Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. kovo 18 d. nutarimu V. Ž. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalyje („savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas“) numatytą veiką skiriant už tai 500 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda V. Ž. skirta už tai, kad ši, būdama UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės direktore, 2010 m. sausio 26 d., apie 11.19 val., L. Asanavičiūtės gatvėje, Vilniuje, pažeidė Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 10.2 punkto reikalavimus, nes įrengta išorinė vaizdinė reklama „Norfa XXL“ neturint tam teisės, t. y. reklamos įrengimo projektas nepatikrintas ir nesuderintas Vilniaus miesto savivaldybėje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. Ž. skundą, 2010 m. birželio 17 d. nutartimi jį atmetė ir Komisijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, ištyręs bylos įrodymus, konstatavo, jog asmens kaltė įrodyta protokolu, fotonuotraukomis, pačios V. Ž. paaiškinimu Komisijos posėdyje bei protokole, kuriame ji nurodė sutinkanti su jai inkriminuojamu pažeidimu. Teismas pabrėžė, jog nėra duomenų, kokia 2004 m. buvo pasirašyta sutartis dėl reklamos įrengimo ir eksploatavimo, V. Ž. tokios sutarties nepateikė, o byloje esantys UAB „Dizaino fabrikas“ 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra LEB Nr. 8572451 ir 2004 m. balandžio 30 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas nepatvirtina, kad minėta sutartis buvo sudaryta ir/ar parengtas atitinkamas reklaminio stendo įrengimo projektas buvo būtent dėl šio reklaminio stendo, taip pat nėra duomenų, kad buvo suderintas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, V. Ž. nei protokole, nei Komisijos posėdyje nenurodė, kad reklama įrengta dar 2004 m. Dėl pareiškėjos teiginių, jog šiuo atveju praleistas nuobaudos skyrimo terminas, teismas nurodė, jog ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje nustatytas administracinis pažeidimas yra trunkamasis, todėl pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį nuobauda už šį pažeidimą turi būti skiriama per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo. Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką nuobaudos skyrimo terminų skaičiavime trunkamų pažeidimų bylose, konstatavo, jog šiuo atveju pažeidimas buvo daromas ir jo paaiškėjimo metu tebedaromas, pati V. Ž. pripažino, kad reklamos projektas yra derinimo stadijoje, taigi nuobaudos skyrimo terminas nepraleistas.

III.

Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, V. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Komisijos nutarimą ir teismo nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, jog minėta reklama įrengta dar 2004 m., o norminis aktas, kurio reikalavimus ji neva pažeidė, tuo metu dar nebuvo priimtas. Mano, jog su skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad reklama įrengta 2004 m. balandžio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Ž. kaltė, padarius ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

V. Ž. jai inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdama, jog teismas jos kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius išorinės vaizdinės reklamos įrengimo datą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atmetė V. Ž. teiginius dėl reklamos įrengimo datos, argumentuotai nurodė, kodėl pastarosios dokumentai nėra pakankami teiginiams apie reklamos įrengimą dar 2004 m. balandžio 30 d. patvirtinti, o apeliantė jokių papildomų argumentų ir dokumentų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.