Vilniaus apygardos teismo nutartis

ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pakeisti 2006 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties 1 punktą ir išdėstyti naujai: „Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos V. G., veikiančios pagal aukščiau minėtą įgaliojimą, 2005 m. rugpjūčio mėn. 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-6885-41 ir 2006 m. vasario mėn. 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-1614-41, parduoda N. G. (pavardė po santuokos – M.) asmeninės nuosavybės teise 6400 (šešių tūkstančių keturių šimtų) kv. m. bendro ploto 2 (du) žemės sklypus, susidedančius iš: 1) 1/3 dalį 3000 (trijų tūkstančių) kv. m. ploto žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 5400 (penkių tūkstančių keturių šimtų) kv. m. ploto žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono 1 - ajame notarų biure 2006 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, su atsakove N. G. (po santuokos – M.) sudarė Valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 8352). Sutarties 1 punkte nurodyta, kad atsakovei parduodamas asmeninės nuosavybės teise 8400 kv. m. bendro ploto 2 žemės sklypai: 3000 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 5400 kv. m. ploto žemės sklypas, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu padaryta klaida parduodant žemės sklypą, nes turėjo būti parduotas ne 3000 kv. m., o dalis bendro ploto kitos paskirties sklypo. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypai parduodami už 2660 Lt. Atsakovė už 0,10 ha namų valdos žemės sklypą sumokėjo 1050 Lt, o jai buvo parduota 0,30 ha. Iš VĮ Registrų centro 2015 m. vasario 27 d. nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašo su istorija matyti, kad 0,2970 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra kitos paskirties, žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, savininkė yra atsakovė. Gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kuriame yra 6 butai, 2 butai nuosavybės teise yra valdomi atsakovės. Kitus butus nuosavybės teise valdo S. G., M. D., J. B. ir N. K.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, pastebėjęs klaidą, 2015-02-27 d. raštu dėl pirkimo - pardavimo sutarties klaidos ištaisymo kreipėsi į atsakovę, nurodo, kad sumokėta už 0.10 ha namų valdos žemės sklypą, o parduotas 0,30 ha namų valdos žemės sklypas. Atsakovei neatvykus, Vilniaus rajono skyrius pakartotinai 2015-06-03 d. raštu Nr. 48SD-5932-(14.48.104) „Dėl pirkimo - pardavimo sutarties klaidos ištaisymo“ kreipėsi į atsakovę su prašymu iki 2015 m. liepos 1 d. atvykti dėl susitarimo patikslinant sutartį surašymo ir išsprendžiant šį ginčo klausimą derybų būdu. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio mėn. atvyko ir pranešė, kad su siūlymu nesutinka. Kadangi visas prie 6 būtų esantis namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso tik atsakovei, kitų 4 butų savininkai netenka galimybės išsipirkti jiems priklausančias minėto žemės sklypo dalis bei atlikti kitus reikalingus veiksmus, kuriems būtinas žemės nuosavybės įteisinimas.

Atsakovė N. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš esmės sutinka, jog likusiems namo (duomenys neskelbtini), butų savininkams taip pat privalo būti suteikta galimybė išsipirkti dalį 0,2970 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė nesutinka su ieškovo siūlomu modeliu, pagal kurį turėtų būti padalintas žemės sklypas ir ko pasėkoje atsakovei liktų žemės sklypo dalis, kurios dydis būtų apie 0,10 ha. Atsakovei pateikiant 2005-04-13 prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad, iš jos tėvui priklaususios 0,60 ha asmeninio ūkio žemės, 0,06 ha žemės ūkio naudmenų ji naudojo namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė ir ketino tą dalį - 0,06 ha - asmeninio ūkio žemės išpirkti prie namų valdos, o likusią dalį - 0,54 ha - kitoje vietoje. Be to, kaip žinoma, namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų savininkams prie namo išpirkimui buvo skirtas 0,30 ha namų valdos žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, kad name buvo iš viso 6 butai, iš kurių atsakovei priklausė 2, tai buvo paskaičiuota, jog atsakovės dalis bendrajame žemės sklype yra 2/6, tai yra 0,10 ha. Taigi, prie šios dalies pridėjus 0,06 ha žemės, atsakovei turėjo būti leista prie namo išpirkti 0,16 ha ir dar 0,54 ha kitoje vietoje. Būtent todėl ir buvo parengtas 2005-08-02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-6885-41, kuriuo ieškovei nuspręsta parduoti 0,54 ha žemės ūkio paskirties sklypą ir 0,16 ha kitos paskirties žemės sklypą. Su šiuo įsakymu atsakovė buvo supažindinta ir juo vadovavosi sumokėdama už jai parduodamus žemės sklypus. Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-22 įsakyme Nr. 2.3-1614-41, kuriuo buvo pakeistas ankstesnis Vilniaus apskrities viršininko 2005-08-02 įsakymas Nr. 2.3-6885-41, yra nurodyta, jog jis priimtas tenkinant jos prašymą, tačiau vėliau atsakovė jokių prašymų Vilniaus apskrities viršininkui neteikė. Šis prašymas nėra pateiktas į civilinę bylą, kaip ir kokie nors įrodymai, jog atsakovė buvo su 2006-02-22 įsakymu supažindinta arba/ir jis buvo atsakovei išsiųstas. Visiškai analogiška situacija yra ir su Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-27 įsakymu Nr. 2.3-4137-41, kuriame vadovaujamasi kažkokiu atsakovės prašymu, kurio civilinėje byloje nėra pateikta, kaip ir nėra pateikta jokių atsakovės supažindinimo su šiuo įsakymu įrodymų. Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-27 įsakyme nurodoma, jog Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pavedama pervesti pilietei N. G. permokėtas įmokas 733 Lt už kitos paskirties žemės sklypą. Atsakovei nuvykus į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių, jai buvo parodytas jos vardu, be datos surašytas prašymas, kuriuo ji neva prašo grąžinti už žemę permokėtus pinigus į nurodytą banko sąskaitą. Šis prašymas yra surašytas ne jos ranka ir ne jos pasirašytas. Atsakovė taip pat 2006 metais nebuvo gavusi ir 733 Lt sumos, nurodytos minėtame įsakyme. Todėl ieškovas turėtų pateikti abejonių nekeliančius įrodymus, kad jis iš tikrųjų atsakovei pervedė 733 Lt ir ši suma buvo pervesta į atsakovei priklausančią banko sąskaitą. Tuo tarpu dabar byloje nesant pakankamai įrodymų, kad atsakovė atgavo neva jos permokėtus pinigus už žemės sklypo išpirkimą iš valstybės, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė sumokėjo tik už 0,10 ha dydžio žemės sklypo dalį. Pakeitus sudarytą sutartį taip, kaip to prašo ieškovas, faktiškai iš atsakovės valstybės nuosavybėn būtų paimta 0,20 ha, dydžio žemės sklypo dalis. Byloje šiuo metu nėra neginčijamų įrodymų, jog atsakovei buvo grąžinti jos neva permokėti pinigai už visą 0,30 ha žemės sklypą, todėl iš atsakovės ta 0,20 ha dydžio žemės sklypo dalis būtų paimama neatlygintai, kas neabejotinai prieštarauja vienam iš pamatinių konstitucinių privačios nuosavybės neliečiamumo principų. Be to, tarp tų valstybės nuosavybėn paimamų 0,20 ha žemės būtų ir tie 0,06 ha, kurie buvo jos tėvui priklaususio 0,60 ha dydžio asmeninio ūkio dalis ir kuriuos atsakovei pagal 2005-08-02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-6885-41 buvo leista išpirkti prie namų valdos. Taigi, patenkinus ieškinį, iš atsakovės tėvui priklaususio 0,60 ha asmeninio ūkio atsakovei butų parduota 0,54 ha, tuo tarpu kas būtų su likusiais 0,06 ha ieškovas nenurodo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek tuometis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, tiek dabartinis Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius puikiai suprato ir matė, kad visas Žemės sklypas yra parduodamas ne visiems, o vienam iš name esančių butų savininkų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš visų namo bendrasavininkų vienintelė atsakovė rodė iniciatyvą sutvarkyti Žemės sklypo išpirkimo iš valstybės klausimą ir sutiko savo lėšomis rengti tam būtinus dokumentus bei atlikti tam būtinus matavimus, tokia situacija žemėtvarkai buvo palanki ir priimtina.

Tretieji asmenys H. Š., L. S., V. L. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso po 1/3 buto (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jie turi teisę įsigyti ir dalį žemės sklypo jų nuosavybės teise valdomam butui eksploatuoti. Tretieji asmenys H. Š., L. S., V. L. 2016 m. sausio 28 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą Nr. 48FP-628 įsigyti dalį žemės sklypo, tenkančią jiems nuosavybės teise valdomam butui eksploatuoti. Nepakeitus ginčijamos žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, jie praranda galimybę įsigyti žemės sklypo dalį, reikalingą jų nuosavybės teise valdomam butui eksploatuoti, o netapę žemės sklypo dalies valdytojais, ateityje neturės galimybės gerinti savo gyvenimo sąlygų, rekonstruojant, perstatant nuosavybės teise valdomą butą.

Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovei N. M. priteista 488 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad užmokesčio už advokato teikiama teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino dydžio, nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo 2015 m. gruodžio 9 d. ieškinys nėra didelės apimties, ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant, byloje pateiktų dokumentų apimtis nėra didelė, byla nelaikytina sudėtinga. Atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, ginčas tarp šalių kilo atsakovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Atsiliepimo į ieškinį surašymui nebuvo reikalingos didelės sąnaudos, nebuvo reikalinga platesnė teisės aktų bei teismų analizė. Atsakovė nepagrindė bylinėjimosi išlaidų, skirtų atlyginti advokatui už atstovavimą teisme, skaičiavimo, jų nedetalizavo.

Atsakovė N. M. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu ieškovas, apeliaciniu skundu prašydamas nepriteisti atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis teismas neturėtų priteisti faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų šaliai, kurios naudai buvo priimtas teismo sprendimas, nes faktiškai ieškovės ieškinys buvo atmestas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad civilinė byla nėra sudėtinga, atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, ginčas tarp šalių kilo atsakovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Ginčas kilo ne dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, bet dėl to, kad pats ieškovas, sudarydamas ginčo sutartį 2006 metais nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir tai yra konstatuota sprendime. Tuo tarpu ieškovė įvykdė visus ginčo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. sumokėjo už jai parduotą valstybinę žemę, atliko kadastrinius matavimus bei 10 metų teisės aktų nustatyta tvarka mokėjo žemės mokestį, kurio grąžinimas, teismui pripažinus dalį sutarties negaliojančia ab initio ir pritaikius restituciją, pirmos instancijos teismo sprendime išspręstas taip pat nebuvo. Atsakovė nepiktnaudžiavo savo teisėmis. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės piktnaudžiavimas. Atsakovei su atstovu rengiant atsiliepimą į ieškinį, o vėliau ir ruošiantis bylos nagrinėjimui teisme, reikėjo išnagrinėti ne tik pačią ginčo sutartį, bet ir visus kitus su šios sutarties parengimu ir vykdymu susijusius dokumentus, priimtus tiek prieš sutarties pasirašymą, tiek ir po jos pasirašymo, vykdant sutartį. Be to, iš bylos metu nagrinėtų aplinkybių akivaizdu, kad situacija nėra standartinė, todėl reikėjo analizuoti ne vieną teisės aktą. Atsakovė teismui pateikė 2 sąskaitas už teisines paslaugas, kuriose yra detaliai aprašytos atsakovei suteiktos teisinės paslaugos, advokato darbo laiko sąnaudos ir paslaugą kaina. Prie sąskaitų pridėti ir grynųjų pinigų gavimo kvitai, patvirtinantys, jog išlaidas atsakovė faktiškai patyrė. Atsakovė neprivalėjo teikti dar išsamesnio užmokesčio detalizavimo, kuriame būtų detalizuota, kiek konkrečiai laiko buvo skirta atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimui, pasirengimui bylos nagrinėjimui ir t.t. Todėl net ir be detalizuotos advokato užmokesčio apskaičiavimo pažymos yra akivaizdu, jog iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, nesiekiančios net pusės Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio.

Atsakovė N. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2006 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties 1 punkto dalis ir taikyta restitucija. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, turėjo atsižvelgti į abiejų šalių argumentus ir nuspręsti, ar yra pagrindas pakeisti 2006-08-25 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties dalį ir jei yra, tai ar nurodyta sutartis turi būti pakeista taip, kaip to prašė ieškovė, ar kitu alternatyviu būdu. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas nusprendė dalį nurodytos sutarties pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, dėl to iš atsakovės faktiškai buvo paimta ir ta ginčo žemės sklypo dalis, dėl kurios išpirkimo ir valdymo nuosavybės teise nekyla ginčo (apie 0,10 ha). Tokiu būdu ginčas tarp šalių ne tik nebuvo išspręstas, bet ir sukurtos prielaidos šalių tarpusavio teisminiams ginčams ateityje, nes, kaip bylos nagrinėjimo eigoje buvo ne kartą minėta, per beveik 10 metų nuo ginčo sutarties sudarymo dienos iki šios civilinės bylos iškėlimo dienos iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su ginčo Žemės sklypo naudojimu. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. taisyklių 7 punktas tais atvejais, kai buvo ketinama išpirkti žemę po daugiabučiu namu, valdomu kelių bendraturčiu, nereikalavo prie šio daugiabučio namo suformuoti atskirus žemės sklypus kiekvienam bendraturčiui. Tokiais atvejais turėjo būti formuojamas vienas žemės sklypas, reikalingas daugiabučiam namui eksploatuoti, kuris buvo pardavinėjamas visiems bendraturčiams atsižvelgiant į jiems priklausančias daugiabučio namo dalis. Šiuo atveju būtent taip ir buvo padaryta - suformuotas vienas bendras žemės sklypas viso daugiabučio namo eksploatacijai ir nors šis Žemės sklypas neturėjo būti visas parduotas atsakovei, tačiau bet kokiu atveju ji turėjo teisę įsigyti jo dalį (mažiausiai 0,10 ha), todėl pirmos instancijos teismo sprendimas pripažinti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį niekiniu ir negaliojančiu visiškai, t. y. net ir dėl tos dalies (0,10 ha plius 0,06 ha), kurią atsakovė turėjo teisę įsigyti, yra nepagrįstas ir neteisingas. Pirmos instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė aplinkybes, susijusias su permokos atsakovei grąžinimu. Atsakovės pateikti paaiškinimai dėl pinigų gavimo yra priešingi nurodytiems sprendime. Vėliau, bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovė teismui pateikė 2016-07-08 pareiškimą apie įrodymo suklastojimą. Atsakovė taip pat prašė nurodyto prašymo nepripažinti įrodymu civilinėje byloje Nr. 2-59- 341/2016. Nepaisydamas šių aplinkybių pirmos instancijos teismas, nepateikęs jokių konkrečių motyvų, vis tiek konstatavo, kad pinigai (733 Lt) atsakovei buvo grąžinti ir tai padaryta vadovaujantis jos prašymu. Iš sprendimo nėra aišku, kokia konkrečiai suma yra priteista atsakovei iš ieškovės ir per kokį terminą ji turi būti sumokėta.