Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 387 – 227 / 2011

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VŠĮ „Utenos verslo informacijos centras“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-132-82/2011 pagal ieškovo VŠĮ „Utenos verslo informacijos centras“ ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl įvykio pripažinomo draudiminiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Šalių ginčas byloje kilo iš draudimo civilinių teisinių santykių, susiklosčiusių draudimo sutarties pagrindu. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 str. 22 d.), todėl draudimo taisyklės yra neatskiriama draudimo sutarties dalis (CK 6.992 str.), įpareigojanti abi šalis šių taisyklių laikytis.

CPK 32 str. nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą – šalims suteikiama laisvė susitarti dėl bylos nagrinėjimo kitos vietos, nei turėtų būti nustatoma pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Šalių valia keisti bylos teritorinį teismingumą ribojama tik įstatyminiu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Šiuo atveju Draudimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Įmonių turto draudimo taisyklių pagrindu. Šių taisyklių 9.5 punktas numato, kada ginčai, kylantys iš draudimo sutarties, sprendžiami teisme pagal draudiko buveinės adresą, nurodytą juridinių asmenų registre. Šis šalių susitarimas nepažeidžia nei rūšinio, nei išimtinio teismingumo, sutarties sąlyga nebuvo nuginčyta, todėl privalo būti vykdoma. Atsakovo draudiko UADB „ERGO Lietuva“ buveinė viešo juridinių asmenų registro duomenimis yra įregistruota Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, todėl nagrinėjama byla yra teisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Esant tokioms aplinkybėms, Utenos rajono apylinkės teismas pagrįstai bylą 2011-04-05 nutartimi perdavė nagrinėti teismui, kuriam ji yra teisminga.

Pažymėtina, kad tik teismui priėmus bylą savo žinion ir nustačius, jog ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, teismas gali nutartimi perduoti tą bylą nagrinėti kitam teismui, tačiau šis klausimas negali būti sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 34 str. 2 d.). Utenos rajono apylinkės teismui ieškinį priėmus buvo suteikta galimybė išklausyti ir atsakovo pozicijos ieškinio teismingumo klausimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byla pagal draudimo sutartyje nustatyto sutartinio teismingumo taisykles yra teisminga kitam teismui, pagrįstai bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad tarp ginčo šalių sudaryta draudimo sutartis yra vartojimo sutartis, o ieškovas – vartotojas. Vartojimo pirkimo – pardavimo sutartimis CK 6.350 – 6.370 str. prasme kvalifikuojamos pirkimo – pardavimo sutartys, kurios: pirma, atitinka bendruosius vartojimo sutarties požymius: prekes ar paslaugas perka fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ir paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams poreikiams); prekes ar paslaugas parduoda verslininkas (asmuo, veikiantis verslo ar profesiniais tikslais); antra, kurių dalykas yra kilnojamasis daiktas. Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 str. 1 p. nustato, kad vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia norą pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą su verslu ar su profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, t. y. verslininkų, o sutartimi yra draudžiamos ieškovo verslo vietos patalpos, todėl minėta draudimo sutartis nėra vartojimo ir jai netaikomos vartojimo sutarties taisyklės. Dėl šios priežasties ieškovas negali reikšti ieškinio pagal savo buveinės vietą, remdamasis CPK 30 str. 11 d.

Apelianto teigimu, jis taip pat turi teisę reikšti ieškinį vadovaudamasis CPK 30 str. 6 d., t. y. pagal savo gyvenamąją ir žalos padarymo vietą. Tačiau ieškovo reiškiamo reikalavimo pobūdis šioje civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo lemia, jog ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį (CK 6.987 str.), o ne atlyginti žalą, atsiradusią dėl delikto, t. y. šioje byloje ginčas tarp šalių kilęs iš sutartinių, o ne iš deliktinių santykių, todėl CPK 30 str. 6 d. nustatytas teismingumas šioje byloje nėra taikomas.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, perduodamas civilinę bylą pagal teismingumą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutari a:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.