinio sunkumo bronchine astma. Nors vaistai yra kompensuojami, tačiau kartais tenka primokėti. Sūnų išlaikyti jai padeda jos tėvai.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-07-13 sprendimu (b. l. 124-128) ieškinį patenkino visiškai: nustatė, kad atsakovas yra vaiko N. Š. tėvas, o N. Š. – atsakovo sūnus; sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją) nuo 2011-03-01 iki sūnus sulauks pilnametystės bei 2.800 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Byloje ginčo tarp šalių dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekilo. Atsakovas nesutiko su išlaikymo ir įsiskolinimo dydžiu. Teismas ginčo dalyje nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Jonavoje, Mokyklos g. 14-18 (b. l. 18, 19), kuriame ji gyvena su dviem vaikais (vienas iš jų - šalių sūnus); pagal UAB „Jonavos paslaugos“ pažymą Nr. 5SA-147 (b. l. 23) ieškovė turi 1.271,28 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas; ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė Mazda 323 (b. l. 16). Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos pažyma Nr. V8-708 (b. l. 10) patvirtina, kad ieškovė 2009 m. stipendijos negavo. Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos pažyma Nr. V8-707 (b. l. 11) patvirtina, kad ieškovė 2010 m. vasario mėnesį ir gegužės-gruodžio mėnesių laikotarpyje gavo iš viso 435,50 Lt stipendijos. Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus 2011-01-18 pažymoje Nr. 19/07 nurodyta, kad ieškovė įregistruota darbo biržoje. Jonavos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2011-01-17 pažymoje Nr. 113 (b. l. 21) nurodyta, kad ieškovei mokama 630 Lt socialinė išmoka ir 52 Lt išmoka vaikui. VSDFV Jonavos skyriaus pažymoje Nr. 68D-93 (b. l. 22) nurodyta, kad ieškovė išmokų negavo. Remiantis 2011-07-04 pažyma apie pajamas nustatyta, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2011 metų birželio mėn. iš viso išmokėta 1.985,94 Lt socialinių pašalpų ir išmokų vaikui, tai yra iš viso po 661,98 Lt kas mėnesį (b. l. 113). Jonavos rajono vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ 2010-12-29 pažymoje S-52 (b. l. 12) nurodyta, kad šalių sūnus ugdomas 5-oje ikimokyklinio ugdymo grupėje „Geneliai“, vaiko išlaikymui ikimokyklinėje įstaigoje priskaičiuotas užmokestis rugsėjo mėn. 31,50 Lt, spalio mėn. - 24 Lt, lapkričio mėn. - 22,50 Lt. Sūnus serga vidutinio sunkumo bronchine astma (b. l. 5). Iš kasos čekių nustatytos (b. l. 41-78) ieškovės turėtos išlaidos. 2010-12-15 įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo nustatyta, kad atsakovas nuo 2010-12-15 atleistas iš darbo UAB „Kauno keliai“ pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai (b. l. 114). Iš Kauno teritorinės biržos 2011-04-08 pažymos Nr. 5520 nustatyta, kad atsakovas yra registruotas darbo biržoje (b. l. 115). VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, jog atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 116), gyvena su savo motina jos bute. Remiantis VĮ „Regitra“ pažyma atsakovas savo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi (b. l. 117). Atsakovas paaiškino, kad išmokų iš darbo biržos negauna, dirba pagalbiniu darbininku pas draugą, turi kreditorinių įsipareigojimų – 4.000 Lt už išsimokėtinai pirktus baldus. Nedarbingumas jam nenustatytas, kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Teismas laikė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši , nes jie šiuo metu yra bedarbiai, registruoti darbo biržoje, jų šiuo metu gaunamos pajamos, tai yra ieškovės gaunamos socialinės išmokos ir atsakovo darbas pas draugą pagalbiniu darbininku, yra laikino pobūdžio. Ieškovės turtinė padėtis geresnė už atsakovo tuo, kad ji turi jai nuosavybės teise priklausantį butą ir vieną transporto priemonę, tuo tarpu atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Tačiau ieškovė be šalių sūnaus turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką. Taip pat siekiant išlaikyti šeimos turtą, t. y. jai nuosavybės teise priklausantį butą, kuris yra ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ieškovė iš kas mėnesį gaunamų 661,98 Lt socialinių išmokų jų didžiąją dalį turi skirti mokesčiams už suteiktas komunalines paslaugas. Todėl teismas sprendė, kad likusių ieškovės pajamų net minimaliems vaikų poreikiams tenkinti ir jų vystymosi sąlygoms nepakanka. Vieną transporto priemonę ieškovės šeimoje teismas laikė priemone, padedančia ieškovei rūpintis vaikais, užtikrinti vaikų teisę į poilsį ir laisvalaikį. Tuo tarpu atsakovas tiek dirbdamas, tiek būdamas bedarbiu ir papildomai uždarbiaudamas bei gyvendamas savo motinos bute, turėjo ir turi visas galimybes savo gaunamas pajams skirti tik savo poreikių tenkinimui. Teismas atsakovo kreditorinius įsipareigojimus už išsimokėtinai pirktus baldus nelaikė pirmesniais su atsakovo prievole teikti materialinį išlaikymą savo vaikui. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai yra realūs, be to, paskaičiuoti tiksliai konkrečias būtinas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti nėra galimybės, nes vaikas greitai auga, vystosi, ir jo poreikiai kasmet keičiasi. Nustatant vaikui išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės, ir jo poreikiai kiekvienais metais vis didėja. Be to, šalių sūnus turi specialiųjų poreikių - jam diagnozuota vidutinio sunkumo bronchinė astma. Ieškovės paaiškinimu, nors vaistai yra kompensuojami, tačiau kartais tenka primokėti. Atsakovas, būdamas jauno amžiaus ir pilnai pajėgus dirbti, teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnametį vaiką. Taip pat teismas byloje nenustatė, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių bei kad turėtų kitų išlaikytinių. Todėl teismas atsakovo motyvą, kad jis yra bedarbis, vertino tik kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiam vaikui. Teismo teigimu, ieškovei, su kuria lieka gyventi vaikas, negali tekti didesnė sūnaus išlaikymo našta. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ji turi dar vieną išlaikytinį, o šalių sūnui dar gi nustatyti specialūs poreikiai.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 134-135) prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų į 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistas 2.800 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Apelianto nuomone, 5 metų vaikui tikrai nereikia 800 Lt per mėnesį. Be to, atsakovas neprivalo išlaikyti kito ieškovės vaiko, todėl išlaikymo dydžiui jo buvimas įtakos neturi. Ieškovės materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo: ji turi butą, automobilį, gauna socialines išmokas, be to, yra remiama giminaičių. Ieškovė turi galimybes pastoviai keliauti į užsienį, todėl atsakovas daro išvadą, kad pinigai yra reikalingi jos asmeninėms reikmėms, o ne sūnaus išlaikymui. Atsakovas šiuo metu gyvena pas mamą, pastovių pajamų neturi. Atsakovas taip pat nesutinka su įsiskolinimu, nes, jo teigimu, šalys nuo 2004 m. iki 2011 m. sausio mėn. gyveno kartu, atsakovas pirko maistą, drabužius, nupirko virtuvės baldus, atliko remontą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 141-142) prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad teismas atsižvelgė į konkrečius vaiko poreikius, jų turinį ir apimtį. Priteisus išlaikymą būtų užtikrinamos vaiko vystymosi sąlygos. Vaiko poreikiai, nurodyti ieškinyje ir teismo sprendime, yra realūs, dar žinant, kad vaikas augs ir jo poreikiai padidės. Ieškovė detaliai nurodė vaiko poreikius ir pateikė juos patvirtinančius įrodymus: darželio-lopšelio paslaugos; komunaliniai mokesčiai; sūnaus maistas - 300 Lt, avalynė - 100 Lt, drabužiai - 80 Lt, ugdymo išlaidos - 70 Lt, higienos prekės - 50 Lt, sveikatos priežiūra - 80 Lt, laisvalaikis - 70 Lt. Sūnus serga bronchine astma, kas reikalauja papildomos priežiūros ir išlaidų. Apeliantas nepateikia teismui motyvų ir įrodymų, kodėl iš jo priteistas išlaikymas mažintinas iki 250 Lt kas mėnesį ir pakaktų sūnaus išlaikymui tik 500 Lt skaičiuojant iš abiejų tėvų. Apeliantas nepateikė teismui pagrįstų įrodymų ir argumentų apie tai, kad priteistas 800 Lt išlaikymas sūnui yra per didelis ir kokius vaiko poreikius ieškovė turėtų sumažinti. Ieškovė niekur nedirba, registruota darbo biržoje, viena prižiūri nepilnametį sūnų. Jos gaunamos pajamos kas mėnesį yra 661,98 Lt socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Nors ieškovė turi nuosavybės teise butą, tačiau turi pareigą išlaikyti ir kitą mažametį vaiką. Todėl gaunamų pajamų nepakanka išlaikyti nepilnamečius vaikus ir butą, nepilnamečių vaikų gyvenamąjį būstą, vienai. Ieškovės gaunamos pajamos yra per mažos patenkinti net minimalius nepilnamečio sūnaus poreikius. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad, būdamas darbingas, ką pats pripažino, kad dirba atsitiktinius darbus, negalintis gauti tiek pajamų, kad išlaikytų sūnų. Visiškai būtų nežmogiška taupyti mažamečio vaiko sąskaita, todėl atsakovo reikalavimai sumažinti išlaikymą iki 250 Lt yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo nurodyti motyvai dėl skolinių įsipareigojimų už baldus nėra pagrindas keisti teismo sprendimą ir mažinti teismo priteistą išlaikymą. Tai, kad atsakovas neturi galimybės mokėti priteistą išlaikymą dabar, taip pat nėra pagrindas naikinti priimtą teismo sprendimą. Atsakovas šiuo metu yra įregistruotas darbo biržoje, ieškosi darbo, dirba atsitiktinius darbus, todėl laikui bėgant jo pajamos tik didės. Jis yra darbingas, jauno amžiaus ir turintis galimybę gauti pajamų. Ieškovė neturi nei galimybės, nei pareigos tik viena išlaikyti nepilnametį sūnų. Sumažinus išlaikymą faktiškai reikštų, kad ieškovė tik viena išlaiko sūnų. Teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-03-01. Atsakovas neteikė sūnui išlaikymo nuo 2010-08-01, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą gindama nepilnamečio sūnaus interesus. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad jis teikė vaikui išlaikymą iki bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies .

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Apeliantas 2011-10-25 pateikė teismui prašymą (b. l. 147) nespręsti apeliacinio skundo be jo advokato paruoštos papildomos medžiagos, nurodydamas 3 liudininkus, tačiau net nepaaiškindamas, kokias bylai svarbias aplinkybes šie asmenys galėtų patvirtinti. Visų pirma pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad apylinkės teismas būtų atsisakęs prijungti kokiu nors įrodymus ir apklausti liudytojais šiuos asmenis ar kad jų apklausimo ir naujų įrodymų prijungimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Kolegija taip pat pažymi, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.). Kadangi apeliaciniame skunde nebuvo išreikštas joks prašymas dėl liudytojų apklausos ir papildomų įrodymų prijungimo, kolegija, vadovaudamasi CPK 322 ir 323 str., netenkindama pavėluotai pateikto prašymo dėl liudytojų apklausos, dėl bylos nenagrinėjimo be advokato paruoštos medžiagos ir nepripažinusi, kad šiuo atveju apeliacinio skundo žodinis nagrinėjimas yra būtinas, apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teiktino išlaikymo dydžio šalių vaikui (gim. 2007-03-19), atsakovas nesutinka su priteistu 400 Lt išlaikymu, kuris, jo manymu, turėtų būti sumažintas iki 250 Lt.

Įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1,2 d.). Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, svarbu yra tai, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (-ams) (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, tuo tarpu apeliantas teigia, jog ieškovės padėtis yra žymiai geresnė, nes ji turi butą, automobilį, gauna socialines išmokas, yra remiama giminaičių, o jis gi šiuo metu negauna jokių pastovių pajamų, registruotas darbo biržoje, dirba tik atsitiktinius darbus, jokio turto neturi, gyvena pas motiną.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos (atsakovas yra 27 m. amžiaus, neturintis sveikatos problemų), nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (LAT 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006).

Byloje surinkti faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas 2011-07-04 teismo posėdyje teigė, jog „jo specialybė yra stalius- staklininkas; šiuo metu dirba pas draugą, kala lenteles“ (b. l. 121). Byloje surinkti įrodymai teikia pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovas byloje neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra sunki ar lyginamuoju aspektu blogesnė už ieškovės turtinę padėtį (CPK 178, 185 str.). Tiek atsakovas, tiek ieškovė šiuo metu nedirba, ieškovės gaunamos pajamos sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (661,98 Lt). Be šalių sūnaus ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų. Nustatydamas tėvų turtinę padėtį ir išlaikymo vaikui dydį, teismas turi atsižvelgti į išlaikymą vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (LAT 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005). LAT, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ši aplinkybė neturinti jokios įtakos, atmestinas. Nors atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė bei dviejų kambarių butas, tačiau, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, šie kriterijai nelaikytini prabangos įrodymais, kas suponuotų ieškovės pranašesnę materialinę padėtį prieš atsakovą. Transporto priemonė yra 18 metų senumo (b. l. 16), kuri ypač reikalingi siekiant užtikrinti sveikatą šalių sūnaus, kuris turi specialių poreikių (serga bronchine astma), nes periodiškai jį tenka vežti į VšĮ Kauno klinikas. Siekiant išlaikyti nuosavybės teise priklausantį butą, kuris yra ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, įskaitant ir ginčo šalių, ieškovė iš kas mėnesių gaunamų 661,98 Lt socialinių išmokų ne tik, kad privalo išlaikyti vaikus, bet taip pat ir skirti jų būsto išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė 2011-01-24 duomenimis turinti 1.271,28 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas (b. l. 23), kas tik pagrindžia pakankamai sunkią ieškovės materialinę padėtį. Atsakovas gi tuo tarpu jokių išlaikytinių ir kitos šeimos neturi (b. l. 121), gyvena pas motiną, dėl ko visas gaunamas pajamas gali skirti tik savo poreikiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visetas teikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad (šalių vaikui teiktino išlaikymo dydžio aspektu) šalių turtinė padėtis yra panaši ir nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo CK 3.156 straipsnyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo.

Tačiau kolegija pritaria apelianto argumentams, kad 5 metų dar nesulaukusiam vaikui tikrai nereikia 800 Lt per mėnesį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad butui išlaikyti per mėnesį ji išleidžia virš 200 Lt, sūnaus maistui apie 300 Lt, avalynei 100 Lt, rūbams 80 Lt, ugdymo išlaidoms 70 Lt, higienos prekėms 50 Lt, sveikatos priežiūrai 80 Lt, laisvalaikio praleidimui apie 70 Lt, viso apie 800 Lt. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teikė įrodymus (kasos čekius) apie tai, kiek pinigų per mėnesį ji išleidžia sūnui. Pavyzdžiui, pati ieškovė nurodė, kad per 2011 m. sausio mėnesį sūnui išleidusi 83 Lt (b. l. 78); per vasario mėnesį - 436,67 Lt (b. l. 76); per kovo mėnesį - 372,78 Lt (b. l. 66); per balandžio mėnesį – 318,98 Lt (b. l. 53 a. p.). Paanalizavus kasos čekius matyti, jog į šias sumas įskaičiuota ne tik maistas, bet ir išlaidos kurui, darželiui, vaistams, pramogoms, internetui, kanceliarinėms ir įvairiausioms buitinėms ir higienos prekėms. Akivaizdu, jog šių išlaidų per mėnesį ieškovė įrodė turėjusi maždaug 300-400 Lt per mėnesį. Įvertinant tai, kad, pačios ieškovės teigimu, buto eksploatacinėms išlaidoms apmokėti kas mėnesį ji išleidžia iki 220 Lt, ką iš dalies patvirtina ir pažyma (b. l. 23), spręstina, jog sūnaus Nojaus daliai šių išlaidų tenka 1/3 dalis, t. y. 73 Lt. Be to, iš ieškovės nurodytų 30 Lt per mėnesį išlaidų už elektrą, kurių dydį patvirtina b. l. 15, sūnui tenkanti 1/3 dalis sudaro 10 Lt. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji kas mėnesį sūnaus avalynei išleidžia 100 Lt, rūbams 80 Lt. Kolegija, nesant pateiktų šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, sprendžia, jog 5 m. vaikui 180 Lt suma per mėnesį už avalynę ir drabužius yra aiškiai per didelė. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai, kolegija sprendžia, jog 5 metų dar neturinčiam sūnui (nors ir turinčiam sveikatos problemų) išlaikyti yra pakankama 600 Lt suma per mėnesį, būtent kuri, kolegijos nuomone, lygiomis dalimis ir turėjo būti padalinta tarp šalių. Tai, kad su amžiumi vaiko poreikiai didės, kolegijos nuomone, nėra pagrindas jau dabar priteisti didesnį išlaikymo dydį, nes, pasikeitus aplinkybėms ir išaugus vaiko poreikiams, ieškovė bet kada turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Šiuo atveju, kolegijos nuomone, nebuvo pagrindo besąlygiškai vadovautis orientaciniu išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijumi – CK 6.461 str. 2 d. nustatyta minimalia vieno mėnesio išlaikymo verte (1 MMA, t. y. 800 Lt). Kolegijos nuomone, atsakovo per mėnesį teiktinas 300 Lt išlaikymas užtikrins būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

Atsakovas taip pat nesutinka su priteistus 2.800 Lt išlaikymo įsiskolinimu nuo 2010-08-01 iki 2011-03-01 (7 mėn.*400 Lt), apeliaciniame skunde nurodydamas, kad šalys išsiskyrė tik 2011 m. sausio mėn., o gyvenant kartu jis išlaikymą teikė. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jį reikalauti (CK 3.200 str.). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Ieškovės paaiškinimu, atsakovas šios pareigos nevykdė nuo 2010-08-01. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įrodymų, jog atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2010-03-01 (kreipimosi į teismą diena) savo sūnui būtų teikęs reguliarų, pilnavertį išlaikymą, atsakovas teismui nepateikė. Teismui sprendime konstatavus ginčo faktą, apeliantas apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė bent minimalių tokią aplinkybę paneigiančių įrodymų. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio ar dėl kitų su tuo susijusių aplinkybių, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus (CPK 178 str.). Kadangi kolegija mažina per mėnesį priteisto išlaikymo dydį iki 300 Lt, atitinkamai mažintina iki 2.100 Lt (300 * 7) ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 329 str. 1 d.), atitinkamai sumažindama iš atsakovo valstybei priteistą žyminį mokestį.

Apeliacinį skundą patenkinus didesne, iš apelianto (atsakovo) priteistinos ieškovei iš jos turėtų 600 Lt advokato pagalbos išlaidų 200 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnamečio sūnaus N. Š. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumą iki 300 Lt (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją) nuo 2011-03-01 iki sūnus sulauks pilnametystės bei priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 2.100 Lt.

Sumažinti iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteistą žyminio mokesčio sumą iki 171 Lt.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Jolita Cirulienėteisėjai Arūnas RudzinskasEgidijus Tamašauskas