- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- AS-62-38-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00620-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- J. J., O. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. Š., E. S., R. Ž., A. A.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. J. ir O. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. J. ir O. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š., E. S., R. Ž. ir A. A. dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų J. J. ir O. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-30 įsakymą Nr. A-2374; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-04-19 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP 1-750 (15.4); 3) panaikinti apie 780 kv.m prie (duomenys neskelbtini), detalųjį planą; 4) įpareigoti detaliojo plano organizatorių Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti naujus matavimus ir parengti detalųjį planą, atitinkantį faktines žemės sklypų ribas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad J. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui priklausantis sklypas ribojasi su trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypais. Nurodė, kad skundžiami aktai turi būti panaikinti, kadangi jais patvirtinus parengtą detalųjį planą yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės. Pareiškėjai pažymėjo, kad detaliajame plane klaidingai nurodytos pareiškėjų sklypo koordinatės, todėl pareiškėjų žemės sklypo ribos persikelia į kaimyninius žemės sklypus ir pareiškėjų žemės sklype esantys statiniai patenka į kaimyninį žemės sklypą. Pradėjus grąžinti žemę remiantis šiuo detaliuoju planu, bus pažeistos ne tik pareiškėjų, bet ir gretimų žemės sklypų savininkų interesai.
Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-30 įsakymo Nr. A-2374 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-04-19 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP 1- 750 (15.4) galiojimą. Nurodė, jog pradėjus grąžinti žemę remiantis šiuo detaliuoju planu, bus pažeisti ne tik pareiškėjų, bet ir gretimų žemės sklypų savininkų interesai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 2 d.).
Teismas konstatavo, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Spendžiant reikalavimo priemonių užtikrinimo tikslingumo klausimą bei vertinant pareikšto prašymo pagrįstumą, nustatytina, ar galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinamas pareiškėjo reikalavimas, įvykdymas tuomet, jeigu nebūtų imtasi įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti motyvuotas, tai yra jame turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės ir faktai, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Nors skunde reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumas grindžiamas aplinkybe, jog pradėjus grąžinti žemę remiantis ginčijamu detaliuoju planu bus pažeistos pareiškėjų teisės, tačiau nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės ir faktai, pagrindžiantys minėtą teiginį. Įvertinus pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, matyti, jog toks prašymas iš esmės pagrįstas prielaidomis, susijusiomis su galimomis pasekmėmis, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Teismas konstatavo, kad šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo pareiškėjai patirtų reikšmingų neigiamų pasekmių ir pareiškėjų skundo tikslo siekimas iš esmės pasunkėtų ir pasidarytų negalimas. Byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-30 įsakymo Nr. A-2374 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-04-19 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP 1-750 (15.4) galiojimą.
Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas ginčo nutartimi nepagrįstai ir formaliai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių bei neatsižvelgė į tai, kad netaikant prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių bus pažeisti ne tik pareiškėjų, bet ir gretimų žemės sklypų savininkų interesai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų ir aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, jog egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad administracijos direktoriaus priimtas įsakymas yra paremtas neegzistuojančia Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus neva teigiama išvada, todėl negali būti laikomas priimtu teisėtai, o parengtas ir patvirtintas detalusis planas neatitinka pareiškėjams priklausančio žemės sklypo faktinės padėties (sklypo ribos persikelia į gretimus kaimyninius sklypus ir tokiu būdu sumažėja pareiškėjams priklausančio žemės sklypo plotas bei pakinta sklypo ribos). Ginčo detaliojo plano išmatavimai ir koordinačių taškų padėtis neatitinka realios situacijos ir žemės sklypų padėties, todėl, pradėjus grąžinti žemę remiantis detaliuoju planu, bus pažeistos ne tik pareiškėjų, bet ir gretimų žemės sklypų savininkų interesai, nes dėl netikslių ir neatitinkančių realios sklypų padėties išmatavimų tiek pareiškėjai, tiek kiti Valstybinės žemės fondo sklypo gretimų sklypų savininkai praras dalį savo žemės. O tai prieštarauja ne tik Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, kadangi be jokios priežasties ir neteisėtai iš žemės sklypų savininkų bus atimama dalis jiems priklausančios žemės. Teismas, priimdamas ginčo nutartį, ne tik nevertino šių reikšmingų aplinkybių, bet ir neatsižvelgė į tai, kad egzistuoja ir daugiau neatitikimų bei netikslumų, ne tik tarp pareiškėjų žemės sklypo ribų su Valstybinio žemės fondo sklypu, bet ir tarp pareiškėjų žemės sklypo ribų ir kitų kaimyninių žemės sklypų ribų. Nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, kuriais vadovaujantis bus pradėta grąžinti valstybinė žemė, dėl tikėtina realiai egzistuojančių neatitikimų ir dėl faktinės pareiškėjų sklypo padėties neatitinkančio detaliojo plano kyla reali grėsmė, jog bus pažeisti ne tik pareiškėjų, bet ir kaimyninių žemės sklypų savininkų interesai, dėl ko tikėtina, jog atsiradus šiems pažeidimams, žemės sklypų savininkai nepagrįstai pasikeitus jų sklypų riboms ar net tikėtina pakitus sklypo plotui bus priversti ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, kas reiškia papildomai inicijuotus teisminius procesus, padidinant ir taip nemažą teismų darbo krūvį. Be to, teismui patenkinus pareiškėjų skundą ankstesnės padėties atkūrimas būtų itin sudėtingas, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių išteklių, kadangi tektų jau grąžintą valstybinę žemę atimti iš naujų savininkų arba tikėtina tektų inicijuoti naujus ginčus. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas atitinka proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros kriterijus. Be to, teismas netinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas priežastis, dėl kurių būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nukrypo nuo teismų praktikos, kuri nuostolių atsiradimo ir papildomų teisminių ginčų būtinybę vertina kaip vieną iš pagrindų pripažinti esant realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teismas neanalizavo esamos situacijos ir neatsižvelgė į pareiškėjų interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės sieja su aplinkybe, jog pradėjus grąžinti žemę, remiantis detaliuoju planu, bus pažeisti ne tik pareiškėjų, bet ir gretimų žemės sklypų savininkų interesai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog detaliojo plano sprendiniai yra realizuojami. Pareiškėjų teiginiai apie žemės grąžinimą yra pagrįsti prielaidomis, nukreipti į ateitį, grindžiami spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Be to, pažymi, kad pareiškėjai prie skundo prideda detaliojo plano brėžinį su patikrinimo spaudu, iš kurio aiškiai matyti, jog detaliojo plano sprendiniai yra patikrinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyryje ir 2011-04-15 išduotas patikrinimo aktas Nr. TP1-749 (15.4) su teigiama išvada. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jau pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į ginčo detaliuoju planu suplanuotus žemės sklypus ar, kad detaliojo plano sprendiniais kokiu nors būdu galėtų būti koreguojamos gretimų žemės sklypų ribos. Patys pareiškėjai nurodo, kad tikėtina, jog gali keistis ribos. Taigi iš esmės pareiškėjai savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia prielaidomis, spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pažymi, kad teismas, spręsdamas konkretų socialinį konfliktą, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų pritaikymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir faktų, pagrindžiančių pareiškėjų teiginį, kad bus pažeistos pareiškėjų teisės pradėjus grąžinti žemę remiantis ginčijamu detaliuoju planu.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. Š. ir A. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad jų žemės valdos ribojasi su J. J. ir O. J. žemės valda, todėl turi interesą, kad pareiškėjų skundas dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip visiškai pagrįstas, būtų patenkintas. Todėl pritaria pareiškėjų skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties. Teismui priėmus nepalankų pareiškėjams sprendimą, taptų sudėtingas, o, galbūt ir neįmanomas, iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjai inicijuoja ginčą dėl administracinių aktų – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-30 įsakymo Nr. A-2374, kuriuo patvirtintas žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvės detalusis planas, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-04-19 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP 1-750 (15.4), teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šių aktų galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nuo 2011 m. lapkričio 18 d. – 71 straipsnio 3 dalies 3 punktas (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1709 redakcija)) numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad ginčijamu administraciniu aktu buvo patvirtintas apie 780 kv.m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvės detalusis planas (sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – viešbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos).
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, tai yra buvusios iki ginčijamų aktų priėmimo padėties atkūrimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, kad, pradėjus grąžinti žemę remiantis detaliuoju planu, bus pažeistos ne tik pareiškėjų, bet ir gretimų žemės sklypų savininkų interesai, nes dėl netikslių ir neatitinkančių realios sklypų padėties išmatavimų tiek pareiškėjai, tiek kiti Valstybinės žemės fondo sklypo gretimų sklypų savininkai praras dalį savo žemės. Tačiau šie teiginiai, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime neįrodo, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) gatvės yra realiai detaliojo plano sprendiniais kokiu nors būdu koreguojamos gretimų žemės sklypų ribos, kurių padarinių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas, byloje nėra pateikta.
Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS502-177/2008, AS442-314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas taip pat nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Todėl pareiškėjų argumentai dėl būtinybės žemės sklypų savininkams, nepagrįstai pasikeitus jų sklypų riboms ar net tikėtina pakitus sklypo plotui, ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, vertintini kaip nesudarantys pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą. Pareiškėjai nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti jų prašymą ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atsižvelgusi į šiuos argumentus bei įvertinusi pareiškėjų nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje byloje nėra tikslingas. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.
Kaip minėta, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šia nutartimi pareiškėjams neužkertamas kelias ateityje pakartotinai prašyti ginčijamų aktų atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodant motyvus ir aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo užtikrinimo faktinį pagrindą, bei pateikiant pirmosios instancijos teismui reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pagrindžiančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų J. J. ir O. J. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.