- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-894-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13098-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-894-524/2013
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-13098-2012-7)
2013 m. birželio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-613-512/2013 pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. K. dėl be pagrindo įgytų pinigų priteisimo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytus 4 379,89 Lt. Nurodė, kad atsakovas nuo 2007-04-13 dirbo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-04-14 sprendimu „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų“ Nr. T2-1 atsakovas buvo atleistas iš pareigų ir savivaldybės administracijos buhalterijai pavesta jam išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dviejų mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išmokant ją per du mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Dėl padarytos sąskaitybos klaidos atsakovui buvo permokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas – 141,49 Lt, t. y. apskaičiuota už 47,66 kalendorines dienas (1 diena daugiau), nors turėjo būti skaičiuojama už 46,66 kalendorines dienas, ir permokėta vieno mėnesio išeitinė išmoka – 4 238,40 Lt, t. y. išmokėta trijų mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nors turėjo būti išmokėta dviejų mėnesių išeitinė išmoka. Sąskaitybos klaida buvo nustatyta tik audito metu kontrolierių. Atsakovas apie gautą trečiąją išmoką privalėjo darbdavį informuoti, bet to nepadarė. Ieškovė 2012-09-05 raštu „Dėl permokos grąžinimo“ Nr. (4.16)-D3-3309 kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti be pagrindo įgytus pinigus, tačiau atsakovas iki šiol pinigų negrąžino.
Atsakovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies – dėl 141,49 Lt už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau nesutiko su likusia ieškinio dalimi. Nurodė, kad ieškinio sumos dalis dėl 4 238,40 Lt negali būti traktuojam kaip sąskaitybos klaida, nes ieškovė nepateikė įrodymų, jog mokėjimo žiniaraštis, kuriuo remiantis išmokėta 4 238,40 Lt suma, būtų panaikintas ar sustabdytas. Pagal CK 6.241 str. 1 d. 4 punktą negali būti išreikalauta kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilygintos sumos išmokėjimą, kadangi atsakovas veikė sąžiningai, neatlikdamas jokių veiksmų, galėjusių paskatinti papildomą išmoką. Darbo santykiai nutrūko dar 2011-04-21, o ieškovė pareiškė apie permoką praėjus vieneriems metams ir dviem mėnesiams – tik 2012-09-05. Atsakovas taip pat rėmėsi DK 224 str. 3 dalimi bei 226 straipsniu, draudžiančiu daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų. Dėl trečiosios išmokos nepranešė ieškovei manydamas, jog išmoka gauta priėmus naują įsakymą. Neturėjo abejonių dėl išmokos pagrįstumo, kadangi kaip buvęs darbuotojas žinojo, jog visi mokėjimai atliekami atsakingai. Pabrėžė, jog skaičiavimo ir mokėjimo žiniaraštis, kuriuo atsakovui apskaičiuota trečioji išmoka, patvirtintas trimis atsakingų darbuotojų parašais. Be to, pasibaigė trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo ieškovei priteisė nepagrįstai įgytus 1 550,49 L, priteistos sumos mokėjimą išdėstė 2 mėnesių laikotarpiui – pirmąjį mėnesį mokant 800 Lt, antrąjį mėnesį – 750,49 Lt. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Taip pat iš atsakovo priteisė 46 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus neva suėjusiu ieškinio senaties terminu konstatavęs, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia padaryta sąskaitybos klaida bei nepagrįsto praturtėjimo institutu, kurio taikymui nenustatytas sutrumpintas senaties terminas.
Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus DK 224 str. 3 dalimi bei 226 straipsniu, konstatavęs, kad šios normos nagrinėjamam teisiniam ginčui nėra taikytinos, kadangi atsakovo darbo santykiai su ieškove yra nutrūkę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ieškovė klaidingai nustatė ieškovo nepanaudotų kasmetinių atostogų kalendorinių dienų skaičių, šią klaidą pripažino sąskaitybos klaida. Teismas taip pat konstatavo, jog nustatytas kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydis – 8 872,96 Lt (neatskaičius mokesčių) – taip pat yra klaidingas. Teismo nuomone, kompensacijos dydis už 47,66 dienas turėjo būti lygus 12 675,65 Lt (47,66 kalendorinės dienos x 265,96 Lt vidutinis dienos darbo užmokestis), o nustačius, jog atsakovui priklauso kompensacija už 46,66 kalendorines dienas, šis dydis turi būti lygus 12 409,69 Lt (neatskaičius mokesčių). Atsakovui išmokėta 3 536,73 Lt mažesnė kompensacija už nepanaudotas atostogas (12 409,69 Lt – 8 872,96 Lt), kurios suma atskaičius mokesčius sudaro 2 687,91 Lt (3 536,73 Lt – (15%+3%+6%)). Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 141,49 Lt permokėtos kompensacijos teismas atmetė.
Teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovui išmokėta trijų mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nors savivaldybės administracijos buhalterijai buvo pavesta atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dviejų mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsakovas neįrodė, kad 2011-07-26 elektroniniu bankiniu pavedimu pervesta 4 238,40 Lt suma buvo įgyta pagrįstai, teismas šią klaidą pripažino sąskaitybos klaida. Atsižvelgęs, kad ginčas iš esmės yra kilęs iš darbo teisinių santykių, bei į nustatytą aplinkybę, jog ieškovė atsakovui išmokėjo 2 687,91 Lt mažesnę (atskaičius mokesčius) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, teismas atliko įskaitymą ir ieškovei priteisė 1 550,49 Lt (atskaičius mokesčius) sumą (4 238,40 Lt – 2 687,91 Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio dalis atmesta, panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį tenkinant visiškai. Nurodo, kad teismas, skaičiuodamas kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį, klaidingai taikė šį klausimą reglamentuojančių aktų nuostatas, t. y. nepadaugino sumos iš Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyto metinio darbo dienų koeficiento, esant penkių darbo dienų savaitei – 0,7. Kita teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, t. y. dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų kalendorinių dienų skaičiaus bei dėl 4 238,40 Lt atsakovui pervedimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas formuluote „dėl be pagrindo įgytų pinigų priteisimo“, nors pati apeliantės savo administraciniais sprendimais, patvirtintais administracijos direktorės parašais, tuos pinigus pervedė į atsakovo sąskaitą, o apsižiūrėjo tik po metų ir kelių mėnesių. Prašo atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad visus veiksmus atliko ieškovė, o atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų įgyti pinigus ir nedėjo jokių pastangų, kad pinigai atsirastų jo sąskaitoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Šioje byloje apeliacijos dalykas yra susijęs su klaidingu pirmosios instancijos teismo kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimu, dėl kurio teismas atliko 2687,91 Lt įskaitymą ir iš prašomos priteisti ginčo 4238,40 Lt sumos priteisė 1550,49 Lt, konstatuodamas, jog atsakovas turėtų grąžinti be pagrindo per klaidą pervestą jam 4238,40 Lt sumą. Šio sprendimo atsakovas apeliaciniu skundu neskundė, todėl darytina išvada, kad ginčo dėl permokėtos sumos grąžinimo byloje nėra ir ši sprendimo dalis atitinka DK 224 str. 2 d.1p. nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002, 2007-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007 suformuotą praktiką.
Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas atsakovo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nesirėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinta darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, kurio 7 punkte nustatyta, jog piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiuojama taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymo Nr. Nr. A1-623 1.1 p. metinį darbo dienų koeficientą esant 5 darbo dienų savaitei nustato 0,7. Pirmosios instancijos teismo sprendime klaida yra ta, jog teismas nepadaugino apskaičiuotos sumos iš koeficiento 0,7, nes kalendorinės dienos privalo būti padaugintos iš koeficiento, kad kompensacija būtų apskaičiuota už darbo dienas. Todėl šioje byloje nustatyta, kad atsakovui turėjo būti sumokėti 8 686, 79 Lt( neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas(46,66 dienos dauginti iš 0,7 ir dauginti iš 265,96 Lt), o ieškovė pervedė šios kompensacijos 141, 49 Lt daugiau ir 4238, 40 Lt papildomai neteisingai pervedė išeitinės išmokos, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad šios sumos privalo būti grąžintos kaip permokėtos atsakovui, tačiau pats teismas, apskaičiuodamas kompensaciją už nepanaudotas atostogas, padarė klaidą. Bylos medžiaga (b.l.10-22) įrodo, kad permokėtas sumas atsakovas gavo, todėl pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį privalo šias sumas grąžinti, nes paminėtoje teisės normoje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo ieškovei priteistini 4379,89 Lt nepagrįstai įgytos sumos, šios sumos sumokėjimą išdėstant dviem mėnesiams, nes toks atsakovo prašymas buvo pateiktas pirmosios instancijos teisme ir apeliantė šiam išdėstymui neprieštaravo.
Iš atsakovo priteistas žyminis mokestis valstybei padidintinas iki 131,39 Lt (CPK 93 str. 5d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti ir priteistą iš V. K. 1550,49 Lt sumą Palangos miesto savivaldybės administracijai padidinti iki 4379,89 Lt. Priteistos sumos mokėjimą išdėstyti 2 mėnesių laikotarpiui skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo datos: pirmą mėnesį sumokėti 2189,94 Lt, o antrą mėnesį - 2189,94 Lt.
Padidinti iš V. K. priteistą žyminį mokestį valstybei iki 131,39 Lt.