Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo bei 180 straipsnio 2 dalį 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas S. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2016 m. birželio 6 d. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. B. palikta nepakeista.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista I. D. už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, kad:2015 m. sausio 23 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, I. D. paskambinus į buto duris, O. A. jas atidarius, įsibrovė į butą, kuriame užpuolė nukentėjusiąją O. A. ir panaudojo fizinį smurtą – buto koridoriuje rankomis sugriebė nukentėjusiajai už pečių ir, spausdamas žemyn, pargriovė ant grindų, sukeldamas fizinį skausmą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajai O. A. garsiai pašaukus vyrą Č. A. ir pastarajam atėjus į koridorių, kaltinamasis pasišalino iš buto;S. B. ir I. D. 2015 m. vasario 28 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, be to, padedami E. S., kurios atžvilgiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-09 nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas, taikant E. S. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. S. paskambinus į buto duris ir prisistačius socialine darbuotoja, tokiu būdu suklaidinus nukentėjusiąją V. L., dėl ko nukentėjusioji atrakino ir atidarė buto duris, S. B. ir I. D. įsibrovė į butą, kur S. B. užpuolė nukentėjusiąją V. L., panaudojo fizinį smurtą – pastūmė rankomis nuo buto durų, koridoriuje pagriovė ant grindų, ranka užspaudė burną, kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinį petį, du smūgius į galvos sritį ir smūgį į dešinį šoną. Po to, pakėlęs nukentėjusiąją už pažastų, nutempė ją į kambarį, pasodino ant lovos ir, reikalaudamas atiduoti pinigus, sudavė rankos kumščiu vieną smūgį V. L. į kaktą. Atsinešęs iš virtuvės peilį ir prikišęs jai prie dešinės rankos, reikalavo atiduoti vestuvinį žiedą, nuo kairės rankos bevardžio piršto numovė auksinį žiedą 100 Eur vertės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl pjautinės žaizdelės dešinės plaštakos pirmo piršto srityje, poodinės kraujosruvos kairio antakio, kairio skruosto srityje, nosies srityje, abiejų akių vokuose, krūtinės dešinėje pusėje, paviršinį odos įdrėskimą kaklo kairėje pusėje. Iš prie spintos kabojusio chalato kišenės jis išėmė piniginę, iš kurios pagrobė 20 Eur, o nuo prie lovos stovėjusios siuvimo mašinos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 20 Eur vertės ir 2 Eur vertės peilį, kuriuo grasino ir sužalojo. I. D. tuo metu bute tarp daiktų ieškojo pinigų, koridoriuje nuo veidrodžio pagrobė raktų ryšulį 16 Eur vertės. Tokiu būdu, bendrai panaudodami fizinį smurtą bei atimdami galimybę priešintis, kaltinamieji pagrobė svetimą turtą – V. L. priklausančius daiktus ir pinigus, padarydami nukentėjusiajai V. L. 158 Eur turtinę žalą.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino girtumą jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes ši aplinkybė nustatyta tik iš jo parodymų, nėra užfiksuota jokiuose medicininiuose dokumentuose. Atsižvelgiant į nustatytas lengvinančias jo atsakomybę aplinkybes, teismas, apelianto nuomone, paskyrė jam per griežtą bausmę.Nuteistasis, ginčydamas jam paskirtą bausmę, skunde taip pat teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nepagrįstai netaikė jam BK 64¹ straipsnio nuostatų, prašo jas taikyti ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. S. B. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Kadangi nuteistasis S. B. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje bei 180 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu t. y. kelia BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo jam klausimą bei prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Skiriant bausmę S. B., buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus prie sunkių nusikaltimų, kad abi veikos padarytos siekiant gauti pinigų alkoholiui. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis skundžiamame nuosprendyje tinkamai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, o taip pat ir tai, kad S. B. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad S. B. daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, be kita ko plėšimus, o jo teistumai neišnykę. Taigi, BK 27 str. 1 d. prasme jis yra recidyvistas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinis poelgis, o yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Remdamasis visomis nurodytomis aplinkybėmis, teismas visiškai motyvuotai ir pagrįstai nusprendė, kad S. B. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Nustatant bausmės dydį, vadovautasi baudžiamojo įstatymo reikalavimu atsižvelgti į nusikaltimų pobūdį, kilusius padarinius, taip pat į byloje nustatytas apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad S. B. iš esmės pripažino kaltę dėl V. L. turto plėšimo, dėl savo veiksmų gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų, savo noru atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos ir tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimus jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tokį teiginį S. B. grindžia tuo, kad jokių objektyvių duomenų apie jo girtumą byloje nėra, o vien jo nuoširdžiu paaiškinimu, jog nusikaltimų padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teismas negalėjo vadovautis. Aukštesnės instancijos teismas sutikti su tokiais nuteistojo argumentais neturi objektyvaus pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ne tik pats apeliantas, bet ir nuosprendžiu kalta taip pat pripažinta I. D. nurodė, jog prieš nusikalstamų veikų padarymą jie kartu girtavo, o pinigų jiems reikėjo didesniam alkoholio kiekiui įsigyti. Šios aplinkybės logiškai pagrindžia subjektyviąją nusikaltimų padarymo pusę – S. B. veikos padarymo motyvus ir tikslus, o ir apeliaciniame skunde nuteistasis girtumo fakto neginčija. Vien tai, kad šią aplinkybę pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, be kita ko, ir pats nuteistasis, nėra pagrindas teismui jos nepripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgusi į visas pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo keisti nuteistajam jau paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę švelnesne, taikant jam BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, kaip ir nėra objektyvaus pagrindo sumažinti paskirtosios bausmės dydį. S. B. anksčiau ne kartą teistas, be kita ko, ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti, jis nedirba. Nusikalstamų veikų nuosavybei darymas jau yra tapęs jam būdu spręsti savo finansines problemas, o švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams teigiamos įtakos anksčiau nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas apelianto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, paskyrė nuteistajam už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytas mažesnis nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o apeliacinės instancijos teismo kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį.Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašė taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Toks prašymas negali būti tenkinamas, kadangi nėra BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo sąlygų. S. B. byla buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, tai yra, ne pagreitinto proceso tvarka; byloje priimtas nuosprendis, o ne baudžiamasis įsakymas; nebuvo atliekamas BPK 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltę iš esmės pripažino, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes jos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai yra visos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 2 dalimi, sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio sąlygos gali būti pritaikomos visiems kaltinamiesiems. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nuteistojo S. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos S. B., išlaidas iki 2016 m. rugsėjo 28 d. sudaro 75,27 eurų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to, pažymėtina, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis S. B. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo S. B. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.