Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-04-26 · Civilinė byla Nr. 2-25-880/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
2-25-880/2012
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00821-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
L. C.
Atsakovas
R. O.
Advokatai
Irina Kizina, Andžej Danovski
Civilinė byla Nr. 2-25-880/2012Proceso Nr. 2-44-3-00821-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5; 42.10; 63.3; 99.5; 113.2; 116.5.1.
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.ŠirvintosŠirvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant ieškovei L. C., jos atstovei advokatei Irinai Kizinai,atsakovo atstovui advokato padėjėjui Andžej Danovski,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovui R. O. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:

nustatyti, kad vaiko D. C., gimusio 2011 m. liepos 30 d., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas R. O.;nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove L. C.; priteisti iš atsakovo sūnaus D. C. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2011 m. liepos 30 dienos.

Šalies argumentai

Ji nurodė, kad dirbant Olandijoje, 2010 m. vasarį susipažino su atsakovu. 2010 m. spalio-lapkričio mėn. jie kurį laiką susitikinėjo. Tuo metu buvo pradėtas vaikas. Ieškovei grįžus į Lietuvą, 2011 m. liepos 30 d. gimė jos ir atsakovo vaikas - sūnus D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) Atsakovas žadėjo atvykti į Lietuvą ir įteisinti savo tėvystę, padėti materialiai išlaikyti vaiką, tačiau iki šiol neatvyko ir nepripažino vaiko tėvystės, todėl 2011 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė įregistravo vaiką savo pavarde. Vaiko gimimo liudijimo skiltyje „Tėvas“ nėra jokio įrašo. Ieškovė neturi jokių abejonių, kad vaiko tėvas yra atsakovas, todėl jeigu atsakovas tai neigs ir ginčys, ji prašo teismo paskirti ekspertizę (DNR tyrimą) tikslu nustatyti vaiko tėvystę. Ji nurodė, kad sutinka apmokėti už tyrimą, tačiau pasibaigus bylai, prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Ieškovė nurodo, kad vaiko kilmę iš tėvo būtina nustatyti įstatymo nustatyta tvarka ir tokiu būdu apginti vaiko teises - žinoti savo tėvą, gauti iš jo išlaikymą ir t. t. Ieškovė šiuo metu su vaiku nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) pas jos tėvus. Jos deklaruota gyvenamoji vieta, kaip ir vaiko yra (duomenys neskelbtini), todėl ji pageidauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, vaiko motina, nes šiuo metu ji vienintelė rūpinasi vaiku ir jį išlaiko. Atsakovas vaikui išlaikymo neteikia. Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Ieškovės paskaičiavimais vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1000 Lt. Ieškovė šiuo metu nedirba, prižiūri vaiką, todėl jos pajamos per mėnesį sudaro 315 Lt dydžio socialinė pašalpa ir 97,50 Lt išmoka vaikui. Nekilnojamojo turto, nuosavo būsto, santaupų ar kitų pajamų ji neturi. Atsakovas turi nuolatinį darbą, jo darbo užmokestis sudaro apie 2000 eurų per mėnesį. Kitų vaikų atsakovas neturi. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl vadovaujantis LR CK 3.192 straipsniu, atsakovas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl manoma, kad atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, iš atsakovo turi būti priteistas 700 Lt dydžio vaiko išlaikymas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaiko gimimo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Jo nuomone, ieškovė pareikštame ieškinyje klaidingai nurodo, kad išvykstant iš Olandijos į Lietuvą atsakovas žadėjo vaikui gimus atvykti į Lietuvą ir įteisinti tėvystę bei padėti materialiai. 2010 metais atsakovas susipažino su pareiškėja ir porą kartų buvo su ja susitikęs. Kadangi tėvystės nustatymo faktas yra labai svarbus šioje civilinėje byloje, o atsakovas nėra tikras, ar jis yra biologinis vaiko tėvas (nuo atsakovo susitikimo su ieškove iki vaikui gimus praėjo 300 dienų), teismui nusprendus, kad tai yra būtina, atsakovas neprieštarauja atlikti mokslinę ekspertizę DNR. Nustačius, kad atsakovas yra biologinis vaiko tėvas, atsakovas neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove (duomenys neskelbtini), tačiau pageidauja, kad jam būtų sudarytos sąlygos ir galimybė susitikinėti su vaiku. Atsakovas teigia, kad ieškovė melagingai nurodo esą atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir atsakovas gyvena pasiturimai. Jokio nuosavo registruoto nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Atsakovo kiekvieno mėnesio pajamos sudaro 1642,64 euro, tai patvirtina darbdavio (duomenys neskelbtini) išduota 2012-01-17 pažyma. Civilinio kodekso normos nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas nurodo, kad nors jo mėnesinės pajamos yra didesnės nei ieškovės, tačiau jis gyvendamas Olandijoje proporcingai turi ir didesnių išlaidų bei finansinių įsipareigojimų.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad jų nuomone turėtų būti paskirta mokslinė DNR ekspertizė tėvystei nustatyti, nes vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus. Taip pat Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad tik nustačius tėvystę, turėtų būti priimtas sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo. Nustačius, kad R. O. yra D. C. tėvas, išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas nuo vaiko gimimo, kad būtų užtikrintos vaiko teisės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra savo nepilnamečio sūnaus D. C., gim. 2011 m. liepos 30 d., motina, o tuo pačiu ir įstatyminė atstovė (b.l. 5). D. C. gimimo liudijime jos tėvas nėra nurodytas ( b.l. 5). CK 3.146 str. 1 d. nurodyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės.

Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad R. O. yra D. C. tėvas su 99,99999 proc. tikimybe. Po ekspertizės atlikimo su tėvystės nustatymu sutiko ir atsakovas, todėl atsižvelgiant į rašytinius įrodymus ir atsakovo poziciją, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir atsakovas pripažintinas D. C. tėvu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.

Išvadą teikianti institucija neprieštaravo (b.l. 102), jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad vaikas gyvena ieškovės tėvams priklausančiame name, yra prižiūrėtas, juo tinkamai rūpinamasi, iki šiol tėvas vaiko auklėjime nedalyvauja, jis sutinka, jog vaikas gyventų su ieškove, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti, jog vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl D. C. išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 700 Lt per mėnesį. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas turi išlaikyti savo sūnų, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Atsakovas teigia, kad jis jokio nuosavo registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo kiekvieno mėnesio pajamos sudaro 1642,64 euro. Tačiau, atsakovo manymu, nors jo mėnesinės pajamos yra didesnės nei ieškovės, tačiau jis gyvendamas Olandijoje proporcingai turi ir didesnių išlaidų bei finansinių įsipareigojimų, t.y. didžiąją dalį savo pajamų jis sumoka už kreditą, draudimus bei mokesčius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė šiuo metu gauna 315 Lt dydžio socialinę pašalpą ir 97,50 Lt išmoką vaikui. Be to ieškovės pateiktame ieškinyje nurodoma, kad vaiko išlaikymui reikia apie 1000 Lt per mėnesį, kuriuos sudaro maitinimo, būsto išlaikymo, apsirengimo, žaislų pirkimo išlaidos, o taip pat gydymo išlaidos ir higienos prekės. Teismo posėdžio metu ieškovė teismui pateikė patikslintus vaiko išlaikymo paskaičiavimus, pagal kuriuos vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1794 Lt. Teismo vertinimu, šis išlaidų paskaičiavimas yra kiek per didelis, pavyzdžiui, lentelėje nurodoma, jog vaikui sauskelnėms ir kitoms higienos prekėms reikia per mėnesį po 200 Lt, po 250 Lt išlaidos darželiui ir vaiko nuvežimui, 150 Lt kuro išlaidos. Manytina, jog šiuo metu darželio ir vežimo į jį išlaidų ieškovė nepatiria, nes vaiką ji prižiūri namuose. Nors vėliau vaikas ir eis į darželį, vėliau nereiks jam pirkti sauskelnių. Abejonių kelia ir 150 Lt kuro išlaidos maisto atvežimui, nes (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė yra parduotuvė, todėl maisto produktus nupirkti kuro išlaidos nebūtinos, o kitų būtinų prekių ieškovė gali nupirkti Širvintose važiuodama paimti vaiką iš darželio ar pan. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytas aplinkybes, į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas 600 Lt išlaikymas per mėnesį.

Teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovo atstovo teiginys, jog vaikui išlaikymas turėtų būti priteisiamas 400 Lt per mėnesį išlaikymas, nes tokia teismų praktika. Pažymėtina, kad pusės minimalaus atlyginimo sumos išlaikymas paprastai priteisiamas bylose, kai tėvas nedirba, tačiau yra darbingas ir laikoma, jog jis turėtų uždirbti bent minimalią algą. Tačiau šiuo atveju situacija kitokia, t.y. atsakovas gauna pakankamai didelį atlyginimą ir nors ir turi išlaidų, gali mokėti 600 Lt išlaikymą vaikui, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti ne tik poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, bet ir sudaryti materialines sąlygas dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Skirdamas tokį išlaikymo dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad vaikui augant auga ir jo poreikiai, o išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės.

Kaip jau minėta, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. liepos 30 d., t.y. du mėnesius iki bylos išlėkimo dienos (2011 m. rugsėjo 30 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje ieškovė parodymais, su kuriais sutinka ir atsakovas, atsakovas sūnui išlaikymui iki šios dienos nėra skyręs jokio materialinio išlaikymo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas, tačiau mažintina suma pagal priteistą išlaikymo dydį.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinio didžioji dalis buvo patenkinta, išskyrus nežymiai sumažintą išlaikymo dydį, o taip pat į tai, kad ieškovė nepateikė išlaidų, kurias turėjo versdama ieškinį ir jo priedus, bei į tai, kad jos atstovavi9mo išlaidos ženkliai mažesnės, iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovės patirtas išlaidas apmoka atsakovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė sumokėjo 278 Lt žyminio mokesčio, 270 Lt siuntimo ir įteikimo išlaidų bei 1350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1898 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Ieškovė taip pat buvo atleista nuo dalies, t.y. 216 Lt (600 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio, kuris mokamas už reikalavimą priteisti išlaikymą, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 392 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti R. O., a/k. (duomenys neskelbtini), D. C., a/k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o D. C. R. O. sūnumi.

Priteisti D. C., a/k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., iš R. O., a/k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-07-30 iki 2011-09-30 - 1200 Lt ir nuo 2011-09-30 po 600 Lt kas mėnesį teikiamą išlaikymą iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

L. C., a/k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą valdys uzufrukto teise. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti D. C., a/k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina L. C., a/k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti L. C. iš R. O., a/k. (duomenys neskelbtini), 278 Lt žyminio mokesčio, 270 Lt siuntimo ir įteikimo išlaidų bei 1350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1898 Lt.

Priteisti valstybei iš R. O., a/k. (duomenys neskelbtini), 216 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius