Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW POLO, kai jo iškvėptame ore buvo 1,75 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. A. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl V. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu V. A. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b. l. 135), galima laiduotoja T. A. pateikė prašymą atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį jos (T. A.) atsakomybėn (1 t, b. l. 137).

V. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad paprašė savo motinos T. A., jog ji būtų jo laiduotoja, nes ji – artimiausias žmogus ir yra jam autoritetas. Kad ateityje taip daugiau nesielgtų, jam užtenka motinos žvilgsnio ir žodžio, kad taip daryti negalima. Jo ir motinos santykiai geri, nėra tarp jų konfliktų ir barnių, gyvena viename bute, gerbia savo motiną ir nenori, kad ji per jį turėtų kažkokių problemų. Nagrinėjamo įvykio dieną motina matė, kad jis vartoja alkoholį, bet kartu negėrė. Kai viskas vyko, jam skambino motina, bet tuo metu negalėjo pakelti ragelio. Grįžęs namo iš karto nieko jai nepasakojo, viską papasakojo ryte, kad ji nesinervintų ir galėtų gerai išsimiegoti. Motina emocionaliai sureagavo į šią situaciją, klausė, ką daryti ir kaip viskas bus toliau, jis papasakojo jai viską, ką pats žinojo, nieko nenuslėpė.

Galima laiduotoja T. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos šlifuotoja, uždirba apie 1 000 Eur per mėnesį, iš jų kiekvieną mėnesį po 400 Eur moka už būstą, taip pat papildomai moka komunalinius mokesčius. Gyvena kartu su sūnumi V. A.. Nagrinėjamo įvykio dieną į svečius buvo atėjęs draugas, jis su V. A. vartojo alkoholinius gėrimus, ji kartu su jais alkoholio nevartojo. Ji apskritai retai vartoja alkoholį. Po to, V. A. išėjo palydėti draugą, ilgai negrįžo, todėl ji pradėjo jam skambinti ir rašė trumpąją SMS žinutę, tačiau jis neatsiliepė ir neatrašė. Vėliau atrašė, kad viskas gerai, netrukus grįš namo. Grįžęs nieko nepasakojo, viską papasakojo kitos dienos ryte, nes žinojo, kad ji išgyvens ir nervinsis. Viską sužinojusi buvo šokiruota, toks įvykis nutiko pirmą kartą. Ji nežinojo, kad draugė paliko sūnui automobilį ir raktus. Sūnus retkarčiais vartoja alkoholį, nes neturi tam laiko, jis anksti keliasi į darbą ir vėlai grįžta namo, dažnai važiuoja į komandiruotes. Jos ir sūnaus santykiai normalūs, nemanė, kad gali taip nutikti. Mano, kad V. A. labai gailisi ir padarė išvadas. Ji negali išreikšti, kokios jis buvo būsenos, kai po nagrinėjamo įvykio grįžo namo. Nors jis nieko apie tai nepasakojo, ji iš karto suprato, kad kažkas atsitiko. Su sūnumi daug kalbėjosi apie įvykį, kai jis apie tai pasakojo, buvo susinervinęs, išgyveno. V. A. yra pareigingas, visada padeda, jei kažkas kažko paprašo. Mano, kad ji yra sūnui autoritetas, sūnus klauso jos nuomonės. Ji neturi santaupų, todėl užstato skyrimas pasunkintų jos materialinę padėtį.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. A. yra neteistas (1 t., b. l. 110) – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Sprendžiant ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti V. A. apibūdinančių duomenų visumą. Kaltinamasis anksčiau neteistas ir nėra dėl jo pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (1 t., b. l. 110), jis per paskutinius 3 metus nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 108). Kaltinamasis dirba (1 t., b. l. 112), darbovietės charakterizuojamas itin teigiamai (1 t., b. l. 136). Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Todėl jo padarytas nusikaltimas vertinamas kaip labiau atsitiktinis. Be to, kaltinamajam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas nežymiai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas). Byloje nustatyta viena V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į V. A. duotus paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną T. A.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. A. su T. A. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, T. A. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. A. dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 142). Ji anksčiau Lietuvos Respublikoje neteista (1 t., b. l. 140), nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 141). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad T. A. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima V. A., ji kritiška kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu, kadangi gyvena kartu su kaltinamuoju, gali daryti teigiamą įtaką V. A., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. A., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 4 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Pažymėtina, kad tam neprieštaravo ir valstybės kaltintoja. Nors V. A. gynėjas sakydamas baigiamąją kalbą prašė nustatyti 1 metų laidavimo terminą, toks prašymas teismo neįpareigoja.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VW POLO vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

V. A. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį nakties metu, Vilniaus mieste, kur eismas tokiu laiku gali būti pakankamai intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, V. A., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino, tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neblaivus vairavo nedidelį atstumą, alkoholį vartojo tą pačią dieną, prieš sėsdamas už automobilio vairo jautėsi apsvaigęs ir, nors žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, vis tiek nusprendė vairuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. A. vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad turi teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones (duomenys neskelbtini) Respublikoje, o Lietuvos Respublikoje tokios teisės neturi, todėl nevairuoja transporto priemonių. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Kita vertus, kaltinamajam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas), jis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, todėl jo padarytas nusikaltimas vertinamas kaip labiau atsitiktinio pobūdžio.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į V. A. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, neturi teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi V. A. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 8 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. Skirti V. A. mažesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašė kaltinamojo gynėjas, nėra tikslinga.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju V. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu VW POLO, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – A. S. (1 t., b. l. 32–33). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – A. S., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Be to, priešingai nei teigė V. A. gynėjas baigiamosios kalbos metu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW POLO, 2004 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1 340 Eur (1 t., b. l. 41), teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 340 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. V. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Taigi V. A. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba (1 t., b. l. 112), o nagrinėjamoje byloje yra priimtas sprendimas atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jam nėra skiriama bausmė, pavyzdžiui, bauda. Taigi šio baudžiamojo proceso metu V. A. nepatiria kitokio pobūdžio neigiamų turtinių pasekmių. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (1 340 Eur) išieškojimas iš V. A. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. A. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo V. A. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 1 340 Eur. Nustatyti mažesnę pinigų sumą arba baudžiamojo poveikio priemonės apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad V. A. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

V. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 86–89). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtas vokas, kuriame yra DVD-R laikmena su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-07906 dėl 116,67 Eur už V. A. gynusio advokato M. Girdiušo darbo užmokestį (1 t., b. l. 144–147).

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktų pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. (V. A.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. A. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 340 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų) – valstybės naudai.

V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra DVD-R laikmena su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš V. A. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Išaiškinti V. A. ir T. A., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

2) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-2837-1100/2024). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (V. A. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.