Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės atstovei Indrei Gudavičienei, atsakovui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. K. dėl be pagrindo įgytų pinigų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sąskaitybos klaida buvo nustatyta tik audito metu kontrolierių. Teigė, kad atsakovas apie gautą trečiąją išmoką privalėjo darbdavį informuoti, bet to nepadarė. Tvirtino, jog įvyko sąskaitybos klaida.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-12 sprendimu „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus“ Nr. T2-2 buvo priimtas į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas (b. l. 8). Pasibaigus tarnybos santykiams Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-04-14 sprendimu „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų“ Nr. T2-1 atsakovas buvo atleistas iš pareigų ir Administracijos buhalterijai pavesta jam išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dviejų mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išmokant ją per du mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį (b. l. 9). Ieškovė nurodo, jog dėl padarytos sąskaitybos klaidos atsakovui buvo permokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas – 141,49 Lt, t. y. paskaičiuota už 47,66 kalendorines dienas (1 diena daugiau), kai turėjo būti skaičiuojama už 46,66 kalendorines dienas, ir permokėta vieno mėnesio išeitinė išmoka – 4238,40 Lt, t. y. išmokėta trijų mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kai turėjo būti išmokėta dviejų mėnesių išeitinė išmoka. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, jog sąskaitybos klaida padaryta permokėjus 141,49 Lt už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau ginčija ieškinio sumos dalį dėl 4238,40 Lt permokos kaip sąskaitybos klaidą ir remiasi sutrumpinta trijų mėnesių ieškinio senatimi dėl reikalavimų pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, LR DK teisės normomis bei CK 6.241 straipsnio 4 punktu, draudžiančiomis atlikti išskaitas iš darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų bei nepakankamu įrodymų buvimu.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Atsakovas, ginčydamas ieškovės reikalavimą dėl trečiosios išmokos grąžinimo rėmėsi LR CK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu sutrumpintu trijų mėnesių ieškinio senaties terminu reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Teismas pažymi, jog ieškovės sudarytas skaičiavimo ir mokėjimo žiniaraštis negali būti laikomas juridinio asmens sprendimu. Skaičiavimo ir mokėjimo žiniaraščiai, kuriuose formuojamos atsakovui priklausančios išmokos, sudaryti remiantis Palangos miesto savivaldybės administracijos tarybos 2011-04-14 sprendimu Nr. T2-1 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų“ (b. l. 9), kuriuo atsakovui nustatyta išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dviejų mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Ieškovė šio sprendimo neginčija, netgi priešingai – juo remiasi įrodinėdama atsakovui priklausiusią dviejų, o ne trijų mėnesių atsakovo darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Ieškovė savo reikalavimą grindžia padaryta sąskaitybos klaida bei nepagrįsto praturtėjimo institutu, kurio taikymui nenustatytas sutrumpintas senaties terminas. Remiantis išdėstytu atsakovo argumentas dėl ieškinio senaties termino pabaigos atmestinas.

Dėl darbo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo.

Atsakovas, ginčydamas ieškovės reikalavimą dėl trečiosios išmokos grąžinimo rėmėsi LR DK 224 straipsnio 3 dalimi bei 226 straipsniu, draudžiančiu daryti išskaitas iš darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų. Teismas pažymi, jog nurodytos teisės normos taikomos tik tada, kai šalis sieja darbo santykiai. Darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nutrūko 2011-04-14 (b. l. 9), todėl šios teisės normos nagrinėjamam teisniam ginčui nėra taikytinos, atsakovo argumentai dėl šių teisės normų taikymo atmesti.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo ir sąskaitybos klaidos nustatymo.

Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobūdžio asmenų pareiga elgtis sąžiningai (LR CK 1.5 str. 1 d.). Joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas šiam nuostolių. LR CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kai turto įgijimo asmuo negali pagrįsti sandoriu ar teisės aktu, privalo grąžinti tą turtą tikrajam savininkui jo pareikalavimu. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Teismas pažymi, kad, reiškiant ieškinį dėl įgyto be pagrindo turto priteisimo ieškovui, pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes. Savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (LR CPK 178 str.) (LAT CBS 2007-10-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-466/2007).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovo kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuota už 47,66 kalendorines dienas ir įvertinta 8872,96 Lt sumai (b. l. 12). Ieškovė nurodo, jog atlikus auditą nustatyta, kad kompensacija turėjo būti skaičiuojama už 46,66 kalendorines dienas, kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimo lape padaryta sąskaitybos klaida (b. l. 3). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 141,49 Lt permokėtos kompensacijos kaip be pagrindo įgytus pinigus. Atsakovas sutinka, jog apskaičiuojant kompensacijos dydį, padaryta sąskaitybos klaida ir nurodytas viena diena didesnis kalendorinių dienų skaičius. Pagal LR CPK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo išmokėtos darbo užmokesčio sumos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Sąskaityba reiškia ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (LAT CBS 2002-11-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1355/2002). Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, turi pagrindo konstatuoti, jog ieškovė klaidingai nustatė ieškovo nepanaudotų kasmetinių atostogų kalendorinių dienų skaičių, todėl teismas šią ieškovės skaičiavimo klaidą pripažįsta sąskaitybos klaida. Teismas taip pat konstatuoja, jog nustatytas kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydis (8872,96 Lt (neatskaičius mokesčių)) taipogi yra klaidingas (b. l. 12). Remiantis pateiktas rašytiniais įrodymais kompensacijos dydis už 47,66 dienas turėjo būti lygus 12675,65 Lt (neatskaičius mokesčių) (47,66 kalendorinės dienos x 265,96 Lt vidutinis dienos darbo užmokestis), o nustačius, jog atsakovui priklauso kompensacija už 46,66 kalendorines dienas, šis dydis turi būti lygus 12409,69 Lt (neatskaičius mokesčių) (46,66 kalendorinės dienos x 265,96 Lt vidutinis dienos darbo užmokestis). Atsakovui išmokėta 3536,73 Lt mažesnė (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas (12409,69 Lt – 8872,96 Lt), kurios suma atskaičius mokesčius sudaro 2687,91 Lt (3536,73 Lt – (15%+3%+6%)). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 141,49 Lt permokėtos kompensacijos atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų taip nustatyta, jog ieškovė 2011-05-20, 2011-06-22 ir 2011-07-26 elektroninės bankininkystės būdu tris kartus pervedė atsakovui pinigines lėšas po 4238,40 Lt kaip išeitinę išmoką (b. l. 17-18, 20-22). Ieškovė nurodo, jog atlikus auditą nustatyta, kad padaryta sąskaitybos klaida 2011-07-26 pervedant pinigines lėšas atsakovui kaip trečiąją išeitinę išmoką (b. l. 3). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4238,40 Lt permokėtos išeitinės išmokos kaip be pagrindo įgytus pinigus. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, 2011-07-26 pervestos piniginės lėšos negali būti laikomos pervestomis dėl sąskaitybos klaidos, todėl negali būti išieškomos kaip įgytos be pagrindo, nurodo, kad įskaitant trečiąją išmoką bendra jam iš darbdavio priklausiusių išmokų suma buvo teisinga. Kaip minėta, negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo išmokėtos darbo užmokesčio sumos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos (LR CPK .241 str. 1 d. 4 p.). Sąskaityba reiškia ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (LAT CBS 2002-11-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1355/2002). Remiantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-04-14 sprendimu „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų“ Nr. T2-1 atsakovas buvo atleistas iš pareigų ir Administracijos buhalterijai pavesta jam išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dviejų mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išmokant ją per du mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį (b. l. 9). Kaip matyti iš 2011-05-19, 2011-06-22, 2011-07-26 skaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių (b. l. 32-37) bei 2011-05-20, 2011-06-22, 2011-07-26 elektroninių bankinių pravedimų (b. l. 11, 16-22, 32-37), atsakovui išmokėta trijų mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ieškovės byloje pateikti aukščiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės teiginius, jog atsakovui buvo permokėta vieno mėnesio išeitinė išmoka. Priešingus įrodymus, patvirtinančius šios 4238,40 Lt sumos įgijimo teisėtą pagrindą, turėjo pateikti atsakovas, tačiau tokių įrodymų byloje nėra (LR CPK 178 str.). Atsakovas neįrodė, kad 2011-07-26 elektroniniu bankiniu pavedimu pervesta 4238,40 Lt suma buvo įgyta pagrįstai. Teismas, visapusiškai išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, turi pagrindo konstatuoti, jog ieškovė 2011-07-26 elektroninės bankininkystės būdu klaidingai pervedė atsakovui pinigines lėšas 4238,40 Lt sumoje, todėl teismas šią techninę ieškovės klaidą pripažįsta sąskaitybos klaidą, ko pasekoje atsakovas nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo, įgijo 4238,40 Lt pinigines lėšas (LR CK 6.241 str. 1 d. 4 p.). Remiantis LR CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Byloje nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šis ginčas iš esmės yra kilęs iš darbo teisinių santykių, bei į byloje nustatytą aplinkybę, jog ieškovė atsakovui išmokėjo 2687,91 Lt mažesnę (atskaičius mokesčius) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atlikus įskaitymą, ieškovei priteistina 1550,49 Lt (atskaičius mokesčius) suma (4238,40 Lt - 2687,91 Lt).

Atsakovui prašant, priteistos 1550,49 Lt sumos mokėjimas išdėstytinas 2 mėnesių laikotarpiui – pirmąjį mėnesį mokant 800,00 Lt, antrąjį mėnesį – 750,49 Lt.

Ieškovei iš atsakovo priteitinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str.).

Kadangi ieškovė įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, patenkinus ieškinį iš dalies, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 46,00 Lt žyminio mokesčio (131,00 Lt x 35,4 %) (LR CPK 79 str., 80 str. ,1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 93 str., 96 str. l d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini),1550,49 Lt nepagrįstai įgytų pinigų ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos, į. k. 125196077, buveinė – Vytauto g. 73, Palanga, naudai. Priteistos 1550,49 Lt sumos mokėjimas išdėstytinas 2 mėnesių laikotarpiui – pirmąjį mėnesį mokant 800,00 Lt, antrąjį mėnesį – 750,49 Lt.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 46,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.