- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- 2YT-8344-1021/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01642-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K.
- Kategorijos
- 3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti (b. l. 2-3).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina V. K., kuri nuosavybės teise turėjo l/2 dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi jis esantis V. K. sūnus, tai kaip įstatyminis įpėdinis turintis teisę paveldėti motinai priklausantį turtą bei turtines teises. Kad paveldėti motinai priklausantį turtą, jis per tris mėnesius nuo jos mirties turėjęs kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadaręs, nes dėl teisinių žinių stokos jis tiesiog nežinojęs, kad pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo turi būti paduodamas per įstatymo nustatytą terminą. Be to, jis ir toliau liko gyventi motinai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, todėl net ir nepagalvojęs, jog jam reikia tvarkyti kokius nors paveldėjimo dokumentus, juolab, kad tuo metu jis neturėjęs finansinių galimybių tvarkytis kokius nors gyvenamojo namo bei kitų statinių persirašymo savo vardu (t. y. paveldėjimo) dokumentų. Jis buvo įsitikinęs, jog motinai priklausantis turtas savaime tampa jo nuosavybe, nes jis jame likęs gyventi, o nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus jis gali susitvarkyti bet kada. Tik prieš kurį laiką, kai statinių bendrasavininkė pasiūlė parduoti jiems priklausančius statinius, nes jis juose negyvena, o jų išlaikymui, remontui bei priežiūrai reikalingos nemažos finansinės investicijos, nes statiniams jau reikalingas kapitalinis remontas, o jis lėšų tam neturintis, paaiškėjo, kad jis parduoti savo dalies statinių negalintis, nes nėra paveldėjęs motinai priklausančios šio turto dalies ir ji jam juridiškai nepriklauso. Tuomet jis kreipęsis į notarą dėl motinai priklausančio turto paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas nuo jos mirties, tai notaras iš jo jokių dokumentų dėl motinai priklausančio turto paveldėjimo negali priimti. Šiuo metu, norėdamas susitvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, jis turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kadangi praleidęs terminą kreiptis su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, tai dabar būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmęs palikimą po savo motinos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Po motinos mirties jis likęs gyventi motinai priklausančioje namo dalyje, todėl jam atiteko ir visi jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai ir pan. Šiame name nuo 2003 m. kovo 13 d. jis deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir jame deklaruotas ir šiuo metu. Tiesa, draugo pakalbintas vykti dirbti į užsienį, jis paskubėjęs deklaruoti savo išvykimą į užsienį (2024 m. liepos 23 d.), tačiau jau sekančią dieną (2024 m. liepos 24 d. jis vėl deklaravęs savo gyvenamąją vietą motinai priklausančiame name, nes kol kas išvykti dirbti į užsienį nėra galimybių. Tik šiuo metu jis gyvenantis pas draugą (duomenys neskelbtini), nes ten dirbantis sezoninius darbus. Po motinos mirties jis visą laiką pagal savo galimybes prižiūrintis bei tvarkantis jai priklausančią gyvenamojo namo dalį, jo aplinką, moka už ją komunalinius mokesčius bei rinkliavas, naudojasi motinai priklausančia ūkinių pastatų dalimi, kur laikantis savo asmeninius buityje reikalingus daiktus. Kadangi po motinos mirties jis pilnai disponuojantis jai priklausančiu turtu bei jį valdanti, tai tokiu būdu jis priėmęs palikimą po savo motinos V. K. mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareiškime nurodytais faktais ir prašymu sutiko, ir prašė pareiškimą tenkinti visiškai (b. l. 19).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, jame nurodytus faktus tvirtino bei prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad turi vidutinį protinį atsilikimą, todėl skaityti nemoka, neįgalumo išmokos negaunantis. Pažymėjimo neturintis, nes jo visi dokumentai sudegė. Jo motina buvo V. K., kada mirė nepamenantis. Ji gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Laidotuvėse buvęs, palaidota (duomenys neskelbtini) kaime. Jos laidotuves organizavo teta, vardo, pavardės nepamenantis. Mama gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Jis gyvenęs su mama, brolis irgi, po to išsikraustę po motinos mirties į skirtingas puses. Išsikraustę kur geriau, o ten daugiau niekas negyveno. Jis turi vieną brolį, seserų neturi. Kiek ten pragyvenęs po motinos mirties nepamenantis. Pas notarus jam neišėjo kreiptis, nes neturėjęs pinigų. Po motinos mirties jos daiktai liko name. Jis pats ten buvo deklaruotas. (2024 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo - protokolo 6 min. 30 sek.---11 min. 35 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, bei paaiškino, kad V. K. mama, o A. K. brolis. Daugiau brolių, seserų nėra. Motina mirė (duomenys neskelbtini) Ji tuo metu gyveno savo nuosavame name (duomenys neskelbtini). namas dar priklausė mamos seseriai A. I., abiem po pusę namo. Jos mirties metu jis su broliu gyvenęs pas motiną, ir likę gyventi. Su broliu užvaldę mamos pusę namo, taip pat jame buvusius mamos daiktus: šaldytuvą, baldus, jais naudojęsi. 3 ha žemės prie namo buvo dar prieš mamos mirtį išnuomota kaimynui, bet ji nėra įforminta. Jis po pusės metų išėjęs pas draugę gyventi, o brolis dar liko gyventi 2-3 mėnesius. Ten nebuvo sąlygų gyventi, nebuvo darbo. Nežinoję, kad reikia kreiptis pas notarus, neturėję pinigų. Baigęs tik 6 klases. Broliui nustatytas vidutinis protinis atsilikimas. Mokesčių nemokėję, bet dabar sumokėti pusseserės A. I. 180 Eur. Jų tėtis miręs prieš motiną, gyveno kartu. Kreiptis į teismą padeda pusseserė, nes nori parduoti namą. Jis pats jau buvo teisme nusistatęs palikimo priėmimo faktą. Kodėl brolis nenusistatė fakto, jis nežinantis, gyvenę atskirai. Jam nusistatyti faktą padėjo R. iš Vilkaviškio. Pas notarą neįregistravęs, nes dar trūko pinigų, o R. pablogėjo sveikata, ir nepabaigę tvarkyti. Apie tai jis broliui nesakęs, taip pat nežinojo ir pusseserė. Jis nori savo dalį atiduoti broliui (2024 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo - protokolo 12 min. 55 sek.--- 21 min. 57 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.).
Pareiškėjo pateiktu rašytiniu įrodymu – gimimo įrašu nustatyta, kad pareiškėjo A. K. motina V. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Mirties įrašu nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėjas gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. iki 2024 m.. (b. l. 7-8). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis V. K. nuosavybes teise turi statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių priklauso jai ½ dalis, kita dalis priklauso A. I. (b. l. 9-11). Notaro liudijimu nustatyta, kad dėl mirusiosios V. K. turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė (b. l. 8).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas turėjo teisę pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis paveldėti savo motinai priklausantį visą turtą. Jis palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.). Pareiškėjo pareiškimu, bei paaiškinimu teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens paaiškinimais, pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas ir jo motina iki jos mirties gyveno viename name, kurio 1/2 priklauso jo mirusiai motinai. Po motinos mirties jam be to liko visi jos turėti namų apyvokos daiktai - baldai, šaldytuvas, televizorius, rūbai, kuriuos jis užvaldė. Šiais aktyviais veiksmais pareiškėjas po savo motinos mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdamas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Teismas susipažinęs su prijungta civiline byla Nr. 2YT-2127-503/2016, kurioje nustatyta, kad savo motinos palikimą priėmė faktinio valdymo būdu ir pareiškėjo brolis R. K., nenustatė jokių faktų, kad joje būtų neigiama, jog palikimą faktinio valdymo būdu priėmė ir pareiškėjas A. K.. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. K. patvirtino, kad palikimą faktinio valdymo būdu priėmė ir jo brolis R. K., bei kad jis dėl palikimo priėmimo nėra kreipęsis pas notarą, paveldėjimo liudijimas nėra išduotas. Jo parodymus patvirtina VĮ ,,Registrų centras“ duomenys, kad V. K. vardu registruota 1/2 statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11), bei notaro liudijimas, kad dėl mirusiosios V. K. turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė (b. l. 8).
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties.
Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos 23,79 Eur) viršija minimalią 8 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminio mokesčio mokėjimu; atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele banka" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2YT-8344-1021/2024. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.
Prijungtą civilinę bylą Nr. 2YT-2127-503/2016, sprendimui įsiteisėjus, gražinti į Marijampolės apylinkės teismo archyvą.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.