- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-71-526/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03031-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- E. Ž., J. S., ir E
- Nukentėjusysis
- M. Š.
- Advokatai
- Marius Venckus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, ir paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 5 ir 7 punktais, J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, pirmuosius vienerius metus taikant jam intensyvią priežiūrą jo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir įpareigojant jį per šį laikotarpį atlyginti ½ nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nuosprendžiu nukentėjusiajam M. Š. iš J. S. ir E. Ž. solidariai priteista 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimo (už pavogtą ir negrąžintą variklį „Suzuki DF50A“), dėl žalos, susijusios su grąžinto variklio pajungimu iš naujo ir tvoros remontu M. Š. pripažinta teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendžiu nuteistas ir E. Ž., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. S. nuteistas už tai, kad su E. Ž. sugadino ir pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugomą teritoriją: jie, veikdami bendrininkų grupe dar ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. sausio 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žirklėmis sugadinę dvi metalines tvoras, tuo padarydami M. Š. 300 Eur dydžio žalą, įsibrovė į saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš jos pagrobė M. Š. priklausančius daiktus: nuo katerio „Bwm Deep sea 21“, valstybinis numerio ženklo (duomenys neskelbtini), – 4 000 Eur vertės variklį „Envirude 150“ bei nuo katerio „Aquamar 17“ 5 000 Eur vertės variklį „Suzuki DF50A“, kurio identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu padarydami M. Š. iš viso 9 300 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti arba paskirti švelnesnę bausmę.
2.1. Nurodo, jog nuosprendis priimtas remiantis išimtinai tik E. Ž. parodymais, kurie nėra patvirtinami jokiais kitais įrodymas ar faktais. Pasak apelianto, jį E. Ž. apkalba, kadangi yra E. Ž. skolingas pinigų ir tokiu būdu šis tikėjosi atgauti skolą. Jokių duomenų, išskyrus, kad nusikaltimų padarymo laikotarpiu intensyviai bendravo su E. Ž. ir tai nebuvo uždrausta, nėra. Telefono ryšio išklotinės duomenys tik patvirtina bendravimą, tačiau jie bendravo ne dėl nusikaltimo, o dėl skolos. Apelianto teigimu, jo gyvenamoji vieta, draugų ir pažįstamų gyvenamoji vieta patenka į retransliacijos bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikimo diapazoną, todėl telefono įrenginys turėjo jungtis prie šio retransliacijos bokšto. Apeliantas pažymi, jog pavogtas variklis buvo rastas E. Ž. mamai priklausančiame garaže ir ji savo parodymuose teigė, jog E. Ž. prašė garažo raktų ir nenurodė, jog laikys kitam asmeniui priklausančių daiktų. Be to, liudytojas T. Ž. patvirtino, jog jis, J. S., galėjo padėti laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. sausio 21 d. Apeliantas mano, jog akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo surinkta pakankamai duomenų jo kaltei įrodyti, todėl jo atžvilgiu negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, todėl toks nuosprendis turi būti naikinamas.
2.2. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog neatliko jokių baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veiksmų. Jokių duomenų, išskyrus E. Ž. parodymus, kad buvo padaryti kaltinime nurodyti veiksmai, nėra. Apeliantas teigia, jog kad jokių duomenų išskyrus E. Ž. parodymus, kurie leistų daryti išvadą, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. sausio 21 d. žirklėmis sugadinęs dvi metalines tvoras, tuo padarydamas M. Š. 300 EUR dydžio žalą įsibrovė į saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) ir iš jos pagrobė M. Š. priklausančius daiktus - 4000 EUR vertės variklį „Envirude 150“ bei 5000 Eur vertės variklį „Suzuki DF50A“, nėra. Taigi, šiuo atveju, kad jam būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. sausio 21 d. įsibrovė į saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) ir pavogė 4000 EUR vertės varikli „Envirude 150“ bei 5000 Eur vertės variklį „Suzuki DF50A“, tačiau jokių duomenų, išskyrus E. Ž. apkalbėjimus nėra, todėl mano, kad visiškai nepagrįstai jam buvo pritaikytas šis baudžiamoji kodekso straipsnis. Taip pat atskirai nori pažymėti, kad jam taip pat buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį numatoma asmeniui, kuris sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, Taigi, šiuo atveju jam baudžiamoji atsakomybė taikyta, todėl kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. sausio 21 d. žirklėmis buvo sugadintos dvi metalinės tvoros, esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir tuo buvo padaryta M. Š. 300 EUR dydžio žala. Visų pirma nori pabrėžti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. sausio 21 d. nebuvo su E. Ž., aptvertoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir žirklėmis nesugadino dviejų metalinių tvorų, todėl negalėjo padaryti M. Š. 300 EUR dydžio žalos.
2.3. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016 ir kt.). Šiuo atveju teismas išimtinai vadovavosi E. Ž. parodymais, nors kaip jis ir yra nurodęs savo parodymuose jį apkalbėjo dėl skolos ir nurodė, kad jis dalyvavo kartu su juo atliekant neteisėtus veiksmus. Daugiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo, J. S., kaltę nėra. Telefono ryšio išklotinės duomenys apie bendravimą, tik patvirtina, kad jis su E. Ž. bendravo, tačiau bendravo ne dėl nusikaltimo, o dėl jo, J. S., skolos jam, E. Ž.. Pažymi, kad teismas kaip jo kaltės įrodymą nurodė, jo nusikaltimo padarymo metu jo naudojamas telefonas jungėsi prie mobiliojo retransliacijos bokšto įrenginio adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau Šilutės mieste. Akivaizdu, kad šiuo atveju jo tiek gyvenamoji vieta, tiek draugų ir pažįstamų gyvenamoji vieta patenka į retransliacijos bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikimo diapazoną, todėl akivaizdu, kad jo telefono įrenginys turėjo jungtis prie šio retransliacijos bokšto. Be to, teismas kaip jo kaltės įrodymą nurodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, o kai byla pateko į teismą, jis susipažino su bylos medžiaga bei pateikė pagal tai savo parodymus. Nurodo, jog BPK 21 straipsnio 4 dalis nustato, kad įtariamasis turi teisę be kitų teisių ir tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Apeliantas pažymi, kad atvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kurie atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje jie paprašė pateikti jam paaiškinimus apie įvykius, apie kuriuos nieko negalėjo pasakyti, todėl jie patys jam pasiūlė neduoti parodymų, tačiau neįspėjo, kad pasinaudojus savo teise, vėliau tai bus vertinama, kaip kaltės vengimas. Jeigu būtų žinojęs, kad teismas jo teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtintą teisę interpretuos kitaip tikrai būtų nesinaudojęs savo teise bei savo paaiškinimus būtų pateikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
2.4. Apeliantas taip pat nurodo, jog bausmė yra skiriama už nusikalstamas veikas, tačiau jis nesutinka, kad atliko veiksmus, kurie jam inkriminuojami, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad jo veiksmai laikyti neteisėtais, nors ir su tuo nesutinka, tačiau tokiu atveju mano, kad jam skirta bausmė yra per griežta. Apeliantas nori atkreipti dėmesį, kad atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Taigi, šiuo atveju teismas skyrė pačią griežčiausią bausmę t. y. laisvės atėmimą, kurios vykdymą atidėjo. Mano, kad šiuo atveju bausmės tikslų buvo galima pasiekti ir švelnesnėmis bausmėmis.
2.5. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė jam atlyginti ½ nukentėjusiam priteistos turtinės žalos. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad civilinį ieškinį galima tenkinti tik asmenims, kurie nusikalstama veika padarė turtinės ar neturtinės žalos. Apeliantas pabrėžia, jog savo veiksmais nepadarė nei jam inkriminuojamų nusikaltimų, todėl jam nepagrįstai priteista turtinė žala.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
5. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę, t. y. tvirtina, jog nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. Taip pat apelianto manymu, jam paskirta per griežta bausmė. Šiais klausimais – apelianto kaltės ir bausmės griežtumo – apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
Dėl J. S. kaltės
6. Nuteistojo J. S. apeliaciniu skundu nesutinkama su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 str. 3 d. Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visus byloje esančius įrodymus interpretavo vien kaltinančiai, t. y. vadovavosi išimtinai vien kito nuteistojo E. Ž. parodymais, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu, ir išvadą dėl jo, J. S. kaltės, įvykdžius BK 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas padarė vadovaudamasis prielaidomis, nepašalino abejonių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
7. Apeliaciniame skunde J. S. nurodo, jog skundžiamu atveju teismas iš esmės grįsdamas jo, J. S., kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, vadovavosi išimtinai kito nuteistojo E. Ž. parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka ir mano, jog jie nepagrįsti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi kito nuteistojo E. Ž. parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. parodė, jog 2023 m. sausio 20 d. dienos metu, tikslaus laiko nepamena, parašė draugui J. S., gyv. (duomenys neskelbtini), pravarde (duomenys neskelbtini), SMS žinutę, iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiteiravo kaip sekasi. J. S. atsakė, kad sunkiai, kad reikia „šaibų“. Pasiūlė susirašyti per programėlę „Wickr app“, nes žinojo, kad tada niekas negalės jų susekti. Per minėtą programą J. parašė jam žinutę: „žinau kur yra valtys su motorais, varom pavogti“. Jis sutiko ir jam atrašė „darom“. J. S. daugiau nieko į tai neatrašė. Praėjus maždaug 5 val. po jų susirašinėjimo, galbūt ir daugiau laiko, J. S. E. Ž. parašė SMS žinutę „darom dabar“ ir nurodė, kad turi atvykti į (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu pasakė „ atvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) matysi mumis“, iš to E. Ž. suprato, kad jis lauks ne vienas. Tuo metu, kai jis jam parašė žinutę „Darom“, jis buvo (duomenys neskelbtini) mieste, pas savo draugę, todėl apsirengė ir išvyko vienas į (duomenys neskelbtini) savo automobiliu, kurį vėliau pardavė. Su J. S. susitiko maždaug 1 km nuo (duomenys neskelbtini), prie didelio namo. J. S. jo laukė su draugu, kurį E. Ž. pamatė pirmą kartą. J. S. jam nepažįstamą vyriškį pristatė kaip gerą savo draugą, vardo nesakė. J. S. pasakė „važiuojam daryti tų variklių“ ir pasiūlė pavogtus variklius padėti E. Ž. mamai priklausančiame garaže, adresu: (duomenys neskelbtini). E. Ž. sutiko. Tada J. S. su draugu nuvažiavo iki miškelio laukti jo, kol pasiims raktus nuo garažo. E. Ž. nuvažiavo pas mamą, pasakė jai, kad važiuos žvejoti stintų, ir paprašė garažo raktų; buvo naktis, maždaug apie 01 val. Pasiėmęs raktus, jis grįžo pas J. S. su draugu ir paskui juos nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), o jis su savo automobiliu sekė iš paskos ir pastebėjo, kad automobilio, kuriame važiavo J. S., valstybinis numerio ženklas buvo užklijuotas. Suprato, kad jie tai padarė tyčia, kad nepavyktų nustatyti automobilio savininko. Atvykus į (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nežino, nes šios vietovės nepažįsta, buvo tamsu. Suprato, kad J. S. vietovę pažinojo ir jau buvo nusižiūrėjęs seniai. Kitoje kelio pusėje, laukuose, pastatė automobilius. J. S. draugas iš savo automobilio išsitraukė žirklės, apie 1 metro ilgio, ir nuėjo prie tvoros. Jis liko stovėti keliuke, prie teritorijos ir stebėjo aplinką, ar kas neatvažiuotų. J. S. su draugu nuėjo prie metalinės tvoros ir J. S. metalinėmis žirklėmis prakirpo skylę tvoroje ir jie visi trys pro ją pateko į teritoriją. Teritorijoje buvo mažiausiai dvi valtys. Jie nuėjo prie baltos spalvos valties, atsuko 4 varžtus, žirklėmis nukirpo laidus, nuėmė variklį nuo valties. Kadangi variklis buvo didelis ir sunkus, visi trys paėmė variklį ir nunešę į automobilį, įdėjo į automobilio bagažinę. Po to grįžo atgal į teritoriją, priėjo prie kitos valties ir nuo jos tokiu pat būdu nuėmė kitą variklį, kurį paliko teritorijoje. Pirmą pagrobtą variklį nuvežė į E. Ž. mamos garažą, po to grįžo atgal prie valties ir, prakirpę antrą skylę tvoroje, kad būtų lengviau pralįsti, išnešė antrą variklį, kurį irgi įkėlė į automobilį ir nuvežė į jo mamos garažą. J. S. pasakė, kad kitą dietą, t. y. 2023 m. sausio 22 d., varikliai turi išvažiuoti; iš to E. Ž. suprato, kad Justas jau turi pirkėją. Pažadėjo, kad pardavęs variklius duos E. Ž. pinigų, tačiau sumos nenurodė, tai būtų priklausę nuo pardavimo kainos. Palikę variklius išsiskirstė. Po maždaug 5 dienų, paskambino J. S. ir nurodė E. Ž. atvykti į (duomenys neskelbtini), nes jis pasiims variklį. Atvykus į (duomenys neskelbtini) ir susitikus su J. S. ir jo draugu, kuris dalyvavo vagystėje, J. S. pasakė, kad turi pirkėją vienam varikliui. E. Ž. kartu su jais nuvyko iki mamos garažo, iš kur jie išnešė vieną (brangesnįjį) variklį; kam J. S. jį pardavė, E. Ž. nežino, tačiau tą pačią dieną jie susitiko (duomenys neskelbtini) ir J. S. kuris jam padavė 650 Eur. Kaip suprato, tokią pat sumą davė ir savo draugui, o sau pasiliko daugiau, tačiau kiek nežino. J. S. turėjo parduoti ir kitą variklį, bet nepardavė, jis liko mamos garaže (2 t., b. l. 68-72, 93-96, 122-124). Teisminio nagrinėjimo metu E. Ž. parodė, jog įvykio dieną susitiko su J. ir įvykdė nusikalstamą veiką; iniciatorius buvo J., kuris nurodė, kad per šventes išsileido daug pinigų ir pasiūlė jų „pasidaryti“ – pavogti (duomenys neskelbtini) aptvertoje teritorijoje saugomų katerių variklius. E. Ž. nurodė su J. bendravęs telefonu ir programėle „Wickr app“. Įvykio dieną E. Ž. su J. ir jo draugu, kurio nepažįsta, susitiko apie 12 val. nakties ir viską pabaigė apie 4 val. ryto. Į įvykio vietą važiavo dviem automobiliais: jo ir J. draugo. Nuvažiavę prakirpo tvorą replėmis, reples turėjo minėtas J. draugas, nuėjo prie valčių, nuėmė nuo jų variklius, susinešė juos prie tvoros, privažiavo ten automobiliais ir iš teritorijos per tvorą išnešė du variklius, kurie buvo prijungti prie valčių. Valtys buvo paliktos lauke. Minėtus variklius dviem automobiliais nuvežė pas jo mamą į garažą. Garažo raktus jis buvo pasiėmęs iš anksto. Variklius nešė visi trys. Ką toliau daryti su varikliais organizavo J., dėl pinigų dalijimosi jie nebuvo susitarę. Po įvykio beveik kiekvieną dieną jis bendravo su J. per „Wickr app“ programėlę. J. vieną variklį pardavė; atvažiavo gal sausio 26 d. iki vidurdienio su draugu, kuris dalyvavo vagystėje, išsivežė vieną variklį ir, jeigu gerai prisimena, po valandos susitiko (duomenys neskelbtini); ten J. jam davė 850 Eur. Kam buvo parduotas variklis, E. Ž. nurodė nežinąs, to žmogaus nematęs. Kitą variklį paėmė policija iš garažo. Asmenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes dėl vagystės, nėra. Su J. visą laiką draugiškai bendravo, susipykę dėl skolos nebuvo; per visą bendravimo laiką J. jam yra skolingas gal 100 Eur, dėl to E. Ž. jam tikrai daug kartų neskambino ir apkalbėti jo tikslo neturėjo. Po įvykio su J. bendravo dažnai dėl variklių išvežimo. Kai kratos metu E. žalio mamos garaže policija rado antrą variklį, jis apie tai papasakojo J., kuris pasakė, kad viskas bus gerai. Pažymi, kad būtent T. J. skolingas ir jie ilgai nebendravo. E. Ž. pažįsta T., šis dirbo pas savo tėvą, užsiimantį žuvininkyste, kuris turi įmonę, taip pat parduotuvę (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam žalos neatlygino, nes laukė teismo proceso, kadangi taip pasielgė ne vienas, todėl ir žalą atlyginti turi ne vienas. Savo veiksmus vertina blogai, ateityje taip nebesielgs, padarė išvadas. Bandė su J. susitarti, kad jie atlygintų padarytą žalą ir nebūtų buvę teismo, tačiau J. su tuo nesutiko (b. l. 96-97, t. 3).
8. Nors nuteistasis J. S. tvirtina, jog E. Ž. jį apkalbėjo, tačiau tokią jo pateikiamą versiją paneigia byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kitas nuteistasis E. Ž. tiek apklausų ikiteisminiame tyrime (b. l. 2 t., b. l. 68-72, 93-96, 122-124), tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 96-97, t. 3) nuosekliai nurodė aplinkybes, susijusias su nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 3 d. padarymo aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas netikėti E. Ž. parodymais neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir juos patvirtina kitų liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys.
9. Iš 2023 m. birželio 16 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl telefono numerių išklotinės analizės nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos J. S. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų numerių (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės su celėmis laikotarpiu, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. vasario 15 d. Pažymėtina, jog išklotinėse taip pat matyti, kad 2023 m. sausio 20 d., nuo 00.19 val. iki 03.50 val., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. S.) jungėsi prie mobiliojo retransliacijos bokšto įrengto adresu (duomenys neskelbtini), po to veikimas fiksuojamas (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 190-194).
10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nors kaltinamasis J. S. savo kaltę neigė, ikiteisminiam tyrime išvis nedavė parodymų, o teisme, jau būdamas susipažinęs su bylos medžiaga, pateikė savo versiją, kaltindamas E. Ž. jo apkalbėjimu, teismas, kompleksiškai ištyręs ir įvertinęs pačių kaltinamųjų parodymus teisiamajame posėdyje, jų prieštaravimus, kaltinamojo E. Ž. ikiteisminiame tyrime duotus apklausiant įtariamuoju parodymus, liudytojo T. Ž. parodymus, J. S. įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės, nukentėjusiojo M. Š. duotus paaiškinimus, jo nurodytas aplinkybes apie iš jo teritorijos pavogtus variklius bei kratos, atliktos pas E. Ž., protokole užfiksuotą faktą, kad vienas iš pavogtų variklių rastas pas E. Ž. mamą garaže ir visą kitą įrodomąją šios bylos medžiagą, neturi jokio pagrindo abejoti nuo pat pradžių apie esmines nusikalstamų veikų aplinkybes vieningus parodymus davusio kaltinamojo E. Ž. parodymais, juolab – patvirtintais kita čia trumpai išvardinta bylos medžiaga, ir tikėti prieštaringais ir melagingais J. S. parodymais, duotais tik teisme, susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pagal ją sukūrus savo niekieno nepatvirtintą versiją parodymais, duodamais siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. J. S. tvirtinimas, kad E. Ž. jį apkalba, pykdamas dėl negrąžintos skolos, nėra niekuo patvirtintas, kaip nepatvirtinta ir tai, kad daugybė telefono skambučių ir žinučių tarp šių kaltinamųjų 2023 m. sausio mėn. pabaigoje buvo tik dėl tos skolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad kaltinamasis E. Ž. galėjo apkalbėti kaltinamąjį J. S., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davęs neobjektyvius parodymus, o liudytojo T. Ž. parodymai nesudaro pakankamo pagrindo J. S. nurodomam alibi patvirtinti.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis J. S. veikdamas bendrininkų grupe su E. Ž., dar ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. sausio 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žirklėmis sugadinę dvi metalines tvoras, tuo padarydami M. Š. 300 Eur dydžio žalą, įsibrovė į saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš jos pagrobė M. Š. priklausančius daiktus: nuo katerio „Bwm Deep sea 21“, valstybinis numerio ženklo (duomenys neskelbtini), – 4 000 Eur vertės variklį „Envirude 150“ bei nuo katerio „Aquamar 17“ 5 000 Eur vertės variklį „Suzuki DF50A“, kurio identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu padarydami M. Š. iš viso 9 300 Eur turtinę žalą, todėl šios nuteistojo veikos yra įrodytos ir atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 187 straipsnio 3 dalies sudėtis.
12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo inkriminuotas nusikalstamas veikas, ištyrė, motyvuotai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, jog J. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio aiškiai matyti, jog buvo vertinama įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinio pranašumo prieš kitus bylos duomenis. Aplinkybė, jog byloje ištirti įrodymai buvo įvertinti kitaip nei to norėjo nuteistasis, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo J. S. kaltės. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.
Dėl bausmės paskyrimo
13. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami bendrą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo skunde dėstomais argumentais, nurodo, kad apylinkės teismas, J. S. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis, apelianto asmenybę, jo charakteristiką ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nenustatyta nei viena J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatytos net dvi: kad šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Skiriant bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į J. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus, į tai, kad J. S. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalstamas veikas padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu. Teismas taip pat atsižvelgė, kad J. S. nedirbantis, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, tačiau turi galiojančių nuobaudų. Apylinkės teismas, vertindamas tai, kad J. S. padarė nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą, įrodo, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti J. S. paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimo bausmę, artimą bausmės vidurkiui, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje arešto bausmę, kurios dydis taip pat artimas šios bausmės vidurkiui. Pažymėtina, jog įvertinęs visas bylos aplinkybes ir kaltinamąjį J. S. charakterizuojančią medžiagą, siekiant geriausio baudžiamosios atsakomybės tikslų pasiekimo, sudarant jaunam nuteistajam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, Apylinkės teismas kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas jam intensyvią priežiūrą ir galinčius taisomai paveikti jo elgesį apribojimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. S. yra teistas, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu, jam paskirtos bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, pirmuosius vienerius metus taikant jam intensyvią priežiūrą jo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir įpareigojant jį per šį laikotarpį atlyginti ½ nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5, 7 punktai).
15. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui skirti švelnesnę negu laisvės atėmimo bausmės rūšį, jos vykdymą atidedant, nėra pagrindo.
16. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu būtent laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymo atidėjimas dvejiems metams su paskirtais įpareigojimais gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, J. S. paskirtos bausmės keisti nėra pagrindo.
17. Apeliaciniame skunde J. S. nurodo, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė jam atlyginti ½ nukentėjusiam priteistos turtinės žalos. Apelianto manymu, kadangi jis savo veiksmais nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltimų, todėl jam nepagrįstai priteista turtinė žala. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apelianto J. S. argumentais, mano, jog jie nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, jog Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. S. kaltė, padarius BK 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, yra visiškai įrodyta, todėl pagrįstai iš J. S. priteistas civilinis ieškinys.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.