Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja R. V., pareiškėjos motina, parodė, jog dukra E., susipažinusi su T. E., išvyko gyventi pas tėvą. Jie su E. tėvu išsiskyrę, gyveno atskirai.Ten E. su T. kurį laiką gyveno kartu. Įvykus konfliktui, būdama nėščia penktame mėnesyje, ji grįžo gyventi pas motiną. Čia gyvenant mirė kūdikio tėvas. Dukra netrukus pagimdė kūdikį. Jį pripažino ir juo rūpinosi abeji kūdikio seneliai. T. E. mama dirbo vaikų darželyje ir anūkas augo jos grupėje. T. tėvas bendravo ir tebebendrauja su anūku, remia pinigais.

Liudytoja G. K. parodė, jog ji yra pareiškėjos tėvo kaimynė. Jos vaikai draugavo su pareiškėja ir T. Svečiuodavosi vieni pas kitus. T. minėjo jos vaikams, kad turės vaiką.

Liudytojas A. E. parodė, jog jam yra žinoma, kad sūnus draugavo ir kurį laiką kartu gyveno su E. V. Sūnui T. ji buvo tuo metu vienintelė. Dėl priežasčių, nesusijusių su E. V., sūnus nusižudė. Gimus anūkui jiems su žmona nekilo klausimų dėl vaiko kilmės. Jie jį priėmė kaip anūką, juo rūpinosi, bendravo ir tebebendrauja. Sutinka, kad jų sūnus būtų pripažintas E. tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-93/2009).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Tačiau juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Pareiškėja E. V. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog T. E., miręs 2012 m. gegužės 2 d., yra nepilnamečio sūnaus E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, grindžia tuo, jog registruojant vaiko gimimą gimimo akto įraše konkretus asmuo kaip tėvas nebuvo nurodytas, spėjamas vaiko tėvas T. E. yra miręs, todėl kitokiu būdu gauti tėvystę jos sūnaus atžvilgiu patvirtinančių dokumentų nėra galimybės.

Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos E. V. sūnus E. V. gimė (duomenys neskelbtini) (pateikta gimimo liudijimo kopija). Gimimo liudijime įraše apie vaiko tėvą duomenų nėra. Pareiškėjos nurodytas spėjamas tėvas mirė 2012 m. gegužės 2 d. (pateikta mirties įrašo kopija).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Be to CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004). Pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir bylos dalyvių, liudytojų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėja ir T. E. iki penkto nėštumo mėnesio gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus E. V., kurio tėvystę pripažino ir mirusio kūdikio tėvo – T. E. - tėvai, dalyvavo ir dalyvauja anūko auginime, padeda materialiai.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad T. E., miręs 2012 m. gegužės 2 d., yra pareiškėjos sūnaus E. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 1, 2 dalys, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, teismas mano, kad DNR ekspertizės skyrimas šioje byloje nėra būtinas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. E., miręs 2012 m. gegužės 2 d., yra jos sūnaus E. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Juridinis faktas nustatomas E. V. teisių įgyvendinimui ir tam, kad vaikas žinotų savo kilmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 443 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 2012 m. gegužės 2 d., yra E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.