Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Hidras“ ir atsakovas UAB „Projestos projektai“ 2011-10-06 sudarė Statybos rangos sutartį (t. 1, b.l. 34-47) dėl parduotuvės pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos su išplėtimu į maisto prekių parduotuvę „IKI“, kuria ieškovas įsipareigojo už šalių sulygtą atlyginimą, pagal atsakovo UAB „Projestos projektai“ (pagal sutartį valdytojas) arba UAB „Palink“ (pagal sutartį užsakovas) reikalavimus, nustatyta tvarka suderintą projektinę dokumentaciją bei jos pagrindu gautą statybos leidimą, pats arba pasitelkiant kitus asmenis, turinčius teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus ir licencijas, pastatyti bei perduoti valdytojui ir (ar) užsakovui Statybos objektą, perkelti / įrengti naujus lauko inžinerinius tinklus, įrengti automobilių parkavimo aikštelę (dangą, apšvietimą, lietaus nuotekų tinklus, žymėjimą) bei užtikrinti Statybos objekto pripažinimą tinkamu naudoti Sutartyje nustatytais terminais; atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui statybos aikštelę, užtikrinti laiku darbų finansavimą, priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos atsiskaityti. Sutarties 7.1 p. numatė, jog visi rangovo sutartyje numatyti darbai statybos objekte privalo būti tinkamai pabaigti ir Statybos užbaigimo aktas surašytas bei Statybos objektas pripažintas tinkamu naudoti ne vėliau kaip iki 2011-12-15. Statybos objektas su tinkamai atliktais visais sutartyje numatytais darbais, pašalinus visus numatytų darbų trūkumus (jei tokių buvo) turi būti perduotas valdytojui ne vėliau kaip iki 2011-12-21, šalims pasirašant galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą. O sutarties 7.2 p. numatė, kad rangovas privalėjo paruošti Statybos objektą užsakovo prekybinės įrangos montavimo darbų atlikimui ne vėliau kaip iki 2011-11-29. Taigi, iš sutarties turinio visiškai aišku, kad sutartyje buvo detaliai aptarti sutarties vykdymo terminai. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui už jo atliktus darbus, kurie atsakovo buvo priimti, ir pretenzijų dėl jų pareikšta nebuvo. Ieškovas 2011-12-06 sustabdė darbų vykdymą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nesutiko apmokėti už papildomai paaiškėjusius statybos darbus, kurie buvo nenumatyti rangos sutartyje ir projektinėje dokumentacijoje. Atsakovas 2012-01-04 nutraukė su ieškovu sudarytą rangos sutartį, motyvuodamas tuo, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartines prievoles (t. 2, b.l. 61-64); vėliau sudarė sutartį su kitu rangovu, mano, kad ieškovas privalo atlyginti dėl ieškovo sutarties netinkamo vykdymo patirtus nuostolius. Byloje pateiktas 2012-12-17–27 Tyrimo aktas Nr. SS-2012-12-17/27, kuriame pasisakyta dėl darbų vėlavimo trukmės ir dėl naujos rangos sutarties, sudarytos su kitu rangovu, įkainių (t. 5-7), taip pat buvo atlikta ekspertizė; Teismo ekspertizės 2013-09-10 akte Nr. 13-38 įvertintos papildomų darbų atsiradimo priežastys ir jų kaina, darbų vėlavimo priežastys, nustatyta, kokie iš nustatytų papildomų darbų buvo atlikti kito rangovo ir kokiomis kainomis (t. 9, b.l. 9).

Ieškovas savo reikalavimus dėl 315 181, 22 Lt įsiskolinimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį grindžia atliktų darbų aktais (t. 1, b.l. 9-33), 2011-11-30 PVM sąskaita-faktūra (t. 1, b.l. 8); iš atliktų darbų aktų turinio matyti, kad visi išvardinti aktuose ieškovo atlikti darbai buvo priimti atsakovo, atsakovas jokių pretenzijų dėl jų kokybės ar terminų ieškovui jų priėmimo metu nereiškė. Ginčo dėl atliktų darbų kokybės byloje nėra. Atsakovas nesutinka apmokėti už ieškovo atliktus darbus motyvuodamas tuo, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus, nesilaikė darbų atlikimo grafiko (t. 1, b.l. 74), o vėliau nepagrįstai sustabdė statybos darbus, todėl iš esmės pažeidė sutartį ir sukėlė atsakovui nuostolius.

Dėl vėlavimo atlikti darbus. Ieškovo teigimu, darbų atlikimo vėlavimas buvo sąlygotas atsakovo, kuris sutartyje sulygtu laiku nepateikė ieškovui reikalingos darbams pradėti dokumentacijos, tokios kaip antai, leidimo atlikti statybos darbus, techninio projekto, statybos leidimo prašomam prijungti žemės sklypui, veiksmais. Be to, ieškovo teigimu, savalaikiam darbų atlikimui turėjo įtakos ir dėl projekto pakeitimo atsiradę papildomi darbai bei darbų vykdymo metu paaiškėjusių papildomų, nenumatytų projekte, būtinų darbų atlikimas. Atsakovas su tokiais ieškovo teiginiais nesutiko; pasak atsakovo, ieškovas, net ir neturėdamas laiku pateikto leidimo statybai, galėjo pradėti griovimo darbus. Be to, dėl projekto pakeitimo papildomų darbų neatsirado, o ieškovo nurodomus papildomus darbus, vertinat, kad jų apimtis sudaro mažiau nei 15 procentų sutarties vertės, ieškovas turėjo numatyti bei atlikti nereikalaudamas papildomo apmokėjimo.

Visų pirma, vertinant tai, ar ieškovas sutartimi sulygtais terminais vykdė statybos darbus, visiškai akivaizdu, tą patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir atliktos ekspertizės akto išvados, jog darbų atlikimo terminai ieškovo buvo pažeisti, tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad darbų atlikimo terminų pažeidimas, kuris turėjo lemiamą įtaką sutartyje prisiimtų įsipareigojimų netinkamam vykdymui, iš esmės buvo sąlygotas atsakovo veiksmų. Rangos sutarties 5.2 p. šalys sulygo, jog rangovas, t.y. ieškovas, pradeda darbus ne vėliau kaip 2011-10-10, su sąlyga, kad iki šio termino atsakovas perduos jam techninį objekto projektą, statybos leidimo nuorašą, leidimo griovimui nuorašą bei statybos aikštelę. Pažymėtina, jog pagal Statybos įstatymo 23 str. nuostatas statybą leidžiančiu dokumentu statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį; šio įstatymo 2 str.15 p. numatyta, kad į sąvoką statybos darbai įeina visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 p. įtvirtintas reglamentavimas leidžia pradėti statinio darbus tik gavus statybos leidimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog rangos sutartimi sulygto objekto statyba turėjo vykti pagal darbų atklikimo grafiką (t. 1, b.l. 74), kuriame buvo nustatyta konkrečių darbų atlikimo pradžia, pabaiga ir nurodyta trukmė. Iš minėto akto matyti, jog, pvz., griovimo darbai turėjo būti pradėti 2011-10-10 (tokia darbų pradžia buvo numatyta ir rangos sutarties 5.2p.); atkreiptinas dėmesys, jog leidimas ieškovui atlikti statinio griovimo darbus buvo gautas atsakovo 2011-10-07 (t. 1, b.l. 171), t.y. dar iki darbų atlikimo grafike numatytos griovimo darbų pradžios, todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas galėjo pradėti griovimo darbus laiku. Tačiau leidimas rekonstruoti statinį, kuris pagal teisinį reglamentavimą laikomas dokumentu, leidžiančiu pradėti statybos darbus, buvo gautas tik 2011-10-27 (t. 1, b.l. 135), kas neabejotinai turėjo tiesioginę įtaką vykdytinų darbų vėlavimui. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui techninį projektą teikė dalimis: 2011-10-07 (t. 1, b.l. 173), 2011-10-10 (t. 1, b.l. 174) ir 2011-11-10 (t. 1, b.l. 133-134), faktiškai galutinė projektinė dokumentacija buvo pateikta ieškovui tik 2011-11-10, nors pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 p. reikalavimus techninis statinio projektas privalomai turėjo būti pateiktas ieškovui kartu su statybos leidimu. Atsižvelgiant į atliktos ekspertizės išvadas, iš dalies sutiktina su atsakovo argumentais, kad faktiškai jokių naujų darbų lyginant su pirmine ir galutine projektine dokumentacija neatsirado, tačiau pažymėtina, jog vykdant sutartį atsirado būtinybė atlikti papildomus, sutartyje ir Techniniam projekte nenumatytus darbus, kuriems atlikti irgi buvo reikalingas papildomas terminas (išvados 2 p.).

Pasisakant dėl darbų vėlavimo teismas negali nepažymėti, jog sutarties 7.1 p. šalys sulygo, kad iki 2011-12-15 turi būti pabaigtas visas statybos objektas. Ieškovas vienu iš argumentų, dėl ko vėlavo atlikti darbus, nurodo ir tai, kad atsakovas iš viso nepateikė ieškovui statybos leidimo antram žemės sklypui, kuriame irgi turėjo vykti statybos darbai. Nors atsakovas teigė, kad sklypo dokumentai bei leidimas ieškovui buvo pateikti, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog statybos darbai turėjo būti vykdomi dviejuose sklypuose, vienas iš jų (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), kuriame yra rekonstruojamas pastatas, kitas, šalia esantis, kuriame turėjo būti įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Taigi teismo vertinimu, atsakovas savo atsikirtimų neįrodė (CPK 178 str.), todėl visiškai akivaizdu, kad ieškovas negalėjo tinkami įvykdyti ir sutartyje 2.1 p. numatytų lauko darbų (perkelti / įrengti naujus laiko inžinerinius tinklus, įrengti automobilių parkavimo aikštelę) irgi dėl atsakovo delsimo pateikti atitinkamus leidimus darbams atlikti.

Dėl darbų sustabdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2011-12-06 sustabdė darbus. Ieškovas darbų sustabdymą motyvavo tuo, kad gavus galutinę dokumentaciją paaiškėjo būtinybė atlikti papildomus darbus, atsakovas peržiūrėti sutarties kainą ir finansuoti papildomus darbus atsisakė, todėl ieškovas sutarties 11.2 p. ir CK 6.684 str. 4 d. pagrindu darbus sustabdė. Atsakovo teigimu, ieškovo darbų sustabdymas yra nepagrįstas ir turi būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas.

Kaip jau buvo minėta, iš tiesų atsakovas teikė projektinę dokumentaciją ieškovui etapais; galutinį suderintą projektinės dokumentacijos variantą su darbų detalizavimu ieškovas gavo 2011-11-10. Akcentuotina, kad ieškovo argumentai, jog gavus galutinę dokumentaciją paaiškėjo būtinybė atlikti papildomus darbus dėl projektinės dokumentacijos pakeitimo, paneigtini Teismo ekspertizės akto Nr. 13-38 išvadomis (akto 90-96 p.), kur aiškiai nurodoma, kad UAB „Projestos projektai“ rangovui UAB „Hidras“ iki 2011-11-10 (imtinai) perduotos projektinės dokumentacijos ir UAB „Hidras“ iki 2011-10-07(imtinai) perduotos projektinės dokumentacijos skirtumų, dėl kurių reikėtų atlikti papildomus darbus arba anksčiau numatytus darbus reikėtų atlikti kitokiu būdu, nenustatyta. Tačiau ekspertas nustatė, kad vykdant rangos sutartį paaiškėjo, jog reikia atlikti papildomus rangos sutartyje ir Techniniame projekte nenumatytus darbus, kaip antai atraminės sienutės griovimas ir betonavimas, aikštelės pagrindo tvirtinimas. Taip pat ekspertas nustatė, jog vykdant rangos sutartį paaiškėjo, kad lauko inžinerinių tinklų paklojimo darbo nebuvo galima atlikti techniniame projekte numatytu būdu – t.y. vamzdžius kloti atviruoju būdu. Be to, ekspertizės akte nustatyta, jog buvo atlikti Rangos sutartyje ir Techniniame projekte nenumatyti grindų ardymo ir betonavimo darbai; buvo numatyti papildomi lauko tinklų įrengimo darbai. Pažymėtina, jog ekspertas nustatė, kad minėtų papildomų darbų vidutinė rinkos kaina 2011 m. spalio mėn. (ginčo laikotarpiu) iš viso yra 206 332 Lt (be PVM) (įskaitant ir 42 663,42 Lt grindų ardymo ir betonavimo darbų, kurių poreikio atsiradimo pagrindo neįrodė nei viena šalis (atsakovas teigė, kad poreikis tiems darbams atlikti atsirado dėl to, kad rangovas netinkamai naudojo sunkiasvorę techniką, kuri sugadino grindims įrengti naudotiną pagrindą, ieškovas gi teigė, kad poreikis atsirado dėl paaiškėjusios aplinkybės – faktiškai įrengtų grindų nuolydžio), vertę).

Pažymėtina, jog darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: arba sutartyje nurodant konkrečią kainą, arba sudarant sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 str. 1-3 d. nustato galimybę šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Tačiau pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 str. 5 d.). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 str. 6 d.) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 str. 4 d. ir 6.685 str. (LAT 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, Nr. 3K-3- 161/2012; 3K-3-163/2012;3K-3-164/2012).

Nagrinėjamu atveju visiškai akivaizdu, jog šalys susitarė dėl fiksuotos kainos (sutarties 17.1 p.) ir nustatė, jog ji negali būti keičiama, išskyrus jeigu registruojant objektą NTR pakistų faktinis Statybos objekto plotas. Byloje nustatyta, kad papildomi darbai, kurių apmokėjimo reikalavo ieškovas, paaiškėjo vykdant rangos sutartį, nebuvo numatyti nei rangos sutartyje, nei Techniniame projekte. Atsakovo teigimu, toks ieškovo reikalavimas buvo visiškai nepagrįstas, nes atsakovas CK 6.685 str. 1 d. pagrindu turėjo teisę reikalauti, kad ieškovas savo sąnaudomis atliktų atsakovo pageidaujamus darbus, kurių vertė viršija 15 procentų sutarties kainos ir kurie nepakeičia statybos darbų pobūdžio. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad sustabdė darbus CK 6.684 str. 4 d. pagrindu, nes nustačius būtinybę atlikti dokumentuose nenumatytus darbus, pranešė apie tai atsakovui, o nesulaukęs atsakymo dėl jų apmokėjimo, pagrįstai darbus sustabdė.

Pagal CK 6.684 str. 4 d. nuostatas, rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą; šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. CK 6.685 str.1 d. numatyta, jog užsakovas turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio; šalys gali sutartyje numatyti ir kitokias sutarties dokumentų pakeitimo sąlygas, o rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų (CK 6.204 str., 6.685 str. 2 d.). Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus yra suformavęs praktiką, jog jeigu šalys nesusitarė kitaip, CK 6.653 str. nurodyta konkreti kaina taikoma tik pagal rangos sutartį numatytiems darbams atlikti, bet netaikoma papildomiems darbams, t. y. darbams, kurie nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.684 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Be to, galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos, o, atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-161/2012, 3K-3-163/2012, 3K-3-164/2012). Kaip buvo paminėta, šalys sutartimi susitarė dėl fiksuotos kainos, kuri galėjo pakisti tik pasikeitus statybos objekto plotui (sutarties 17.1 p.), taip pat sutarties 17.4 p. nustatė, jog šalių nustatyta sutarties kaina gali būti keičiama tik atskiru šalių susitarimu dėl sutartyje nurodytų aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl papildomų darbų, kurie paaiškėjo vykdant rangos sutartį, apmokėjimo ieškovas kreipėsi į atsakovą du kartus (t. 3, b.l. 138-139, 142-144), kuriais ir informavo atsakovą apie darbų sustabdymą papildomų darbų finansavimo atsisakymo atveju, kartu pateikė papildomų darbų atlikimo sąmatą, kur darbų vertė buvo nurodyta 342 361,85 Lt (be PVM) (t. 3, b.l. 146). Atsakovas jokio konkretaus atsakymo dėl papildomų darbų apmokėjimo ieškovui nepateikė; tačiau iš elektroninio laiško turinio (t. 3, b.l. 146) akivaizdu, jog atsakovas nesutiko apmokėti papildomus darbus. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas 2011-12-06 raštu (t. 2, b.l. 54-55) reikalauja atnaujinti sustabdytus darbus apeliuodamas į sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų pažeidimą, bet nepateikia konstruktyvaus atsakymo dėl paaiškėjusių papildomų darbų apmokėjimo. Tuo tarpu 2011-12-09 rašte (t. 2, b.l. 58-60) teigia, kad jis neatsisako sumokėti už papildomus darbus, tačiau pripažįsta, kad šalys nesusitaria dėl to, kokie darbai laikytini papildomais sutarties nuostatų prasme, ir akcentuoja, kad nesutarimas dėl papildomų darbų apmokėjimo negali būti pagrindas nevykdyti pagrindinių sutartyje numatytų darbų ir reikalauja iš ieškovo susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo apimties ir kainos. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, jog vykdant rangos sutartį tokie papildomi darbai kaip a/PVC dangos įrengimo darbai, b/ lauko tinklų įrengimo darbai buvo papildomai numatyti atsakovo (užsakovo UAB „Palink“ iniciatyva), dėl šių darbų kainos apmokėjimo ieškovas ir atsakovas derėjosi papildomai, tačiau bendro konsensuso pasiekta nebuvo; atsakovas taip pat neneigė, kad nors lauko inžinerinių tinklų įrengimas buvo numatytas sutartyje ir techniniame projekte, tačiau būtent sutarties vykdymo metu užsakovas UAB „Palink“ išreiškė pageidavimą pakeisti šių darbų atlikimo būdą – siekiant išvengti medžių kirtimo ir vietos gyventojų nepasitenkinimo, buvo nuspręsta šiuos darbus atlikti kitu būdu, tačiau ieškovas ir atsakovas nebuvo pasiekę sutarimo dėl šių darbų apmokėjimo (t. 8, b.l. 187). Ir nors atsakovas teigė, jog ieškovas galėjo aukščiau išvardintų papildomų darbų nevykdyti, jie nebuvo neišvengiami ir būtini, todėl ieškovas privalėjo vykdyti sutartį neatlikdamas šių papildomų darbų, teismo vertinimu, tokie atsakovo teiginiai yra visiškai nelogiški, nepagrįsti ir atmestini. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, visiškai aišku, jog ieškovas, nepaisant pavėluoto būtinų statybos darbams dokumentų pateikimo, siekė įvykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; bylos medžiaga patvirtina, jog pradėtas statybas stabdė kilęs konfliktas su vietiniais gyventojais ir kiti nuo ieškovo nepriklausantys jau aukščiau aptarti faktoriai. Kaip minėta, šalys buvo suderėjusios ir dėl ilgesnių statybos darbų terminų, todėl akivaizdu, jog ieškovas, sužinojęs apie atsakovo (užsakovo UAB „Palink“) pageidavimus dėl papildomų darbų, siekė juos įgyvendinti pasitelkdamas įstatyme numatytą būdą, t.y. sudarydamas sąmatą, du kartus pranešdamas apie ją atsakovui, kad būtų užbaigtas visas statybos objektas. Galu gale, kaip minėta, pats atsakovas neneigė, kad vyko derybos dėl papildomų darbų apmokėjimo, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, atsižvelgiant į: a/aukščiau išdėstytus argumentus, teismo eksperto išvadas dėl bendro objekto statybos darbų vėlavimo įvertinant atsakovo pavėluotą reikalingos rangos sutarties vykdymui dokumentacijos pateikimą bei teismo išvadas dėl darbų atlikimo priežasčių ir ieškovo rangos sutarties pažeidimo darbų vėlavimo aspektu, b/ į tai, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui jau už atliktus ir priimtus darbus, dėl kurių atlikimo nebuvo pareikšta jokių pretenzijų, nors sutarties 12.10 p., 18.1.3 p. buvo įsipareigojęs laiku ir tinkamai mokėti rangovui už atliktus (priimtus) darbus, o ieškovui pateikus sąmatą dėl papildomų darbų (iš kurių didesnė pusė atsirado dėl ieškovo papildomų pageidavimų) ir prašymą atsakyti dėl jų apmokėjimo, nesulaukė iš atsakovo konkrečių veiksmų, c/ taip pat į ieškovo jau atliktų darbų pagal sutartį apimtį; ieškovas pagrįstai sustabdė darbų vykdymą (CPK 6.684 str. 4 d.). Vadovaujantis aukščiau paminėta teismų praktika, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste visiškai nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai, kad ieškovas privalėjo atlikti papildomus darbus savo sąnaudomis, nes jų vertė neviršijo 15 procentų sutarties kainos, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prielaidų CK 6.685 str. 1 d. nuostatų taikymui nėra. Todėl teismui konstatavus, jog darbų vėlavimas didžiąja dalimi buvo sąlygotas atsakovo veiksmų (neveikimo), spręstina, jog nėra pagrindo ieškovo veiksmuose įžvelgti sutarties pažeidimo, kuris galėtų būti vertintas kaip esminis ir sudarytų pagrindą atsakovui nutraukti sutartį; atsakovas nepagrįstai sutarties 15.1 p. sumažino rangovui, t.y. ieškovui, mokėtiną už darbus atlyginimą ir atsisakė sumokėti už ieškovo atliktus, atsakovo priimtus, darbus; esant nustatytiems papildomiems darbams, kurie nebuvo numatyti nei sutartyje, nei techniniame projekte (net atsižvelgiant į tai, kad šalys neįrodė papildomų darbų – grindų ardymo ir betonavimo atsiradimo priežasties, ir juos išeliminavus iš papildomų darbų sąrašo), bet iš esmės atsirado atsakovo (užsakovo „Palink“) iniciatyva, esant nustatytoms CK 6.684 str. 4 d. sąlygoms, ieškovas pagrįstai sustabdė darbų atlikimą. Teismo vertinimu atsakovo kitos sutarties sudarymas su kitu rangovu buvo sąlygotas jo paties rangos sutarties, sudarytos su UAB „Hidras“, sąlygų pažeidimu ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties nutraukimo priteisimo: 426 360, 30 Lt darbų kainos padidėjimas, kuris grindžiamas su nauju rangovu UAB „Lakaja“ sudarytos naujos sutarties ir UAB „Hidras“ sutartimi nustatyto įsipareigojimo pabaigti darbus ( sutarčių kainų skirtumas); 9 811,89 Lt patirtų atsakovo išlaidų, turėtų dėl prekybinės bei šaldymo įrangos sandėliavimo papildomą laiko periodą, nes nutraukus sutartį nebuvo objektyviai statybos objekto pagal numatytą grafiką; 9 680 Lt papildomų statybos darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimo išlaidų; 250 000 Lt netesybų (atsakovas nurodo, kad prašoma priteisti nuostolių suma apima netesybų sumą, todėl nuostoliai apima netesybas), yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.