Utenos apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. prašymą, su suinteresuotu asmeniu valstybės įmone Turto banku, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjo S. L. motina T. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymoje apie T. L. esančių duomenų nustatyta, kad T. L. mirė būdama našlė, nurodoma, kad ji kitų vaikų, išskyrus pareiškėją, neturėjo. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančiais duomenimis patvirtinama, kad įregistruota pareiškėjo motinos nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – 416/1892 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigytą 2002 m. liepos 5 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, taip pat į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinį – 1/6 dalį ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos palikėja 1992 m. rugsėjo 30 d. įsigijo Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Iš Testamentų registro išraše esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo motina T. L. testamentų nebuvo sudariusi, jos įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas prašo atnaujinti jam praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti.

Pagal LR CK 5.50 str. 2 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti motyvuodamas tuo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl sveikatos būklės, taip pat tuo, kad buvo įsitikinęs, kad motinai priklausantis turtas sudegė. Iš prie pareiškimo pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjui 2019 m. spalio 30 d. nustatyta diagnozė, dėl kurios ir dėl kitų nustatytų gretimų ligų jis iki motinos mirties jau buvo konsultuojamas bei gydomas ambulatoriškai šeimos gydytojo, (duomenys neskelbtini) klinikose, (duomenys neskelbtini) ligoninėje, pareiškėjui nuolat buvo išrašomi vaistai, kuriuos jis turėjo vartoti, gydymas buvo tęsiamas ir po motinos mirties, pareiškėjas, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, ne kartą buvo gydomas stacionare. Minėtais duomenimis patvirtinama, kad laikotarpiu, per kurį pareiškėjas po motinos mirties turėjo teisę priimti palikimą, t. y. iki 2020 m. birželio 5 d., buvo tęsiamas pareiškėjo gydymas ambulatoriškai, iš byloje esančių duomenų, kad, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, pareiškėjas ne kartą buvo gydomas stacionare, galima daryti išvadą, kad per palikimo priėmimo terminą pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo žymiai pagerėjusi. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, galima manyti, kad pareiškėjui dėl jo sveikatos būklės buvo apsunkinta galimybė per įstatyme nustatytą terminą domėtis palikimo priėmimo procedūromis ir jose dalyvauti. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo kreipėsi faktiškai tik po penkerių metų, tačiau, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas dar ir 2023 m. buvo gydomas stacionare, yra pagrindo vertinti, kad per minėtą laikotarpį pareiškėjas nesikreipė dėl termino atnaujinimo dėl sveikatos būklės.

Pareiškėjas termino praleidimą motyvuoja ir tuo, kad po gaisro name, kuriame buvo jo motinai priklausantis butas, butas tapo negyvenamu, todėl jis manė, kad po motinos mirties neliko paveldimo turto. Pareiškėjo nurodomas įsitikinimas nepagrįstas tiesioginiais įrodymais, tačiau pareiškėjas pateikė 2008 m. kovo 28 d. valstybei/savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) pripažinimo avariniu aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos analogišką aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Aktuose, be kita ko, nurodoma, kad statinio stogo konstrukcijos sudegę šimtu procentų, medinės perdangos sijos apdegę, jų skerspjūvis sumažėjęs ir tai sumažina sijų laikymo galią, sienos įmirkusios, pastatas ilgą laiką be stogo, visa drėgmė susigeria į sienas, statinys avarinis, siūloma valdytojui apriboti priėjimą ir privažiavimą prie pastato, imtis priemonių, kad į pastatą nepatektų pašaliniai asmenys. Minėtuose aktuose nenurodoma informacija apie pareiškėjo motinai priklausiusio buto būklę, tačiau, atsižvelgus į tai, kad Švenčionių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija nustatė, kad namas avarinės būklės, vertinama, kad ir pareiškėjo motinai priklausantis butas nebuvo tinkamas gyventi. Įvertinus minėtas aplinkybes ir atsižvelgus į pareiškėjo buvusią sveikatos būklę, tikėtina, kad galėjo susiformuoti pareiškėjo įsitikinimas, kad po motinos mirties neliko paveldimo turto.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, vertinama, kad pareiškėjas įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių – dėl sveikatos būklės. Paveldėjimo byla po palikėjos mirties neužvesta, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškimo patenkinimas galėtų pažeisti kitų asmenų teisėtus interesus ar viešąjį interesą, suinteresuotas asmuo dėl pareiškimo prieštaravimų nepareiškė, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais (CK 1.5 str.), praleistas terminas atnaujinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290, 291, 578 str., CK 5.57 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priimti.

Nutartis per 7 d. nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.