Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., bausmė sumažinta ? ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 metais rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, melagingai įtikino nukentėjusįjį R. K., kad užsiima automobilių prekyba, ir apgaule nurodė, kad gali jam nupirkti automobilį „Volkswagen Passat“ iš gamintojo Vokietijoje ir pargabenti į Lietuvos Respubliką, po to K. L. 2013-08-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, piktnaudžiaudamas asmeniniais santykiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą ir žadėdamas R. K., kad nupirks automobilį Vokietijoje, iš R. K. paėmė 31 000 Lt už tariamą automobilį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. L. 2013 metais, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, telefoninio pokalbio metu apgaule įtikino R. K., kad trūksta pinigų jo perkamam automobiliui, po to 2013-09-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie Jurginų g. 2C namo, Klaipėdoje, R. K., patikėjęs K. L. pasakojimu ir nurodytomis aplinkybėmis dėl perkamo automobilio, perdavė K. L. 7 000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. L. 2013 metais, rugsėjo mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, telefoninio pokalbio metu apgaule įtikino R. K. sakydamas, kad Ukrainos Respublikoje yra atliekamos jo nupirkto automobilio muito procedūros, kurioms reikalingi pinigai, bei nurodė R. K. pervesti 6 000 Lt į J. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“, ir R. K., patikėjęs K. L. melagingu pasakojimu dėl tariamo automobilio, banko pavedimu pervedė 4 000 Lt į K. L. nurodytą banko sąskaitą, tačiau K. L. savo žodinių įsipareigojimų nupirkti automobilį Vokietijoje ir pargabenti į Lietuvos Respubliką R. K. nesilaikė, pinigų R. K. negrąžino. Tokiu būdu K. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 42 000 Lt (12 164,04 eurų), priklausančius R. K..

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo buvo praėję daugiau nei 5 metai, todėl yra pagrindas manyti, kad jis yra padaręs išvadas. Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas jam galėjo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. 4 d. Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad nuteistasis K. L. dėl priteistos žalos atlyginimo jau iki ikiteisminio tyrimo pradžios buvo surašęs paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo grąžinti nukentėjusiajam skolą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jau yra įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1007-795/2014, juo K. L. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl apeliantas apygardos teismo prašo subendrinti bausmes.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistojo K. L. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę nuteistajam K. L., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis K. L. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., padarymo metu buvo teistas keturiolika kartų bei sunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. L. pripažino recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., padarymo metu nuteistajam K. L. iki teistumo išnykimo buvo likę tik apie 6 mėnesiai, sprendžiant klausimą dėl bausmės individualizavimo, teisinės reikšmės neturi ir nuteistojo K. L. padėties nelengvina.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad įstatymų leidėjas švelnina bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, ir ji taikytina tik ypatingais atvejais, t. y. padarius labai sunkius nusikaltimus bei pavojingiems recidyvistams ir tam tikrais kitais atvejais, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. įtvirtintos teisės normos sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis K. L. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas keturiolika kartų, daugiausiai dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, bei sunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl naujai įsigaliojusios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. redakcijos Nr. XII-1554 taikymas negalimas.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę K. L., atsižvelgė į tai, kad jis dirba, yra vedęs, augina tris nepilnamečius vaikus, atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, todėl K. L. skyrė švelnesnę bausmę nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, į nuteistojo K. L. apeliaciniame skunde dėstomas analogiškas aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė ir jas įvertino tinkamai, todėl šios aplinkybės papildomai nuteistojo padėties nelengvina.

Atsižvelgiant į minėtas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį: sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam K. L. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., paskyrė tinkamą bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismo K. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta ir nešvelnintina.

Apeliaciniame skunde prašoma subendrinti bausmę, paskirtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1007-795/2014, su šioje byloje paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendis įsigalioja tik nuo šios nutarties paskelbimo momento, todėl apygardos teismas negali atlikti bausmių, paskirtų 2014 m. lapkričio 28 d. bei 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, bendrinimo. Įsigaliojus 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., subendrinti bausmes, skirtas 2014 m. lapkričio 28 d. bei 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, pagal kompetenciją priklauso Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.