- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-184-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00165-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir suinteresuotų asmenų R
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., D. G., G. G., V. G., U. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Sauliaus Ramanausko prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir suinteresuotų asmenų R. G., R. G., D. G., G. G., V. G., U. G. prašymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Saulius Ramanauskas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 595 straipsnio pagrindu prašydamas patvirtinti 2021 m. spalio 15 d. Panevėžio miesto savivaldybės ir R. G., R. G., D. G., G. G., V. G., U. G., atstovaujamos R. G., sudarytą taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0102/21/01490.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 7 d. nutartimi prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad taikos sutartis sudaroma pagal Panevėžio apylinkės teismo įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4983-223/2020, kuriuo nutraukta 2005 m. birželio 20 d. Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 2.5-1, Panevėžio miesto savivaldybės sudaryta su atsakove R. G., dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos ir R. G., R. G., D. G., G. G., V. G., U. G. iškeldinti su visu jiems priklausančiu turtu iš šio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad taikos sutartimi šalys susitarė dėl R. G. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo, naujos būsto nuomos sutarties sudarymo ir jos vykdymo sąlygų patvirtinimo (taikos sutarties 1,2,3 punktai), t. y. dėl reikalavimų, kurie tiesiogiai nesusiję su sprendimo vykdymu pagal vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-4983-223/2020.
4. Nustatė, kad taikos sutarties nuostata, kad šalys atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių pretenzijų ar reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje Nr. e2-4983-223/2020 ir jų nereikš ateityje ( 5 punktas), prieštarauja įstatymo nuostatoms, numatančioms, kad ieškinio reikalavimų atsisakymas galimas bet kurioje teisminio nagrinėjimo stadijoje iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 140 straipsnio 1 dalis), o susitarimas dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo negalioja (CPK 5 straipsnio 1, 2 dalys), t. y. taikos sutarties sąlygos pažeidžia imperatyviąsias įstatymo nuostatas, todėl sutartį atsisakė tvirtinti (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 5 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Panevėžio miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartį. Atskirojo skundo pagrindiniai motyvai:
5.1. Panevėžio miesto savivaldybės ir socialinio būsto nuomos klausimams nagrinėti komisijoje buvo svarstomas klausimas R. G. prašymas dėl kitos gyvenamosios patalpos skyrimo. K. A. direktoriui pasiūlė svarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę, jei R. G. sutiks įsikelti į vieno kambario butą ir padengs 2020 m. birželio 23 d. sprendimu už akių priteistą nuomos mokesčio įsiskolinimą. Pareiškėja nurodytas sąlygas įvykdė, todėl šalys 2021 m. spalio 15 d. sudarė taikos sutartį ir kreipėsi į teismą dėl jos patvirtinimo;
5.2. ankstesne nutartimi pirmosios instancijos teismas šalių pareiškimą dėl taikos sutarties tvirtinimo atmetė ir nurodė kreiptis į antstolį dėl taikos sudarymo vykdymo procese. Šalių sudaryta taikos sutartis buvo perduota antstoliui, šis kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti taikos sutartį;
5.3. 2020 m. birželio 23 d. sprendimu už akių buvo patenkintas ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, ir skolos už nuomą priteisimo. Vadovaujantis šiuo sprendimu, nuomininkai turėjo būti iškeldinti, tačiau Panevėžio miesto savivaldybė sutiko ieškoti galimybės suteikti mažesnes gyvenamąsias patalpas R. G., o suinteresuoti asmenys – padengti įsiskolinimą ir išsikraustyti iš esamų gyvenamųjų patalpų, todėl taikos sutarties punktai, kuriais yra suteikiamas naujas būstas ir naujų nuomos sąlygų sudarymo ir jų patvirtinimas, yra tiesiogiai susiję su vykdoma byla;
5.4. nepatvirtinus taikos sutarties, R. G. bus iškeldinta ir jai nebus suteikta kita gyvenamoji patalpa;
5.5. teismas turi teisę tvirtinti taikos sutarties sąlygas, o jei kažkuri sąlyga ,teismo vertinimu yra netinkama, teismas gali jos netvirtinti, o ne atsisakyti tvirtinti visą taikos sutartį.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant skundo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pagal CPK 595 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles (CPK 595 straipsnio 3 dalis). Tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę užbaigti vykdomąją bylą sudarydami taikos sutartį (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas). Teismui patvirtinus išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį, vykdomoji byla nutraukiama (CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina, taikydamas 140 straipsnio 1 dalį.
11. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei veikti vykdymo proceso eigą, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą (CPK 13 straipsnis). Sudarydamos taikos sutartį vykdymo procese, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl teismo sprendimo įvykdymo sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartyje turi būti išreikšta abiejų vykdymo proceso šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl sutarties sąlygų. Teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, kurios sąlygos arba sudarymo aplinkybės prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdo Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą už akių, kuriuo nutraukta 2005 m. birželio 20 d. Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 2.5-1, Panevėžio miesto savivaldybės sudaryta su atsakove R. G. dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos ir R. G., R. G., D. G., G. G., V. G., U. G. ir atsakovai iškeldinti su visu jiems priklausančiu turtu iš Panevėžio miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikos sutarties esmė yra jos šalių kompromisas, abipusės nuolaidos dėl ginčo dalyko. Vykdymo procese pasirašomos taikos sutarties šalys taip pat siekia tam tikrų abipusių nuolaidų. Paprastai nuolaidos, kurias daro išieškotojas, savo esme yra skolininko atleidimas nuo prievolės dalies ir savo išorine išraiška yra panašios į išieškojimo atsisakymą. Vis dėlto šiuo atveju svarbu įvertinti, ar išieškotojas taikos sutartimi gavo tam tikrą naudą šios konkrečios bylos vykdymo procese, ar tai buvo atlygintinis išieškojimo atsisakymas, taip pat ar buvo susitarta dėl tam tikrų nuolaidų kitai taikos sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).
14. Nagrinėjamu atveju iš 2021 m. spalio 15 d. sudarytos taikos sutarties turinio matyti, kad išieškotoja reikalavimo skolininkės atžvilgiu neatsisakė, priešingai, skolininkai teismo sprendimu 1 159,15 Eur skolą už nuomą – ieškovės, Panevėžio miesto savivaldybės, naudai sumokėjo, todėl Panevėžio miesto savivaldybės interesai šioje byloje nėra pažeisti. Skolininkė, vykdant komisijos siūlymą, sutiko išsikelti iš patalpų į mažesnes patalpas, taigi šalys abipusių nuolaidų ir derybų būdu pasiekė bendrą sutarimą, kuris atitinka visų asmenų valią.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl taikos sutarties patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas, formaliai nurodė, kad teismui pateikta tvirtinti taikos sutartis nesusijusi su sprendimo vykdymu, nepakankamai atsižvelgęs į visą bylos kontekstą ir šalių sudarytus susitarimus, taip pat neatsižvelgė, kad apylinkės teismas nutartimi atsisakydamas tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, nurodė, kad yra galimybė sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, ją pateikiant išieškojimą vykdančiam antstoliui. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nepagrįstai įvertino, kad taikos sutarties sąlygos pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, interpretuodamas šalių taikos sutarties sąlygas, kuriose šalys nurodė, kad atsisako viena kitos atžvilgiu pretenzijų ar reikalavimų pareikštų civilinėje byloje Nr. e2-4983-223/2020 ir nereikš jų ateityje kaip draudžiamą atsisakymą nuo teisminės gynybos Šios sutarties sąlygos yra įprastos sudarant taikos sutartis, kadangi šiomis nuostatomis, šalys tik konstatavo, kad nurodytoje byloje ginčas tarp šalių galutinai bus baigtas (skola sumokėta, atsakovė išsikraustys), ginčo tarp šalių nebeliks, o ne vertinama kaip ieškinio atsisakymas ar susitarimas ateityje nesikreipti į teismą, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad tokios sutarties sąlygos atitinka CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant taikos sutartis negali būti teismo tvirtinama.
16. Taikos sutarties tikslas yra šalių tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje <...> (CK 6.983 str.). Šiuo atveju, taikus susitarimas pasiektas suderinus visų suinteresuotų asmenų valią ir taikos sutartimi pasiektas vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) ir užkirsti kelią kitiems ginčams ateityje.
17. Nagrinėjamu atveju šalių siūloma taikos sutartis padės atkurti teisinę taiką tarp dalyvaujančių byloje asmenų bei užtikrinti silpnesniosios šalies - socialiai pažeidžiamo asmens teisę į būstą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktos taikos sutarties sąlygas, sprendžia, jog taikos sutartis iš esmės yra susijusi su byloje išnagrinėtų reikalavimų taikiu išsprendimu, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis), bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas patvirtinti šią taikos sutartį.
18. Šalims žinoma, jog, sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – šalių pateikta taikos sutartis tvirtinama, civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ,teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Patvirtinti 2021 m. spalio 15 d. Panevėžio miesto savivaldybės (toliau Ieškovas) ,j.a.k. 111104115 ir R. G., R. G., D. G., G. G., V. G., U. G.( toliau Atsakovai) , atstovaujamos R. G., sudarytą vykdomojoje byloje Nr. 0102/21/01490 taikos sutartį šiomis sąlygomis:
„Šalys susitaria, kad Atsakovai išsikeldina iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), o R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).
Šalys susitaria, kad R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį, nuo šios Taikos sutarties įsigaliojimo dienos, sudarys Savivaldybės būsto nuomos sutartį, dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos.
Šalys taip pat susitaria, kad R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), daugiau nei tris mėnesius nesumokėjus einamųjų mokesčių už buto nuomą ar komunalinius mokesčius, šiam terminui pasibaigus ir Ieškovui raštiškai pareikalavus, per vieną mėnesį nuo pareikalavimo įteikimo, išsikelia iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).
Šalys susitaria, kad nereikalaus viena iš kitos jokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pasirašydamos šią Taikos sutartį, Šalys patvirtina, kad atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių pretenzijų ar reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje e2-4983-223/2020, teisminio proceso Nr. 2-08-3-02545-2020-3, ir nereikš jų ateityje, išskyrus reikalavimus vykdyti šią Taikos sutartį. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir dėti visas pastangas, kad pavyktų tinkamai ir laiku įgyvendinti šią Taikos sutartį.
Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Šalys taip pat žino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsniu, teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdomuoju dokumentu“.