Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Šiaulių melioracija“ skundą suinteresuotiems asmenims J. S. ir antstolei Vaivai Šimkienei dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Vaiva Šimkienė 2016-12-06 patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir skundą CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui. Nurodė, kad antstolė Vaiva Šimkienė 2016-10-06 priėmė patvarkymą Nr. S-16-71-17841 priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-11356-907/2015 vykdyti. 2016-10-06 priėmė raginimą Nr. S-l6-71-17862 įvykdyti sprendimą, kuriuo paragino skolininką per 30 dienų įvykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. vykdomajame dokumente, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-11356-907/2015, nurodytus įpareigojimus. Antstolė minėtus dokumentus išsiuntė registruotąją pašto siunta skolininkui ir juos įteikė. UAB „Šiaulių melioracija“ aukščiau nurodytus dokumentus gavo, tačiau per LR CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, jokie skundai iš skolininko UAB „Šiaulių melioracija“ gauti nebuvo, t. y. nebuvo apskųstas nei patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nei raginimas įvykdyti sprendimą. Vien tai, jog antstolės priimtame raginime dėl darbuotojo rašymo klaidos nebuvo nurodyti visi veiksmai, kurių pareiškėjas turi imtis ar nuo kurių jis privalo susilaikyti, nereiškia jog toks procesinis dokumentas yra neteisėtas. Pareiškėjas teigia, kad raginimą jis turėjo įvykdyti dalinai, t. y. tik dėl 39 vienetų gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų, tačiau su tuo sutikti negalima. Skolininkui yra žinomas sprendimo, priimto Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-11356-907/2015, turinys ir veiksmai, kuriuos pagal sprendimą jis privalo atlikti. Be to, kaip matyti iš 2016-11-07 pareiškėjo atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus prašymo, pateikto antstolei Vaivai Šimkienei, UAB „Šiaulių melioracija“ kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir siekia pakeisti sprendimo vykdymo tvarką tiek dėl 39 vienetų gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų, tiek dėl 5 vienetų gelžbetoninių sijų ir jų atliekų, todėl tai dar kartą įrodo, kad teismo sprendimas, kurį reikia vykdyti, pareiškėjui yra žinomas, nepriklausomai nuo to, ar raginime buvo nurodyti visi veiksmai, kurie turi būti atlikti pareiškėjo UAB „Šiaulių melioracija“. Tai, kad antstolė vykdomojoje byloje priėmė raginimą įvykdyti sprendimą ir jame nurodė, įvykdymo terminą, esminės reikšmės neturi ir negali būti laikoma, kad skolininkas neįvykdė raginimo, t. y. antstolio reikalavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendime, įpareigojančiame skolininką UAB „Šiaulių melioracija“ atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, yra nurodytas sprendimo įvykdymo terminas (1 mėnuo), todėl raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui galėjo būti ir nesiunčiamas, nes jo nevykdymas nesukeltų teisinių pasekmių CPK 585 straipsnio prasme. Antstolė taip pat pažymi, jog, kad skolininką atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas Andrius Kazakevičius, turintis daug metų teisinio darbo patirties. Net ir per klaidą nenurodžius raginime vieno iš veiksmų, kurį skolininkas turi atlikti, yra tiek antstoliui, tiek profesionaliam teisininkui aišku, kad turi būti vykdomas visas sprendimas ir privalo būti atlikti visi sprendime nurodyti veiksmai, juolab, kad tą patį vykdomąjį dokumentą anksčiau vykdė antstolio Ričardo Kudrausko kontora. Sprendimas antstolio Ričardo Kudrausko kontoroje buvo neįvykdytas, kas dar kartą patvirtina faktą, kad pats raginimo turinys šiuo atveju yra nesvarbus.

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 6 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CPK 584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdytini yra teismo sprendimai, o vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, kuriuos ir išduoda teismai tam, kad būtų vykdomi jų priimti sprendimai. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje (CPK18 straipsnis). CPK 587 str. įtvirtinta, kad vykdomaisiais dokumentais yra teismo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

Pabrėžtina, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Būtent teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas.

Bylos bei LITEKO informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/16/04141 Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. vykdomojo rašto Nr. 2-11356-907/2015 pagrindu dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, kurioje atsakovas UAB „Šiaulių melioracija“ įpareigotas per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: iš servituto teritorijos, 2002 m. rugsėjo mėnesio Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos taškais l-A-5-6-1, išgabenti 39 vienetus gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų; iš servituto teritorijos, 2011-03-15 A. S. IĮ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirstymo plane pažymėtos taškais 14-15-16-17-18-C-14, išgabenti 5 vienetus gelžbetoninių sijų ir jų atliekų. Antstolė Vaiva Šimkienė 2016-10-06 priėmė patvarkymą Nr. S-16-71-17841 priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-11356-907/2015 vykdyti (50-51 v. b. l.). 2016-10-06 priėmė raginimą Nr. S-l6-71-17862 įvykdyti sprendimą, kuriuo paragino skolininką per 30 dienų įvykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. vykdomajame dokumente, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-11356-907/2015, nurodytus įpareigojimus (52-53 v. b. l.). 2016-11-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu antstolė konstatavo, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas, kadangi sijos ir plokštės 2016-11-10 dienai nebuvo išgabentos iš servituto teritorijos (107-108 v. b. l.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2016-11-11 aktas buvo surašytas nepagrįstai, kadangi 2016-10-06 raginimu pareiškėjas buvo raginamas per antstolio nustatytą 30 dienų terminą įvykdyti teismo sprendimą tik dalyje dėl plokščių išgabenimo, o aktu konstatuojama, jog teismo sprendimas buvo neįvykdytas tiek dalyje dėl plokščių, tiek ir dėl sijų išgabenimo. Todėl pareiškėjas laikosi pozicijos, jog antstolės išvada dėl sprendimo neįvykdymo per jos raginime nustatytą terminą pilna apimtimi, t.y. tiek dalyje dėl sijų, tiek ir dalyje dėl plokščių, yra nepagrįsta ir neteisėta, o pats aktas naikintinas. Teismas pažymi, jog vien tai, jog antstolės priimtame raginime dėl darbuotojo rašymo klaidos nebuvo nurodyti visi veiksmai, kurių pareiškėjas turi imtis ar nuo kurių jis privalo susilaikyti, nereiškia jog toks procesinis dokumentas yra neteisėtas. Pareiškėjui yra žinomas sprendimo, 2015-09-02 priimto Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-801-907/2015, turinys ir veiksmai, kuriuos pagal sprendimą jis privalo atlikti. Be to, kaip matyti iš LITEKO informacinės sistemos pareiškėjas ne kartą kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, siekė atidėti sprendimo vykdymą ir pakeisti sprendimo vykdymo tvarką dalyje tiek dėl 39 vienetų gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų, tiek dėl 5 vienetų gelžbetoninių sijų ir jų atliekų, todėl tai dar kartą įrodo, kad teismo sprendimas, kurį reikia vykdyti, pareiškėjui yra žinomas, nepriklausomai nuo to, ar raginime buvo nurodyti visi veiksmai, kurie turi būti atlikti pareiškėjo UAB „Šiaulių melioracija“.

CPK 655 str. numato, kad antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų - raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas. Pažymėtina, kad nurodyta imperatyvaus pobūdžio teisės norma netaikoma tada, jeigu yra CPK 661 str. numatyti pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005). CPK 661 str. 1 d. numato, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Antstoliui pateiktame vykdomajame dokumente Nr. 2-11356-907/2016 nurodyta, kad skolininkui UAB „Šiaulių melioracija“ 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas įvykdyti teismo sprendimą. Remiantis minėtu straipsniu, skolininkui neturėjo būti siunčiamas raginimas vykdyti teismo sprendimą, tačiau laikytina, jog ši aplinkybė neapsunkino skolininko padėties ir tai taip pat nėra pagrindas nevykdyti teismo sprendimo.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti CK 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, grąžinti į darbą, įkeldinti, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų. Nagrinėjamu atveju aktualus teismo sprendimo, kuriuo skolininkas UAB „Šiaulių melioracija“ įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, vykdymas. Jeigu skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tokius veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priemonės. Pagal šį straipsnį, pirmiausia, antstolis, nustatęs, kad toks sprendimas neįvykdytas, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). 2016-10-06 antstolė priėmė raginimą Nr. S-l6-71-17862 įvykdyti sprendimą, kuriuo paragino skolininką per 30 dienų įvykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. vykdomajame dokumente, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-11356-907/2015, nurodytus įpareigojimus (52-53 v. b. l.). 2016-11-07 skolininko atstovas prašymu prašė pratęsti 2016-10-06 raginime nustatytą terminą iki 2017-01-20 dienos (61-62 v. b. l.). Tuo metu raginimo turinys jam neužkliuvo, jis jo neginčijo, neneigė, kad turi išgabenti tiek sijas, tiek plokštes bei jų atliekas. 2016-11-10 antstolė aktu konstatavo, kad sprendimas nėra įvykdytas (101-104 v. b. l.). Kadangi sprendimas nebuvo įvykdytas, 2016-11-11 antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (107-108 v. b. l.), kaip tai numato CPK 771 str. 1 d., jį su vykdomąja byla perdavė teismui (civilinė byla Nr. 2VP-11421-907/2016, kuri šiuo metu yra sustabdyta). Todėl pareiškėjo argumentai dėl raginimo turinio, jo siuntimo fakto skolininkui neturi esminės reikšmės, nes akto surašymo dienai sprendimas nebuvo skolininko gera valia įvykdytas, todėl antstolė teisėtai ir pagrįstai tai konstatavo aktu, kurį perdavė teismui. Pateiktas aktas atitinka jo turiniui ir formai įstatymo keliamus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 19 priedas), todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/16/04141, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, todėl pareiškėjo UAB „Šiaulių melioracija“ skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Be to, išieškotojas J. S. prašo spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą ir skolininkui UAB „Šiaulių melioracija“ skirti CPK 771 str. 5 d. nustatytą baudą, tačiau CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių taikymas sprendžiamas kitoje civilinėje byloje Nr. 2VP-11421-907/2016, todėl šioje byloje minėtas klausimas nenagrinėtinas.

Dėl J. S. prašymo priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 245 str. skolininko UAB „Šiaulių melioracija“ atžvilgiu išaiškintina, jog jeigu jis mano, jog yra nusikaltimo sudėtis, jis turi teisę pats su pareiškimu kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

J. S. taip pat prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti skolininko UAB „Šiaulių melioracija“ atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui 5792 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skirti išieškotojui J. S.. Nurodė, jog skolininko atstovas, žinodamas ir suvokdamas, jog Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimas nėra įvykdytas, aiškiai suvokdamas, jog jo skundas yra nepagrįstas, toliau sistemingai ir nuosekliai teikdamas nepagrįstus prašymus, skundus ir atskiruosius skundus, piktybiškai siekia vilkinti daugiau nei prieš metus įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, taip sąmoningai veikdamas prieš greitą teismo sprendimo įvykdymą, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad skolininkas, atstovaujamas advokato, kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų. CPK 95 str. reglamentuoja draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus. Sprendžiant dėl prašymo taikyti CPK 95 str. pasekmes, teismas atsižvelgia į CPK 5 str. įtvirtintą šalies teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta ginčijama teisė. Skolininko atstovo byloje atlikti procesiniai veiksmai (antstolės veiksmų apskundimas) yra civilinio proceso kodekse reglamentuojami teisėti procesiniai veiksmai ginčijamai teisei apginti (CPK 510 str.), kuriais proceso metu proceso dalyvis galėjo naudotis, jie negali būti vertinami, kaip nesąžiningi. Pažymėtina, skolininką atstovaujantis advokatas turi teisę pasirinkti procesinį teisių gynimo būdą, todėl taikyti CPK 95 str. pasekmes nebūtina. Taip pat pažymėtina, kad skundas dėl antstolės veiksmų savaime dar nereiškia šalies nesąžiningumo, todėl skolininkui nurodžius naujus faktinius bei teisinius pagrindus, galimai tikintis, kad tai turės įtakos palankaus jam procesinio teismo sprendimo priėmimui, negalima daryti išvados, kad skolininkas ar jo atstovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą skolininko atstovui atmestinas. Atsiradus nuostoliams, suinteresuotos šalys gali ieškoti nuostolių atlyginimo materialiosios teisės normų pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Šiaulių melioracija“ skundą atmesti.

Suinteresuoto asmens J. S. prašymą dėl baudos skyrimo CPK 771 str. 5 d. pagrindu palikti nenagrinėtą.

Suinteresuoto asmens J. S. prašymą dėl baudos skyrimo atstovui, atskirosios nutarties priėmimo atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.