Utenos apylinkės teismo nuosprendis

privačiai kaltintojai ir civilinei ieškovei G. M., jos atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, I grupės invalidas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

P. V. 2017 m. vasario 11 d., apie 15.50 val., bute, esančiame V. K. g. 22-24, Utenos m., iš pykčio sudavė vieną kartą kumščiu G. M. į veidą, tokiu būdu dėl nosies sumušimo, nosies pertvaros kremzlės išnirimo padarydamas nukentėjusiajai G. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. V. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2017 m. vasario 11 d., apie 18.30 val., buvo atvykęs pas G. M., adresu V. K. g. 22-24, Utenos m. Kartu gėrė kavą, kalbėjosi. Iš buto išėjo apie 22.20 val. Išeinant iš buto įvyko konfliktas. G. M. jį puolė, rėkė, jog jis prie jos priekabiauja, ji vis atitraukdavo jo striukės užtrauktuką, o jis užtrauktuką užtraukdavo. Rankų aukštai nekėlė, jokių smūgių G. M. nesudavė.

Nukentėjusioji G. M. parodė, jog 2017 m. vasario 11 d., apie 15 val., pas ją į butą, adresu V. K. g. 22-24, Utenos m., atėjo P. V.. Apie 15.30 val., koridoriuje, prie durų įvyko konfliktas dėl grasinimų, reikalaujamų sumokėti pinigų, kurio metu P. V. kumščiu jai trenkė į nosį. Pamatęs, jog pradėjo bėgti kraujas, P. V. trenkė durimis ir išėjo.

Liudytoja V. Š. parodė, jog kaltinime nurodytą dieną, apie 16 val. atvažiavo pas draugę G. M.. Jos bute prie durų matė kraujo, G. M. nosis buvo sužalota, ištinusi. Tuo metu buvo atvykę policijos pareigūnai, medikai. G. M. jai sakė, jog ją sužalojo P. V., prie durų įvyko susistumdymas, kurio metu P. V. jai ranka sudavė į veidą.

Liudytoja J. B. parodė, jog apie metus laiko draugauja su P. V.. 2017 m. vasario 11 d., nuo pietų iki 18 val., ji buvo kartu su P. V., kartu važiavo į kapines.

Liudytojas G. N. parodė, kad dirbant operatyvinėje grupėje gavo pranešimą apie tai, jog sumušta moteris. Nuvykus į įvykio vietą matė sumuštą moterį, jai kraujavo iš nosies. Nukentėjusioji sakė, jog ją sumušė V, konflikto metu sudavė vieną kartą į veidą ir pasišalino.

Iš specialisto išvados Nr. G 37/2017(08) matyti, kad G. M. nustatyti šie sužalojimai: nosies sumušimas, nosies pertvaros kremzlės išnirimas. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, ir tai galėjo būti padaryti medicininėje dokumentacijoje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t.y. 2017-02-11. Kadangi konstatuota viena anatominė sritis, sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Padarytas sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 4).

Specialistas S. F, teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadą, taip pat nurodė, jog sužalojimas nukentėjusiajai galėjo būti padarytas tiek suduodant, tiek atsitrenkiant. Tyrimą atliko iš pateiktų medicininių dokumentų bei apžiūrint nukentėjusiąją.

Iš Bendrojo pagalbos centro rašto Nr. 41D (V)-632 ir pateikto garso įrašo matyti, jog nukentėjusioji G. M. apie įvykį pranešė 2017 m. vasario 11 d., 15.45 val. Garso įraše girdima kaip nukentėjusioji nurodo, jog konflikto metu ją sužalojo P, kuris išvažiavo automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 68-69).

Iš medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-010844-17, matyti, kad nukentėjusioji dėl sumušimo kreipėsi į policiją ir nurodė, kad ją, suduodamas smūgį į veidą, sužalojo P. V..

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad nukentėjusioji tiesiogiai nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, kuris sudavė jai smūgį kumščiu į veido sritį. Teismo medicinos specialistas išvadoje Nr. G 37/2017 (08) patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Kaip matyti po šio įvykio nukentėjusioji kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, kur nurodė tokias pačias aplinkybes. Atvykus policijos pareigūnui G. N., taip pat kreipiantis pas teismo medicinos specialistą, nukentėjusioji taip pat nurodė, jog ją sužalojo pažįstamas vyriškis, jį įvardijo kaip P. V.. Kaltinamasis nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo aplinkybes nepripažino. Jis nurodė, jog pas G. M. buvo atėjęs 2017 m. vasario 11 d., tik apie 18.30 val. Išeinant iš nukentėjusiosios namų apie 22.20 val., tarp jo ir G. M. įvyko žodinis konfliktas tačiau jis jokių smūgių nesudavė. Liudytoja J. B. patvirtino kaltinamojo pateiktą gynybinę versiją, jog P. V. minėtą dieną buvo kartu su ja iki 18 val., abu buvo išvažiavę pas jos draugę bei į kapines. Tačiau teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai, kadangi J. B. yra kaltinamojo draugė, yra suinteresuota šios bylos baigtimi. Be to, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog P. V. pas nukentėjusiąją buvo atėjęs dienos metu. Iš karto po įvykio atvykusi tiek liudytoja V. Š., tiek policijos pareigūnas G. N. matė sužalotą nukentėjusiąją, jai iš nosies bėgo kraujas. Liudytoja V. Š. nurodė, jog iš nukentėjusiosios namų ji išvažiavo po įvykio, kitą dieną, tačiau 2017-02-11 vakare, apie 18.30 val. kaip kad nurodo P. V., jis nebuvo atėjęs. Šie aptarti įrodymai sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, jie yra gauti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji siekia apkalbėti kaltinamąjį.

Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kūno sužalojimus. Iš nustatytų įvykio aplinkybių akivaizdu, jog kaltinamasis sudavė smūgį konflikto metu, siekdamas sukelti nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmais dėl nosies sumušimo, nosies pertvaros kremzlės išnirimo nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tokie P. V. veiksmai atitinka BK 140 str. 1 d. sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, į tai, kad neteistas, psichiatrinėje ir priklausomybių kabineto įskaitoje nėra registruotas, baustas administracine tvarka, yra I grupės invalidas, Utenos rajono savivaldybės tarybos svarstytas nebuvo, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 55 str.).

Dėl civilinio ieškinio, atstovavimo išlaidų

Nukentėjusioji G. M. privataus kaltinimo skunde nurodė, jog dėl gauto smūgio, padaryto sužalojimo patyrė skausmą, didžiulį pažeminimą. Tyčinis smurtas jai sukėlė išgąstį, nesaugumo, baimės jausmą, kad bet kada gali būti užpulta. Savo išgyventą skausmą, emocinį ir dvasinį sukrėtimą, kaip neturtinę žalą, vertina 500 eurų (b.l. 1).

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgiama į tai, kad dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nes buvo sumušta pažįstamo žmogaus, savo bute, dėl sužaloto veido buvo sumažėjusios jos bendravimo galimybės. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pasekmes - nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų jai buvo pasiūlytas stacionarinis gydymas, tačiau ji atsisakė. Vertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis – nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją, yra I grupės invalidas. Nustatant neturtinės žalos dydį siekiama užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltinamojo – pusiausvyrą ir nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Įvertinus visas aptartas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 250 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 300 EUR (b.l.50). Sprendžiant dėl priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio atsižvelgiama į advokato atlikto darbo apimtį. Advokatas parengė skundą privataus kaltinimo tvarka, dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į advokato atlikto darbo apimtį, sudėtingumą - dalyvavo byloje dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją), turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra protingos, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 300 EUR atstovavimo išlaidų ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su G. M.; įpareigojant keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Iš P. V. priteisti G. M. 250 EUR neturtinei žalai atlyginti bei 300 EUR advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.