Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m spalio 15 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. Š. turtui: keleiviniam automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), markė: CITROEN, modelis: C5; keleiviniam automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), markė: CITROEN, modelis: C5; keleiviniam automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), markė: RENAULT, modelis: MEGANE SCENIC, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Š. nuteistas už tai, kad jis, susitaręs su R. V. kartu gyventi ir priimti saugoti jos daiktus iki jos apsigyvenimo jo namuose (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 1–24 d. laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), iš A. V. priėmęs saugoti R. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančius namų apyvokos daiktus ir rūbus, juos pasiėmė ir išsivežė, o santykiams su R. V. nutrūkus ir gyvenimui kartu neįvykus, R. V. pareikalavus jos turtą grąžinti, jis R. V. daiktų jai negrąžino, taip pasisavino pagal susitarimą jam patikėtą R. V. 1194,81 Eur vertės turtą: paltą – 144,81 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį HP – 150 Eur vertės, moteriškų batų porą – 30 Eur vertės, marškinėlius –15 Eur vertės, marškinėlius – 15 Eur vertės, moteriškų batų porą – 30 Eur vertės, ilgus batus – 30 Eur vertės, vasarines šlepetes „MK“ – 30 Eur vertės, vasarines šlepetes „MK“ – 30 Eur vertės, šlepetes – 15 Eur vertės, 2 vnt. elektrinių virdulių „Morphi Richards“ – 60 Eur vertės, keptuvę – 15 Eur vertės, rankinę „Love Mochino“ – 70 Eur vertės, rankinę „Karen Caren Millen“ – 30 Eur vertės, rankinę „Karen Caren Millen“ – 30 Eur vertės, rankinę – 15 Eur vertės, rankinukę – 15 Eur vertės, lygintuvą „Teffal“ – 25 Eur vertės, skrudintuvą „Morphi Richards“ – 25 Eur vertės, megztinį „Love“ – 15 Eur vertės, megztinį „Karen Caren Millen“ – 15 Eur vertės, „Body“ tipo drabužį – 15 Eur vertės, sijoną – 15 Eur vertės, 3 vnt. kosmetinių šepetėlių „N07“ – 20 Eur vertės, bliuzoną – 10 Eur vertės, bliuzoną – 10 Eur vertės, kelnes – 15 Eur vertės, kelnes – 15 Eur vertės, švarkelį – 30 Eur vertės, švarką – 25 Eur vertės, švarkelį – 15 Eur vertės, „Body“ tipo drabužį su hieroglifais – 10 Eur vertės, vasarinius batus – 15 Eur vertės, lovos užtiesalą – 25 Eur vertės, 2 vnt. patiesalų – 30 Eur vertės, bliuzoną „Love Carl Lagerfeld“ – 20 Eur vertės, 6 vnt. skirtingų dydžių puodelių – 30 Eur vertės, 5 vnt. puodukų lėkštelių – 20 Eur vertės, apatinį trikotažą – 30 Eur vertės, chalatą su naktiniais – 10 Eur vertės, naktinius „Peekos“ – 10 Eur vertės, įvairią buitinę chemiją – 30 Eur vertės.

2.3. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, jog subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesiogiai tyčiai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji su juo bendravo, kūrė bendrus ateities planus, planavo susituokti, gyveno kartu, laikė vienas pas kitą savo daiktus, dalis jo daiktų iki šiol yra likę pas nukentėjusiąją. Visa tai neleidžia daryti išvados, kad jis turėjo tikslą pasisavinti R. V. turtą, tai yra, kad jis veikė tyčia. Nukentėjusiosios daiktai jai buvo grąžinti iki 2019 m. Kalėdų, todėl šiuo metu jis yra apkalbamas. Be to, tiek baudžiamojo proceso paskirtis, tiek bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011 ir kt.). Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Šiuo atveju civilinio ieškinio nukentėjusioji nepareiškė, atlyginti žalos neprašė, tuo tarpu baudžiamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, dėl kurių būtų pasunkintas pažeistų teisių gynimas ir atkūrimas civilinėmis priemonėmis.

3. Nagrinėjant bylą baudžiamąja tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Tiek apkaltinamajame, tiek išteisinamajame nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių faktinių bylos aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-976/2021, 2K-117-697/2021).

6. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčiamas savo turtu, t. y. kaltininkas ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Taigi esminis šios nusikaltimo sudėties požymis – patikėto ar esančio kaltininko žinioje turto pavertimas savo nuosavybe. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Jei asmuo paima turtą tik norėdamas juo laikinai pasinaudoti ir ketina jį vėliau grąžinti savininkui (ar kitam teisėtam turto valdytojui) arba atlyginti prarasto turto vertę, jo veiksmuose nėra turto pasisavinimo sudėties. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

7. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta turto pasisavinimu, būtina nustatyti joje minėtų požymių visumą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog R. Š., susitaręs su R. V. kartu gyventi ir priimti saugoti jos daiktus iki jos apsigyvenimo jo namuose, iš A. V. priėmęs saugoti R. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančius namų apyvokos daiktus ir rūbus, juos pasiėmė ir išsivežė, o santykiams su R. V. nutrūkus, R. V. pareikalavus jos turtą grąžinti, jis R. V. daiktų jai negrąžino, taip pasisavino pagal susitarimą jam patikėtą R. V. 1194,81 Eur vertės turtą. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria, nes ji padaryta nešališkai ir visapusiškai išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, neteikiant išskirtinumo nė vienam įrodymui ar kitam duomeniui.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji R. V. ir nuteistasis R. Š. susipažino 2019 m. vasarą socialiniame tinkle „Facebook“. Tuo metu ji gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau planavo grįžti gyventi į Lietuvą. Bendravimas vyko telefoniniais skambučiais, „Messenger“ programėle. Nukentėjusioji su nuteistuoju planavo bendrą ateitį, ruošėsi kartu gyventi. 2019 m. spalio 24 d. R. V. grįžo į (duomenys neskelbtini), o 2019 m. lapkričio mėnesį abu pateikė pareiškimus santuokos registracijai į (duomenys neskelbtini) metrikacijos biurą. Dėl šių aplinkybių nesutarimų nėra, t. y. dėl tokios įvykių eigos sutinka tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl R. V., jai dar gyvenant (duomenys neskelbtini), R. Š. patikėtų asmeninių daiktų, kurie, nesutapus interesams ir nepradėjus vesti bendro šeimos ūkio, nukentėjusiajai nebuvo sugrąžinti.

11. R. V. geruoju nepavykus susigrąžinti savo asmeninių daiktų (jos teigimu, buvo atvežtas tik arbatinukas, tačiau ne jos, o kitas), jai pradėjo kilti įtarimai dėl jos draugo sąžiningumo bei patikimumo. Santykiai pamažu vis prastėjo, galiausiai vyko tik susirašinėjimas dėl daiktų grąžinimo. Iš byloje esančio susirašinėjimo turinio (1 t., b. l. 70–99, 114–199, 2 t., b. l. 2–20) matyti, kad bendravimas nebuvo sklandus bei malonus, dauguma R. Š. nukentėjusiajai siųstų žinučių yra itin nepagarbios, įžeidžiančios, netgi bauginančios, gąsdinančios. R. V. ne kartą prašė nuteistojo atvežti jos daiktus, taip pat siūlėsi pati atvažiuoti jam tinkamu metu į jo namus šių pasiimti, tačiau R. Š. reakcija į šiuos prašymus nebuvo rami bei adekvati: „nu kr dabar kaip p**iu atvazeves tuos daigtus uzsiciaupsi tu visam nh“, „tu kr kaip nesveika“, „rasi vsk kur tavo ir vieta, konteineri bl“, „tavo skudurai bus konteineri kur ir tavo vieta jau sakiau“, „maziau reikejo gert per kovo 8 moters diena, butum kas like susirinkus prie tvoros“ ir pan. Nors R. Š. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad nesusiklosčius santykiams, visus buvusios draugės daiktus pamažu jai grąžino, tačiau jo siųstos žinutės liudija priešingai, t. y. nuteistasis buvo itin priešiškai nusiteikęs R. V. atžvilgiu, šią visaip įžeidinėjo bei žemino ir net neketino tartis dėl daiktų grąžinimo.

12. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir jos tėvo A. V. parodymai apie tai, kad dukters sutikimu jis leido R. Š. išsivežti šios daiktus į savo namus. Kadangi nuteistasis nurodė, jog planuoja su R. V., šiai grįžus iš užsienio, kurti bendrą gyvenimą, jis nieko blogo neįtarė perduodamas daiktus. Dukrai sugrįžus, R. Š. dažnai lankydavosi, likdavo nakvoti, elgėsi kultūringai, tačiau jam nepatiko, kad šis nedirbo, t. y. būsimo žento užsiėmimas nebuvo aiškus. Vėliau jų namuose pradėjo dingti daiktai, todėl dukros ir nuteistojo santykiai nutrūko. R. V. prašė jai sugrąžinti perduotus asmeninius daiktus, tačiau R. Š. iki šiol jų negrąžino (3 t., b. l. 92–93). Nukentėjusioji nepatvirtino, jog jai priklausantys daiktai galėjo būti atvežti prie tėvų namų vartų ir tiesiog palikti gatvėje, kaip kad teigė nuteistasis. Tokiu atveju, net jei jos ir nebuvo namuose, daiktus būtų pastebėję tėvai, kurie juos būtų įnešę į namo vidų. Be to, besimėtančius daiktus būtų pastebėję kaimynai, tačiau pastarieji, R. V. teigimu, taip pat neinformavo apie kokių nors daiktų buvimą gatvėje (prie konteinerių, namo vartų ar kt.).

13. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog R. Š. tiksliai nesugebėjo įvardyti, kada jis sugrąžino nukentėjusiajai jos asmeninius daiktus. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas aiškino, kad daiktai buvo grąžinami pamažu, t. y. kokio daikto R. V. paprašydavo, tokį jis ir atveždavo. Jo namuose galėjo likti tik megztinis su užrašu „Love“. Kai susipyko su nukentėjusiąja, savo draugei Ž. R. jis padovanojo kelis daiktus, kurie priklausė nukentėjusiajai, tai – virdulys, šlepetės (2 t., b. l. 161–163). Teisiamojo posėdžio metu R. Š. nurodė, jog visus daiktus R. V. grąžino iki 2019 m. Šv. Kalėdų. Keli daiktai galėjo būti likę ir pas jį. Ž. R. jis dovanojo ne nukentėjusiosios daiktus, išskyrus rankinuką, kuris buvo padėvėtas ir pati nukentėjusioji buvo nurodžiusi, jog šio nebenešios (3 t., b. l. 137–138). Tuo tarpu susirašinėjimo tarp R. V. ir R. Š. turinys patvirtina, kad nuteistasis nukentėjusiosios daiktus išmesti į konteinerį žadėjo 2020 m. kovo mėnesį, vadinasi, tuo metu daiktai dar buvo jo namuose.

14. 2020 m. balandžio 21 d. buvo atlikta krata R. Š. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau R. V. priklausančių daiktų nerasta (2 t., b. l. 35). Tuo tarpu Ž. R. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasti šie daiktai – elektrinis juodos spalvos virdulys „Morphy Richards“, baltos spalvos puodelis su išlenkta ąsele bei lėkštute, užtraukiamas juodos spalvos maišas su baltos spalvos užrašu „Karen Millen“, sidabrinės spalvos rankinė su užrašu „Karen Millen“, aukso spalvos šlepetės su užrašu „MK“ (2 t., b. l. 45–49). Visus šiuos daiktus nukentėjusioji atpažino kaip jai priklausančius ir kiekvieną detaliai apibūdino (2 t., b. l. 62–63), todėl netikėti R. V. parodymais pagrindo nėra, juo labiau, kad R. Š. pripažino dalį daiktų (be nukentėjusiosios žinios ir leidimo) padovanojęs savo naujajai draugei Ž. R., nors vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu šį faktą ir neigė. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistasis R. V. asmeniniais daiktais naudojosi savo nuožiūra, t. y. laisvai jais disponavo, nors tam neturėjo jokios teisės. Nors dauguma daiktų taip ir nebuvo surasti, t. y. neaišku, ar R. Š. juos išmetė ar realizavo (pardavė, išmainė ir pan.), tačiau akivaizdu, jog nukentėjusiajai jie nebuvo sugrąžinti. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinime nurodyti daiktai buvo sąmoningai pasisavinti. Taigi, apelianto išteisinimui pagrindo nėra.

15. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar susidariusi situacija negalėtų būti vertinama civilinių teisinių santykių kontekste, t. y. apelianto vertinimu, R. V. savo galimai pažeistas teises galėtų ginti ir civilinės teisės priemonėmis, nes toks pažeistų teisių gynimo būdas nėra esmingai pasunkintas kokiais nors jo atliktais veiksmais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, tačiau jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Nagrinėjamu atveju tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo nebuvo sudaryta jokia rašytinė daiktų saugojimo ar kita sutartis. Buvo tik naiviu pasitikėjimu paremtas žodinis susitarimas, kad R. V. asmeniniai daiktai bus laikomi R. Š. namuose iki, kol ši sugrįš į Lietuvą ir atsikraustys pas jį gyventi. Tačiau nuteistasis, nelaukdamas draugės sugrįžimo iš užsienio ir neketindamas sieti su ja bendros ateities, turėdamas nukentėjusiosios daiktus savo žinioje, elgėsi su jais pagal savo valią, t. y. perleido tretiesiems asmenims ir pan. Todėl šiuo atveju susiklostę santykiai patenka į baudžiamosios teisės reguliuojamą sritį.

16. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimą, pažymėtina, kad bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54, 61 straipsniuose, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį (nesunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (nedirbantis, anksčiau ne kartą teistas, įskaitant ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, jog jis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės atėmimo bausmė, taip pat teisingai nustatė šios bausmės dydį (1 metai 3 mėnesiai), kuris yra mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Ši bausmė taip pat pagrįstai buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, tokiu būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, pripažintina teisėta ir pagrįsta.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2021 m. gruodžio 8 d. pateikė pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-8724, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. Š. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Ingrida Maldeikienė teikia antrinę teisinę pagalbą R. Š. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 182,77 Eur (4 t., b. l. 61, 62).

18. Sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), VGTPT prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo pabaigos, toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo posėdis vyko 2021 m. gruodžio 8 d., 9.00 – 9.20 val. Kolegijos pirmininkė, prieš darydama pranešimą, pasiteiravo proceso dalyvių, ar nebus pareikšta prašymų, papildymų, tačiau jų pareikšta nebuvo, t. y. advokatė Ingrida Maldeikienė neprašė pridėti prie bylos pažymos apie antrinės teisinės pagalbos teikimą R. Š., taip pat neprašė priteisti pažymoje nurodytos pinigų sumos. Minėta pažyma teisme buvo gauta elektroniniu paštu (siųsta į bendrąjį teismo paštą) nors ir tą pačią dieną, kai ir vyko apeliacinės instancijos teismo posėdis, tačiau pavėluotai, t. y. ne iki teismo posėdžio. Esant šiai situacijai, klausimas dėl VGTPT Kauno skyriaus pažymoje Nr. (12.33 Mr) PT-8724 nurodytos sumos – 182,77 Eur priteisimo iš nuteistojo R. Š. nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų išlaidų dėl R. Š. gynimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-547-593/2021 palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.