- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- A-1424-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00334-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius, Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiams M. M. V., P. K. alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) teikime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) piliečių M. M. V. ir P. K. šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdami tinkamų dokumentų, bandydami neteisėtai išvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti ir nuteisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu. Užsieniečiai 2022 m. gruodžio 27 d. paleisti iš Vilniaus pataisos namų atlikę bausmę. Užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai, tačiau jie atvyko su nepilnamečiu vaiku, todėl prašė paskirti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsieniečius VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje trims mėnesiams.
2. Užsienietis M. M. V. (toliau – ir užsienietis) paaiškino, kad iš savo šalies išvyko, nes norėjo gyventi saugioje valstybėje, nežinojo, kad Lietuva yra tokia valstybė. Užsieniečiui vedlys nurodė kaip saugias šalis tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad gali Lietuvoje prašyti prieglobsčio, todėl dabar būtinai prašys. Užsieniečiai nori gyventi turėdami galimybę laisvai judėti, kad sūnus galėtų mokytis kalbos.
3. Užsienietė P. K. (toliau – ir užsienietė) paaiškino, kad tris mėnesius gyventi uždaroje teritorijoje yra per ilgai, nori turėti galimybę laisvai judėti, prašys prieglobsčio. Užsienietės vyras (duomenys neskelbtini) dalyvavo streike, todėl negali grįžti į savo šalį.
4. Užsieniečių atstovė nurodė, kad užsieniečiai yra prieglobsčio prašytojai, nors jų prašymas oficialiai nepriimtas. Teikime nurodoma, kad užsieniečiai, būdami Užsieniečių registracijos centre, išreiškė norą prašyti prieglobsčio. Užsieniečių tapatybės nenustatytos, jų prašymo suteikti prieglobstį motyvai dar neišaiškinti, tačiau tai šeima su nepilnamečiu vaiku, todėl prašė minimaliai sutrumpinti skiriamos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, nes jų teisinė padėtis turės būti nustatyta per mėnesį, ir motinai su vaiku paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu teikimą tenkino iš dalies. Teismas paskyrė užsieniečiui iki 2023 m. vasario 27 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje; užsienietei iki 2023 m. vasario 27 d. paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą su nepilnamečiu vaiku I. V. VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
6. Teismas nustatė, kad VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimais (duomenys neskelbtini) piliečiai M. M. V. ir P. K. (toliau kartu – ir užsieniečiai), buvo sulaikyti Užsieniečių registracijos centre iki 48 val. Aiškinantis užsieniečių teisinę padėtį nustatyta, kad užsieniečiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteisti už neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir suklastotų tikrų dokumentų laikymą bei panaudojimą arešto bausme. Užsieniečiai 2022 m. gruodžio 27 d. paleisti iš bausmės atlikimo vietos atlikę bausmę.
7. VSAT teikime nurodė, kad yra užsieniečių sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 113 straipsnio 2 dalyje. Užsieniečių atstovė nurodė, kad užsieniečiams, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2020 m. birželio 25 d. sprendimu, turi būti taikomos prieglobsčio prašytojams taikomos garantijos.
8. Teismo posėdyje užsieniečiai paaiškino, kad jų šeima iš savo šalies išvyko dėl to, kad joje pasilikti nesaugu, vedlys užsieniečiams pasakė, kad saugios valstybės yra tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl ketino vykti į kažkurią iš šių šalį. Teikime taip pat nurodoma, kad užsieniečiai, pristatyti į Užsieniečių registracijos centrą, išreiškė norą prašyti prieglobsčio, tačiau prieglobsčio prašymai dar nepriimti. Nustatyta, kad užsieniečių atvykimo į Europos Sąjungą tikslas – prašyti prieglobsčio, teismo posėdžio metu užsieniečiai taip pat išreiškė pageidavimą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į ESTT formuojamą praktiką (žr. 2020 m. birželio 25 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. C?36/20 PPU), teismas įvertino, kad užsieniečiai turi prieglobsčio prašytojų teisinį statusą.
9. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Teismas nurodė, kad užsieniečių tapatybės nenustatytos, užsieniečiai išreiškė pageidavimą pateikti prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau prašymų priėmimas dar neišspręstas, todėl, siekiant, kad nebūtų trukdoma priimti sprendimą prieglobsčio procedūroje, yra pagrindas paskirti užsieniečiams pareiškėjo VSAT prašomas alternatyvias sulaikymui priemones. Atsižvelgęs į tai, kad šeima atvyko su nepilnamečiu vaiku I. V. ir vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, jog šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgus į geriausius vaiko interesus, užsienietei teismas skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą su nepilnamečiu vaiku VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
III.
10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Užsienietis su sprendimu dėl jo sulaikymo suvaržant jo laisvę nesutinka. Teigia, kad teismo išvados yra visiškai nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir naikintinas. Teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo dalies, kodėl užsieniečio dukters ir sutuoktinės atžvilgiu priėmė palankų sprendimą, suteikdamas joms judėjimo laisvę, o paties užsieniečio atžvilgiu priėmė jo laisvę ribojantį sprendimą.
12. Priimdamas ginčijamą sprendimą teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų (žr. 2023 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023).
13. Užsienietis paaiškina, kad tik esant objektyvių įrodymų apie tai, kad konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens itin ilgo laisvės ribojimo. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užsieniečio atžvilgiu taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę, todėl prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, užsieniečio atžvilgiu taikyti apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimo.
14. Pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės, jog užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Kaip matyti iš užsieniečio asmens bylos, dėl jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo Migracijos departamentas itin ilgai neatliko jokių veiksmų, tačiau būtent dėl to užsienietis yra sulaikytas. Nepaaiškinama ir tai, jog užsieniečio sutuoktinė, kuri taip pat yra prieglobsčio prašytoja, ir jos prašymas turėtų būti nagrinėjamas kartu su užsieniečio prašymu, nebuvo faktiškai sulaikyta, nors akivaizdu, kad vertinant situaciją tuo aspektu, kaip motyvuoja teismas – dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo – jų situacija yra identiška. Byloje esant nustatytam faktui, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, taigi, gali būti faktiškai sulaikytas tik išimtiniu atveju, jei egzistuoja objektyvūs įrodymai apie šio asmens keliamą grėsmę visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, jog taikydama perteklines kraštutines ir esminiai pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones, Lietuvos valstybė pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
Šalies argumentai
15. Užsienietis pateikė dar vieną apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Užsienietis akcentuoja, kad turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl, jo vertinimu, teismas, spręsdamas paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą, netinkamai aiškinimo bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą bei 140-19 straipsnio nuostatas.
17. Teigia, kad, siekiant sulaikyti (ar taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę) prieglobsčio prašytoją Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, būtina nustatyti egzistuojančias abi kumuliatyvias sąlygas. Užsieniečio vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena. Teigia, kad teismo sprendime nėra pagrįstą, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būtų gauta užsieniečio nesulaikius. Antra, užsieniečio vertinimu, nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip sutrukdydamas nustatyti prašymo dėl prieglobsčio motyvus, kadangi užsienietis išreiškė pageidavimą pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Trečia, užsieniečio teigimu, byloje nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu.
18. Dėl Įstatymo140-19 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo nurodo, kad, įvertinus tai, jog sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, taip pat, jog byloje nenustatyta užsieniečio piktavališkumo institucijų atžvilgiu faktą grindžiančių duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atsisako teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, nėra, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo, Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina užsieniečiui faktiškai taikyti griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo priemonės, sulaikymo.
19. VSAT prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
20. VSAT teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, užsieniečiui taikė atsižvelgiant į tai, jog jis pareiškė norą pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau jis dar nebuvo pateikęs prieglobsčio prašymo nagrinėjančiai institucijai, nebuvo atliktos apklausos ir priimtas sprendimas dėl prieglobsčio procedūros pradėjimo.
21. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikė užsieniečiui atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens kelionės dokumentų, bei dokumentų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Užsienietis, pažeidžiant Europos Sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus, tyčia, neteisėtai, pasinaudodamas kito asmens dokumentais, bandydamas neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, pateikė VSAT pareigūnams kito asmens kelionės dokumentą su įsiūta jo nuotrauka. Už šią nusikalstamą veiką Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu užsienietis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį – 44 parų arešto bausmė. Tai rodo, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymus.
22. Atkreipia dėmesį, kad užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į teisėsaugos institucijas su prašymu dėl prieglobsčio suteikimo. Tik tada, kai buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos, pateikė prieglobsčio prašymą. Galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje nepriimtas, galutinai nenustatyti motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, kurie gali keistis prieglobsčio nagrinėjimo procedūros metu. Tai suteikia pagrindą manyti, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, prieglobsčio prašymo pateikimas buvo atliktas tikslu pašalinti galimybę užsienietį gražinti į kilmės šalį.
23. Byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo duomenų. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, būdamas Lietuvoje padarė nusikalstamą veiką, būdamas įkalinimo įstaigoje, bei pateikęs prieglobsčio prašymą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų gautas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Byloje ginčas kilo dėl užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas VSAT teikimą tenkino iš dalies, t. y. teismas paskyrė užsieniečiui iki 2023 m. vasario 27 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje; užsienietei iki 2023 m. vasario 27 d. paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą su nepilnamečiu vaiku I. V. VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, užsienietis padavė apeliacinius skundus, kuriuose prašo apgyvendinti VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
26. Byloje nustatyta, kad užsienietis, kartu su žmona ir nepilnamečiu vaiku, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 14 d., atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens kelionės dokumentų, bei dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. 2022 m. lapkričio 14 d. užsienietis buvo sulaikytas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės oro uosto užkardos pareigūnų, kai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Prancūziją pasinaudojus Italijos Respublikos pasu su įsiūtu paso lapu su užsieniečio nuotrauka. VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimais užsieniečiai buvo sulaikyti Užsieniečių registracijos centre iki 48 val. Aiškinantis užsieniečių teisinę padėtį nustatyta, kad užsieniečiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteisti už neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir suklastotų tikrų dokumentų laikymą bei panaudojimą arešto bausme. Užsieniečiai 2022 m. gruodžio 27 d. paleisti iš bausmės atlikimo vietos atlikę bausmę. 2023 m. sausio 10 d. užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas nagrinėja prieglobsčio prašymą iš esmės, sprendimas dar nėra priimtas.
27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
28. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
29. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
30. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, pavyzdžiui, ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).
32. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad užsienietis 2023 m. sausio 10 d. pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas nagrinėja prieglobsčio prašymą iš esmės, sprendimas dar nėra priimtas. Taigi, konstatuotina, jog užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Byloje nėra ginčo ir dėl aplinkybės, kad užsienietis su savimi neturėjo jo tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų.
33. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog yra nepilnamečio vaiko, su kuriuo ir žmona atvyko į Lietuvos Respubliką, tėvas.
34. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).
35. Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas (Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 str. 2 d.). Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.
36. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Sulaikant vaikus su jų tėvais ar pagrindiniais globėjais, be kita ko, reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų.
37. Vis dėlto, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, pabrėžia, jog užsienietis nėra vienintelis suaugęs savo šeimos narys – į Lietuvos Respubliką jis atvyko kartu su savo žmona, kuri taip pat gali rūpintis vaiku.
38. Nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. užsienietis gali pasišalinti iš Užsieniečių registracijos centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.
39. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai užsieniečiui taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Egzistuoja reali rizika, kad, paskyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 3 p.) taikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga užsieniečiui taikytina priemonė. Kitokios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.
40. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(Duomenys neskelbtini) piliečio M. M. V. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.