- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-505-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno
- Trečiasis asmuo
- A. S., AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. S. bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms (toliau ? ir LSMU Kauno klinikos), prašydamas priteisti 8 745,08 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas 2018 m. gegužės 29 d. buvo hospitalizuotas LSMU Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikoje dėl kairio klubo sąnario skausmo, sutrikusios kairės kojos funkcijos. 2018 m. gegužės 29 d. ieškovui buvo atlikta chirurginė operacija – vienpusė radikali klubo artroplastika. Ieškovo aiškinimu, po operacijos jis jautė kairės kojos aptirpimą, nusviro kojos pėda. Medicinos dokumentų išraše buvo nurodyta atsiradusių sutrikimų diagnozė – sėdmens nervo pažeidimas. Ieškovas pažymėjo, kad po gydymo bei reabilitacijos periodo išliko kairės pėdos jutimų sutrikimai, kojos raumenų silpnumas (nukarusi pėda), čiurnos deginančio pobūdžio skausmas, sutrikęs mobilumas ir apsitarnavimas. Ieškovo įsitikinimu, medicininės paslaugos operacijos metu ir pooperaciniu laikotarpiu jam buvo teikiamos nededant maksimalių atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangų, o tuo padaryta žala. Ieškovas nurodė, kad turtinę žalą iš viso sudaro 8 745,08 Eur suma: 2 241,64 Eur endoprotezo įsigijimo išlaidos, 4 305,01 Eur negautos pajamos, 2 000 Eur susijusios išlaidos, 109,18 Eur maitinimo išlaidos reabilitacijos metu, 89,25 Eur išlaidos už papildomą reabilitaciją.
Šalies argumentai
3. Atsakovė LSMU Kauno klinikos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė akcentavo, kad pasirinkta ieškovo sveikatos tyrimo ir gydymo taktika buvo tinkama, laiku atlikti reikiami diagnostiniai tyrimai bei skirtas operacinis gydymas. Atsakovės nuomone, atsiradusi ieškovo gydymo komplikacija nėra sąlygota operaciją atlikusio gydytojo kokių nors neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bet yra susijusi su paties ieškovo individualiomis organizmo savybėmis ir lėtinėmis ligomis.
4. Trečiasis asmuo A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Teismo posėdyje A. S. teigė, kad ieškovui operaciją jis atliko geriausiai kaip tik galėjo, tačiau operacija nepavyko, nes išsivystė komplikacijos, o tai nutinka maždaug 3 proc. atvejų.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovo V. P. ieškinį atmetė.
7. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas patirtą žalą kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų, pasireiškusių tuo, jog ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie galimas operacijos komplikacijas; jam nesuteiktas tinkamas gydymas, nes operacijos metu buvo pažeistas nervas; kitą dieną po atliktos operacijos nustačius sėdmens nervo pažeidimą, nebuvo atlikti būtini ir reikalingi medicininiai tyrimai (magnetinio rezonanso tyrimas), nenustatytas nervo pažeidimo mechanizmas, nesiimta veiksmų skubiai šalinti nervo pažeidimo priežastis.
8. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių šalių ir liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovo kairio sėdmens nervo pažeidimas yra klubo sąnario operacijos, atliktos 2018 m. gegužės 29 d., pasekmė. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad sėdmens nervo pažeidimo simptomatika ūmiai pasireiškė iš karto po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp operacijos ir sėdmens nervo pažeidimo, todėl atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškovo sėdmens nervo pažeidimą lėmė degeneracinė spondiliolistezė.
9. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad ieškovo sėdmens nervas buvo pažeistas dėl atsakovės kaltų veiksmų ar neveikimo klubo sąnario operacijos metu. Ištyręs byloje esančius duomenis, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Po ieškovo operacijos ? 2018 m. gegužės 30 d. 8.00 val. paaiškėjus, kad jaučiamas aptirpimas pagal n. ischiadicus (sėdmens nervas) eigą, buvo planuojama neurologo konsultacija. 2018 m. gegužės 30 d. 12.24 min. ieškovą konsultavo gydytojas neurologas V. M., buvo nustatyta diagnozė: neuropathia n. ischiandici sin., skirtas medikamentinis gydymas, gydytojo reabilitologo konsultacija dėl kineziterapijos priemonių taikymo, B grupės vitaminai. Nors ieškovas įrodinėja, kad jam turėjo būti atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, tačiau teismas laikėsi nuostatos, jog ieškovas neįrodė tokio tyrimo darymo būtinybės, taip pat neįrodė, kaip tokio tyrimo atlikimas būtų pakeitęs gydymo taktiką ir kaip gydymo taktikos pakeitimas būtų padėjęs išvengti kilusių pasekmių.
10. Teismas akcentavo, kad tokio pobūdžio bylose medicinos personalo veiksmai vertinami proceso, bet ne rezultato aspektu, todėl ieškovas, neįrodęs neteisėtų atsakovės veiksmų, nepagrindė jos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde taip pat pareikštas prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje pateikto aktualių teisės normų aiškinimo.
11.2. Gydytojo V. M. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti teiginiai, jog šiuo atveju sėdmeninio nervo pažeidimas buvo nustatytas remiantis klinikiniais simptomais ir patvirtintas elektroneuromiografijos tyrimo išvadomis, neatitinka faktinių aplinkybių, nes nurodytas tyrimas ieškovui buvo atliktas tik 2018 m. rugpjūčio 20 d., praėjus beveik trims mėnesiams po operacijos.
Atsiliepimas
11.3. Atsakovės teiginys, kad magnetinio rezonanso tyrimas diagnostikai gali būti atliekamas pagal poreikį, o šiuo atveju toks tyrimas galėjęs būti neinformatyvus arba klaidingai interpretuojamas, nėra pagrįstas kompetentingų specialistų paaiškinimais.
11.4. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. P. nevienareikšmiškai nurodė, kad magnetinio rezonanso tyrimas turėjo būti atliktas tuoj po neurologo apžiūros, kai buvo nustatyta, jog ieškovo kojos pėdos funkcija pažeista ir neatsistato.
11.5. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie galimas operacijos komplikacijas, jo sutikimas operuoti nėra tinkamai išreikštas.
11.6. Netinkamas ieškovo informavimas apie galimas operacijos komplikacijas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis – kairės kojos plegija ir 50 proc. darbingumo sumažėjimu.
12. Atsakovė LSMU Kauno klinikos atsiliepime su ieškovo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais motyvais:
12.1. Ieškovas buvo išsamiai supažindintas su operacijos eiga, nėra jokio pagrindo pripažinti tinkamo paciento informavimo pareigos pažeidimą.
12.2. Liudytoju pakviestas medicinos gydytojas P. P. teismo posėdyje neatsakė į klausimą, kodėl, jo vertinimu, po ieškovui atliktos kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, įvertinus turimus medicinos duomenis, buvo būtina atlikti magnetinio rezonanso tyrimą ir kaip konkrečiai šio tyrimo atlikimas būtų pakeitęs gydymo eigą.
12.3. Iš karto po ieškovui atliktos operacijos jį konsultavęs gydytojas neurologas nustatė dalinio nervo pakenkimo kliniką (dalinį sėdmeninio nervo pažeidimą kairėje), o ne pilną to nervo pažeidimą.
12.4. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.
12.5. Gydytojo atsakomybė ? tai nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą.
13. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas atsiliepime su skundu nesutinka, palaiko atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka
15. Apeliaciniame skunde pareikštas prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas (ieškovas) nepateikė tokio prašymo motyvų, tačiau nurodė, jog jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantas (ieškovas) teiktų prašymą dėl liudytojų apklausos.
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, apibrėžtą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
17. Kaip minėta, apeliantas (ieškovas) prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto (ieškovo) prašymas dėl žodinės proceso formos netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl ginčo byloje esmės
18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 22 d. sprendimu dėl V. P. pareiškimo buvo atmestas ieškovo V. P. reikalavimas atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.
19. Asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, privalo įrodyti gydymo įstaigos civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Medicinos įstaigos atsakomybė už žalą paciento sveikatai kyla be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
20. Gydytojų civilinė atsakomybė ? tai profesinės civilinės atsakomybės rūšis, kuri yra išskirtinė neteisėtų veiksmų pobūdžiu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Be to, pastebėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti konstatuojamas esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovės gydytojai atliko neteisėtus veiksmus, nes: 1) chirurginė operacija (vienpusė radikali klubo artroplastika) ieškovui (apeliantui) atlikta negavus tinkamo jo sutikimo; 2) po operacijos ieškovui nebuvo atlikti reikiami tyrimai, elektroneuromiografijos tyrimas darytas praėjus trims mėnesiams po operacijos, o magnetinio rezonanso tyrimas apskritai neatliktas.
22. Ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių įstatymas) 17 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, jog jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra, o toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros (Pacientų teisių įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).
23. Vadovaujantis Pacientų teisių įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, sutikimas laikomas pagrįstas informacija ir tinkamas, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas: 1) yra duotas asmens, galinčio tinkamai išreikšti savo valią; 2) yra duotas, gavus pakankamą ir aiškią informaciją; 3) yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia; 4) atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz., kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010 ir joje nurodyta praktika).
25. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Pacientų teisių įstatymo 17 straipsnio 4 dalį prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus.
26. Analizuojamu atveju nėra ginčo, kad apeliantas (ieškovas) pasirašė paciento sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (toliau – sutikimo forma). Sutikimo formos 8 punkte nurodyta, kad yra žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos: infekcinės, tromboembolinės, lėtinės infekcijos; endoprotezo komponentų išnirimo komplikacijos; retai pasitaikančios komplikacijos: sąnarį sudarančių kaulų lūžiai; galimos komplikacijos šiam konkrečiam pacientui, įvertinus jo būklę: neurologinės. Apelianto (ieškovo) teigimu, jis nežinojo, ką reiškia neurologinės komplikacijos, prieš duodant sutikimą operacijai jam nebuvo paaiškinta apie tikimybę, kad po operacijos gali nukarti pėda, taip pat nenurodyti galimi alternatyvūs gydymo būdai (galimybė rinktis mažiau sudėtingą operaciją). 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje apklaustas trečiasis asmuo A. S. nurodė, kad pokalbis su apeliantu (ieškovu) prieš operaciją truko valandą ar 50 minučių, o pokalbio metu jis aiškino apie komplikacijas, taip pat apie galimas infekcijas ir galimą sėdimojo nervo pakenkimą, tromboemboliją, komplikacijas, galinčias sukelti jauno žmogaus mirtį. A. S. patvirtino, kad pokalbio metu pateikė žinomų žmonių sėkmingos operacijos pavyzdžius, o operacija buvo pasirinkta atsižvelgus į apelianto (ieškovo) jauną amžių, gyvenimo būdą ir lūkesčius. Be to, teismo posėdžio metu A. S. aiškino visada pasakantis pacientams dėl tikėtinumo, kad viskas bus gerai, bet 1-3 proc. žmonių susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis bėdomis (jei atliekama 200 operacijų per metus, tai reiškia 2-6 žmonės per metus susiduria su komplikacijomis). Komisijos sprendime pateiktos medicinos literatūros nuorodos, jog klubo sąnario endoprotezavimo operacijos metu nervų sistemos pažaidos pasireiškia 0-3 proc. pacientų, o dažniausiai pažeidžiamas sėdimasis nervas, tačiau maždaug 50 proc. atvejų nervo pažaidos priežastys yra nežinomos.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju pareiga pateikti ieškovui informaciją apie numatomą operaciją buvo atlikta tinkamai. Apelianto (ieškovo) pasirašytas rašytinis sutikimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame nurodytas galimų komplikacijų pobūdis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti trečiojo asmens A. S. paaiškinimais, kad su apeliantu (ieškovu) prieš operaciją buvo aptarti tiek tikėtini sėkmingos operacijos lūkesčiai ir siekiamas rezultatas, tiek įvardytos galimos komplikacijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantui (ieškovui) atsiradusių komplikacijų tikimybė yra gana nedidelė. Taipogi pastebėtina, jog informavimo apie galimas komplikacijas pareiga nereiškia gydytojo pareigos numatyti, kokios konkrečios komplikacijos atsiras pacientui ir kaip atskiru (individualiu) atveju jos pasireikš. Byloje nėra ginčo, kad apeliantui (ieškovui) buvo būtinas operacinis gydymas (apeliantas tik akcentuoja apie alternatyvių operacijos būdų jam neišaiškinimą). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apelianto (ieškovo) informavimas ir sutikimas operacijai atitiko Pacientų teisių įstatyme nustatytus reikalavimus.
28. Ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad po operacijos atsiradus komplikacijoms, turėjo būti atliekami papildomi tyrimai (magnetinio rezonanso tyrimas), jog tyrimų atlikimas galėjo lemti gydymo taktikos pasikeitimą – jei paaiškėtų, kad nervas yra perpjautas ir pasislinkęs, jį reiktų susiūti, kas galbūt sudarytų sąlygas sumažinti atsiradusias neigiamas pasekmes (pilną kairės kojos plegiją).
29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 40 punktą). Taigi, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.
30. Trečiasis asmuo A. S. 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje teigė, kad magnetinio rezonanso tyrimas nebūtų davęs naudos – metalo implantas organizme sukuria pašalinius signalus, vien dėl to po operacijos šis tyrimas neturi prasmės, be to, kraujo krešulys paslepia sėdimąjį nervą, o tuo metu net nebuvo aparato, kuriuo būtų galima gauti tinkamus duomenis. Į bylą pateiktoje medicinos specialisto P. P. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad elektroneuromiografijos tyrimas atliktas laiku, tačiau pooperaciniu laikotarpiu ieškovui buvo suteiktos netinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kadangi nėra aiškus nervo pažeidimo lygis bei nėra duomenų apie n. ischiadicus vientisumo pažeidimą, nes nepakankamai ištirta, neatliktas magnetinio rezonanso tyrimas, kuris leistų detalizuoti kraujosruvą ar nervo vientisumo pažeidimą. 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje kalbėjęs medicinos specialistas P. P. nurodė, kad magnetinio rezonanso tyrimas turėjo būti atliktas ne po operacijos, bet vėliau, po elektroneuromiografijos tyrimo atlikimo, kuo greičiau, kai tai įmanoma, o atlikus tyrimą, gydymo taktika galėjo keistis, pavyzdžiui, gal reikėtų susiūti nervą.
31. Į Komisijos klausimus raštiškus atsakymus pateikęs gydytojas neurologas A. V. nurodė, kad elektroneuromiografijos tyrimo išvadoje nurodyta, jog esami pakitimai sėdimo nervo pažaidai kairėje, tyrimo išvados pagrįstos, medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad būtų svarstytas šaknelių lygio pažeidimas. A. V. atsakymuose taip pat nurodyta, kad gydytojų neurologų ieškovui skirti tyrimai ir gydymo priemonės buvo pakankami. Į Komisijos klausimus raštu atsakiusi gydytoja neurochirurgė O. L. pateikė nuomonę, kad ieškovui po operacijos buvo atlikta pakankamai tyrimų ir manipuliacijų. 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje O. L. teigė, kad pats pagrindinis tyrimas yra elektroneuromiografija, o ar magnetinio rezonanso tyrimas reikalingas, turi vertinti gydantis gydytojas, šiuo atveju jai iš medicininių dokumentų neatrodė, kad kažkas atlikta netinkamai.
32. Atsakovės į bylą pateiktuose ieškovą gydžiusio gydytojo neurologo V. M. 2020 m. rugsėjo 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad sėdmeninio nervo pažeidimas buvo nustatytas remiantis klinikiniais simptomais ir patvirtintas elektroneuromiografijos tyrimo išvadomis – kliniškai nustatytas nepilnas (dalinis) sėdmeninio nervo pažeidimas kairėje; kadangi nebuvo įtarimo, jog pažeidimas išsivystė dėl pooperacinės hematomos, nutarta skirti konservatyvų gydymą. Gydytojo V. M. teigimu, diagnostikos ir gydymo gairėse, rekomendacijose ir nusistovėjusioje medicinos praktikoje magnetinio rezonanso tyrimas nėra nurodomas kaip būtinas tyrimas esant sėdmeninio nervo pažeidimui po klubo sąnario operacijos ir gali būti atliekamas pagal poreikį, sprendžiant individualiai. Gydytojas V. M. pažymėjo, kad ūmiuoju pooperaciniu laikotarpiu dėl audinių paburkimo, pjūvio, metalo sukeliamų artefaktų magnetinio rezonanso tyrimas gali būti neinformatyvus arba klaidingai interpretuojamas, todėl ieškovo gydymo atveju ūmiuoju sėdmeninio nervo pažeidimo laikotarpiu nebuvo indikacijų magnetinio rezonanso tyrimui atlikti.
33. Įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šie įrodymai byloje pagrindžia, jog tuoj po ieškovo operacijos magnetinio rezonanso tyrimas neturėjo būti atliekamas, nes jo rezultatai nebūtų informatyvūs ir tikslūs dėl priežasčių, susijusių su metalinio implanto bei operacijos sukeltų kraujosrūvų (hematomos) keliamais trikdžiais. Dėl pooperaciniu laikotarpiu atliktų tyrimų savo nuomonę byloje pateikę gydytojai nurodė, kad elektroneuromiografijos tyrimas ieškovui atliktas laiku. Teismo posėdyje apklaustas gydytojas P. P. aiškino, kad magnetinio rezonanso tyrimas galėjo pakeisti gydymo taktiką arba atmesti tam tikras pažeidimo versijas, tačiau šio gydytojo teiginiais neatskleista, per kokį laikotarpį turėjo būti atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, jog jo rezultatų išdavose būtų galėjusi keistis gydymo taktika (pavyzdžiui, būtų prasmė susiūti nervą). Teismo posėdyje liudijusi gydytoja neurochirurgė O. L., atsakydama į užduotus klausimus, nurodė, kad sunku pasakyti, per kiek laiko reikėtų veikti, jei reikėtų pašalinti nervo užspaudimą siekiant, jog neišnyktų nervo gyvybinis funkcionavimas, bet tokiu atveju reikėtų veikti kuo greičiau. Taigi, byloje esantys duomenys nepagrindžia didesnės tikimybės, kad magnetinio rezonanso tyrimo darymas tuoj po ieškovui atliktos operacijos būtų galėjęs pakeisti gydymo taktiką, bet priešingai ? įvertinus byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, jog magnetinio rezonanso tyrimo atlikimas nebūtų lėmęs ieškovo pažeisto nervo gydymo taktikos pakeitimo.
34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas.
35. Atsakovė ir jos pusėje dalyvavę tretieji asmenys nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.