Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK) apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, 360 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad 2016 m. sausio 24 d., 1.27 val., Mažeikių r. sav., kelio Kuršėnai-Mažeikiai 35-ame kilometre, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,33 prom., įvertinus alkotesterio paklaidą ± 1,7% – 1,31 prom.), vairavo V. P. vardu registruotą automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisingas, neobjektyvus, pažeisti teisingumo ir protingumo principai. M. B. padarytas pažeidimas ypač šiurkštus, vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Priešingai nei teigia teismas, neblaivumo laipsniui nedaug trūko iki vidutinio girtumo. Be to, ATPK 126 straipsnis nenumato sąvokų „žymiai“ ar „nežymiai“, kalbama apie viršytą leistiną alkoholio kiekį. Dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės savaime nesudaro pagrindo neskirti teisės vairuoti atėmimo, nes bet kokios nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras pasekmes tiek pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams ar aplinkiniams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Aprašo savo darbo pobūdį (sodmenų vežiojimas į miškus, sodintojų kontrolė, miškų apžiūra, aprodymas kirtėjams, medžių bei ribų žymėjimas ir kt.), prideda dokumentus, patvirtinančius rimtus tėvo sveikatos sutrikimus bei prašo į visą tai atsižvelgti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nėra, nesutinkama su paskirta nuobauda.

Pirmosios instancijos teismas M. B., patrauktam administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, paskyrė vidurkį atitinkančią baudą, tačiau teisę vairuoti, pritaikęs ATPK 30¹ nuostatas, numatančias galimybę skirti švelnesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje, atėmė 4 mėnesiams. Apygardos teismas nemato pagrindo M. B. skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, M. B. padarė šiurkštų ir pavojingą administracinį teisės pažeidimą – vairavo neblaivus. Negalima sutikti su skundžiamo nutarimo vertinimu, kad M. B. nustatytas 1,31 prom. neblaivumas iš esmės nežymiai viršija leistiną ribą, priešingai, akivaizdu, kad leistina neblaivumo riba stipriai peržengta ir jau artima vidutinei neblaivumo normai (1,5 prom.), už kurią numatyta griežtesnė atsakomybė. Be to, kaip matyti iš baustumo istorijos, M. B. ne kartą baustas administracine tvarka ir, nors ankstesni jo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs (nustatyta tvarka neįregistruoto ir neapdrausto automobilio vairavimas, vairavimas be techninės apžiūros, greičio viršijimas), tačiau tai rodo, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, daromi vis sunkesni pažeidimai, taigi jis pats nėra drausmingas vairuotojas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą, atsižvelgė ir į M. B. darbo pobūdį bei objektyvias aplinkybes (tėvas tik iš dalies darbingas, motina nedirba), taigi M. B. vienas šeimoje gauna pajamas. Apygardos teismas pastebi, kad pagal M. B. darbo sutartyje apibrėžtas darbo funkcijas, jam teisė vairuoti nėra būtina, kadangi, nors ir priimamas kaip vairuotojas – vadybininkas, tačiau atsakingas už vadovavimą transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, transporto sutarčių ir dokumentų tvirtinimui, bendros apskaitos tvarkymą, užduočių vairuotojams paskirstymą, krovinių transporto priemonėms ir eismo saugos procedūrų priežiūrą (b. l. 32). Vadinasi, M. B. darbas kur kas labiau susijęs su įmonės veiklos organizavimu, priežiūra, o ne su transporto priemonės vairavimu. Taigi net ir neturėdamas teisės vairuoti, M. B. galėtų įgyvendinti savo darbo funkcijas, apibrėžtas darbo sutartyje, gauti už tai atitinkamą darbo užmokestį bei prisidėti prie šeimos išlaikymo. Atsiliepime į apeliacinį skundą pridedami baudos sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, o taip pat medicininių dokumentų, rodančių sunkią M. B. tėvo sveikatos būklę, kopijos, tačiau tai nėra pagrindas švelninti M. B. atsakomybę. Kiekvienas asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, turi galvoti apie savo elgesio pasekmes, kiek jos turės įtakos ne tik jam pačiam, bet ir artimiesiems. Vairavimas neblaiviam yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, galintis sukelti itin skaudžias pasekmes, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs griežtą sankciją už tokių pažeidimų darymą.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, apygardos teismas nemato pagrindo M. B. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, numatančias galimybę administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, ir pripažįsta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė vairuoti atimtina minimaliam ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam terminui.

Nors apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, tačiau šiuo atveju pakanka nutarimą pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimą ir nustatyti, kad M. B. už ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą teisė vairuoti transporto priemones atimama 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.