- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- T-174-806/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21918-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pareiškėjas
- T. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T. J. prašymą dalimis atlyginti nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-806/2023 V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (3 veikos) ir 309 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš V. N. taip pat priteista 5 000 Eur neturtinei žalai nukentėjusiajai E. R. atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėja T. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu leisti jai mokėti dalimis pinigus, priteistus iš V. N. baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-806/2023 nukentėjusiajai E. R. neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja nurodo, kad yra nuteistojo sesuo, turi įgaliojimą tvarkyti jo reikalus. Dirba parduotuvėje „V.“ ir norėtų dalimis mokėti iš savo atlyginimo kiekvieną mėnesį. Brolis neturi pinigų, tik žemę, kurią tėvai padovanojo, buvo sąlyga, kad jis prižiūrės juos iki mirties, todėl ji sutiko, tačiau nenori, kad antstoliai paimtų žemę, todėl nori mokėti po truputį, kad ir jis turėtų kur grįžti.
Atsiliepimas
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo neprieštaravo pateikto prašymo patenkinimui, kadangi priteistos neturtinės žalos atlyginimas dalimis nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau ir – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Pažymėtina, kad pareiškėja T. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-806/2023 nėra civilinė atsakovė, procese neatstovavo nuteistojo V. N., t. y. nebuvo proceso dalyvė, taigi nuteistojo vardu neturi teisės teikti prašymų teismui. Šiuo atveju pagal nurodytą reglamentavimą prašymą išdėstyti priteistą neturtinės žalos sumą civilinei ieškovei gali pateikti pats nuteistasis arba jo gynėjas. Pastebėtina, kad pareiškėjos teismui pateiktas 2022 m. spalio 17 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra aktualus civiliniuose teisiniuose santykiuose, įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalis), tačiau įgaliotinis neįgyja įgaliotojo teisių viešosios teisės srityje, t. y. pareiškėja kaip nuteistojo įgaliotinė civiliniuose teisiniuose santykiuose negali atstovauti nuteistojo baudžiamajame procese, be kita ko, jo vardu teikti prašymų teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. J. prašymas paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 3 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos T. J. prašymą palikti nenagrinėtą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.