- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-528-302/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02746-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius
- Skolininkas
- I. M., I.
- Kreditorius
- UAB „F12“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „F12“ pareiškimą skolininkui I. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „F12“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko I. M. 7 471,00 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Siekdamas užtikrinti reikalavimo vykdymą, taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones -areštuoti skolininko I. M. pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose, o jų nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, ar turtines teises, priklausančias skolininkui ar tretiesiems asmenims, neviršijant 7 471,00 Lt sumos. Prašymą motyvavo tuo, kad skolininkui kaip fiziniam asmeniui pareikštas reikalavimas yra didelis, jis nemoka skolos be jokių aiškių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi prašymą patenkino, areštavo skolininko I. M. pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose, o jų nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, ar turtines teises, priklausančias skolininkui ar tretiesiems asmenims, neviršijant 7 471,00 Lt sumos.
Teismas nutartį motyvavo tuo, kad kreditoriaus reikalavimas turtinio pobūdžio, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimu sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
Skolininkas I.M. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškimas nėra pagrįstas įrodymais, skolininkui apie PVM sąskaitą – faktūrą, kuria grindžiamas reikalavimas dėl skolos už nupirktus drabužius priteisimo, tapo žinoma tik iš teismo atsiųstų dokumentų, be to, joje nėra skolininko parašo, kreditorius nepateikė jokios sutarties, šiame dokumente nenurodytas atsiskaitymo terminas, nepateikta įrodymų, kad daiktai pagal šią sąskaitą -faktūrą perduoti skolininkui, todėl akivaizdu, jog kreditoriaus pareiškimas neatitinka CPK 135 str., 431 str. nuostatų, todėl teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiškimą. Pažymi, kad kreditoriaus veiksmuose galimai yra nusikaltimo sudėties požymių, numatytų Be to, kreditorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, nepateikė jokių įrodymų apie ketinimą slėpti turtą. Taip pat nurodo, kad prašoma priteisti suma teismų praktikoje nėra laikoma didele.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „F12“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirajame skunde dėstomi argumentai yra susiję išimtinai su faktinių aplinkybių, sudarančių skolininkui reiškiamų reikalavimų pagrindą ir jų pagrįstumo vertinimu, todėl jie yra nepagrįsti, kadangi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Skolininkas taip pat nepagrįstai teigia, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo neatitinka CPK 135 str., 431 str. nuostatų.
Teigdamas, jog reiškiamo reikalavimo suma 7 471 Lt reikalavimo suma nelaikytina didelė, skolininkas nepateikė jokių savo gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į bendrą ekonominę situaciją šalyje, vidutinį darbo užmokestį, fiziniam asmeniui tokio dydžio reikalavimo suma laikytina didele.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kitų procesinės teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo (šiuo atveju – teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti, kad teismo priimtas procesinis sprendimas, palankus asmeniui, prašančiam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvykdytas ir tokiu būdu garantuotas jo privalomumas.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, kreditoriaus pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ginčo suma ieškovui kaip fiziniam asmeniui, kurio turtinė padėtis nėra aiški, vertintina kaip pakankamai didelė, todėl vien tik tokia aplinkybė kaip didelė ginčo suma nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai įsiteisėjusio teismo įsakymo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/08 ir kt.). Nors ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau skolininkas, nesutikdamas su teismo priimta nutartimi ir ją apskųsdamas atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismui, nepaneigė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo turto atžvilgiu, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad prašoma priteisti suma jam yra nedidelė ir kad nekils problemų galimai įsiteisėjusio teismo įsakymo tinkamam įvykdymui, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nepažeisdamas procesinės teisės normų reikalavimų.
Kolegija atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui atskirojo skundo argumentus, susijusius su pareikšto reikalavimo pagrįstumu, kadangi teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, pareikštų reikalavimų pagrįstumo nevertina, jis, atsižvelgdamas į kreditoriaus nurodytas aplinkybes, konkrečius faktus, kuriais jis motyvavo savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir laikydamas šias aplinkybes pakankamomis bei leidžiančiomis įsitikinti tuo, kad jų nesiėmus yra grėsmė, kad galimai įsiteisėjusio teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, sprendžia, ar yra pagrindas jas taikyti. Pažymėtina, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareikštu reikalavimu, yra vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės. Kolegija taip pat nepasisako ir dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškimo atitikimu jo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams, nes nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, atskirasis skundas yra parengtas profesionalaus teisininko, todėl paminėti atskirojo skundo argumentai neturėtų būti dėstomi atskirajame skunde kaip nesusiję su sprendžiamu klausimu.
Kolegija atkreipia skolininko dėmesį į tai, kad jis, manydamas, kad patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jam kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 1 dalis) arba įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, taip pat pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (Civilinio proceso kodekso 146, 147, 150 str.), siekdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jo teises ir turtinius interesus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.