Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokuroro Mamerto Pauliko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs. Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta –faktiškai gyvenantis, Suomijoje, vedęs, dirbantis Suomijoje laivų dažytoju, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent:

2025 m. spalio 26 d., apie 13.30 val. adresu Medelyno g., Kalotės k., Klaipėdos r., jis vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Suomija), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,06 promilių neblaivumas.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats E. V. savo kaltę pripažįsta pilnai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad 2025 m. spalio 25 d. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o vakare vartojo konjaką, vyną. Buvo su draugais kavinėje Klaipėdoje „Kurpė“. Sekančią dieną t. y. 2025 m. spalio 26 d. atsikėlus, kelintą valandą neprisimena, važiavo vienas į „Kukudra“ kavinę pavalgyti, ten išgėrė alkoholinio alaus. Ir važiavo į namus. Vairavo jam priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas Suomijoje. Važiuojant link Klaipėdos, Kalotės k., Medelyno gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Kiek buvo valandų, kai jį sustabdė, neprisimena, bet sutinka su įtarime nurodytu laiku. Iš karto prisipažino pareigūnams, kad yra vartojęs alkoholį. Prisimena, kad policijos pareigūnai alkotesteriu jam patikrino neblaivumą du kartus, abu kartus buvo virš 2 promilių. Su tikrinimo rezultatais buvo supažindintas, su jais sutiko ir pasirašė. Supranta ir žino, kad draudžiama vairuoti automobilį neblaiviam. Kodėl vairavo būdamas neblaivus paaiškinti negali, nesijautė, kad yra taip stipriai neblaivus. Labai gailisi. Policijos pareigūnai jam priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvežė į automobilių saugojimo aikštelę, prašo jam jį grąžinti. Įsipareigoja saugoti automobilį iki kol teisme bus priimtas sprendimas. J. S. gyvena nuo 2007 m. Grįžo į Lietuvą atsiimti pensininko pažymėjimą ir rytoj turi vykti atgal į Suomiją. Sutiktų ir norėtų, jei yra galimybė, ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu. Jam paskirtą baudą sumokės, nes yra dirbantis Suomijoje. Sutinka sumokėti automobilio rinkos vertę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. V. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Iš 2025 m. spalio 26 d. liudytojo Ž. M. apklausos protokolo matyti, kad 2025 m. spalio 26 d. apie 13.30 val. Kalotės k., Klaipėdos r. sav., Medelyno ir Paribio g. sankirtoje dirbant Klaipėdos AVPK KPS specialistu ir vykdant policinę priemonę dėl vairuotojų neblaivumo sustabdė automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiškais valstybiniais numeriais). Priėjus prie vairuotojo durelių bei patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu prietaisas parodė, jog vairuotojas yra galimai neblaivus. Taip pat paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, jam jį pateikus paaiškėjo, jog automobilį vairavo E. V.. Taip pat vairuotojo paklausė, ar šis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Šis atsakė, jog prieš pusę valandos gėrė alaus, o vakar vakare vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Pasiėmus alkoholio kiekio matuoklį Alcotest Nr. ARTB-0091 sertifikato Nr. 2359735 apie 13.34 val. pirmu pūtimu vairuotojui nustatyta 2.09 promilių neblaivumas. Nustačius vairuotojui neblaivumą po pirmo pūtimo E. V. paprašė pateikti automobilio raktelius, jis nesipriešino raktelius pateikė savo noru. Antru pūtimu apie 13.54 val. vairuotojui tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2.06 promilių neblaivumas. E. V. su parodymais sutiko, kad vairavo neblaivus neneigė, pripažino ir gailėjosi. Į įvykio vietą buvo iškviesta velka, automobilis nutemptas į saugojimo aikštelę. E. V. taip pat užsiminė, jog nuolatinė jo gyvenamoji vieta yra Suomijoje, Lietuvoje būna retai, taip pat turi išvykti atgal į Suomiją.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą E. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Suomija), būdamas neblaivus, kai jam 2025 m. spalio 26 d. 13.54 val. nustatytas 2.06 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba užsienio valstybėje, E. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti prokuroro siūlomą bausmę – 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio baudą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. V. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

E. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. spalio 26 d. 13.34 val. iki 2025 m. spalio 27d. 13.15 val. (1 parą). Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 para, ją prilyginant 6 MGL dydžio baudai.

Kaltinamasis E. V. prašo leisti paskirtą baudą sumokėti savanoriškai per 12 mėnesių. Atsižvelgiant į šį kaltinamojo prašymą leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių, į skiriamos baudos dydį, tai, kad asmuo yra senatvės pensininkas ir turės sumokėti konfiskuotino turto vertę pinigais, kitas reikšmingas aplinkybes, bei tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalį, būtent teismas nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, tačiau nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis, teismo paskirta bauda nustatoma sumokėti per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos ją mokėdamas dalimis arba visą sumą iš karto.

Taip pat teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktuose, siekiant prevencinių tikslų ir užtikrinti visuomenės saugumą. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šiurkščiai pažeisdamas KET (vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo laipsnio), keldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams. E. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 27 d.

Nustatyta, kad E. V., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Suomija), tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš E. V. konfiskuotino turto – „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Suomija) vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 720,00 Eur.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-72-489/2020). Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-208-511/2024).

Šioje baudžiamojoje byloje automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Suomija), rinkos vertė nustatyta VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis ir yra 8 720 Eur (su PVM). Automobilis priklauso kaltinamajam, tačiau yra registruotas Suomijoje, kur pats kaltinamasis gyvena nuo 2007 m., o į Lietuvą buvo grįžęs tik trumpam laikui. Kaltinamajam sutinkant, prokuroras prašo konfiskuoti ne patį automobilį natūra, bet jo vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, tikslinga iš kaltinamojo E. V. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), kuri yra 8 720,00 Eur.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. spalio 27 d. nutarimu teisėto savininko E. V. prašymu automobilis jam grąžintas, tačiau jis įsipareigojo jį saugoti iki byla bus išnagrinėta teisme. Kadangi automobilis nekonfiskuojamas, jis ir paliktinas teisėtam savininkui.

E. V. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Paimtas dokumentas – E. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00692664, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas pažymėjimą išdavusiai institucijai AB „Regitra“.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3000,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. V. 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2025 m. spalio 26 d. 13.34 val. iki 2025 m. spalio 27 d. 13.15 val. išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, ją prilyginant 6 MGL baudos ir nustatyti E. V. galutinę bausmę – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti E. V., kad paskirtoji bauda (1 700,00 Eur) per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Kretingoje raštinės tarnautojui (Vytauto g. 4, Kretinga). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 27 d. ir apie tai informuoti akcinę bendrovę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš E. V. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Suomija)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 8 720 Eur.

Išaiškinti E. V., kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, jis neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galės kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko, vykdomojoje byloje, sudarymo.

E. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – E. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00692664, perduoti pažymėjimą išdavusiai institucijai AB „Regitra“.

Grąžintą automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Suomija), palikti jo savininkui E. V..

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, E. V. turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.