Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-502/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
1A-502/2011
Teisminio proceso Nr.
1-62-1-00304-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė, Linas Žukauskas
Nuteistasis
Ž. R.
Nukentėjusysis
G. R.
Advokatai
Vidmantas Skaburskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A–502/2011Proceso Nr. 1-62-1-00304-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.2.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. R. gynėjo Vidmanto Skabursko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš Ž. R. nukentėjusiajai G. R. priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, šių lėšų tvarkytoja paskiriant jos atstovę pagal įstatymą S. R., bei 240 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rudens, tikslus laikas nenustatytas, iki 2010 m. birželio mėnesio seksualiai prievartavo mažametę G. R., gim. (duomenys neskelbtini), fizinio sąlyčio ir oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, pasinaudodamas mažametės G. R. bejėgiška būkle – mažametyste, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pažadėdamas ir suteikdamas G. R. už tai pinigų, būdamas jos tėvu, savo gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambariuose, vonioje bei pagalbinėse patalpose – sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), privertė mažametę nukentėjusiąją G. R. ne mažiau 59 kartus liesti ir čiulpti jo varpą prieš nukentėjusiosios valią, taip ją seksualiai prievartavo oralinio ir fizinio sąlyčio būdu tenkindamas savo lytinę aistrą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo Ž. R. gynėjas prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti – sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliantas teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. nuostatas, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo išvada, kad nusikalstamais veiksmais Ž. R. nukentėjusiajai sukėlė skausmą, yra nepagrįsta, kadangi prieš nukentėjusiąją fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Be to, teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, neįvertino, kad dėl materialinės padėties jis negalės atlyginti tokios sumos, Ž. R. turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui reikalingos piniginės lėšos. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nusikalstami veiksmai G. R. mokymuisi įtakos neturėjo bei nukentėjusiosios charakteristiką. Be to, apeliantas teigia, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka ir teismų praktikos analogiškose bylose.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, priteisiant nukentėjusiajai 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. R. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Ž. R. kaltė padarius BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, nuteistojo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos, ginčija tik skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 ir 2 d.). Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad Ž. R. žalą padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais, nuteistojo turtinę padėtį, dėl nuskalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Ž. R. nusikalstamais veiksmais nesukėlė nukentėjusiajai skausmo, kadangi fizinis smurtas prieš ją nebuvo naudojamas. Ši aplinkybė nemažina nukentėjusiajai padarytos žalos, nes neturtinė žala pagal CK tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Akivaizdu, kad nusikalstami Ž. R. veiksmai sukėlė mažametei nukentėjusiajai G. R. dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas psichologines pasekmes, ir tai gali turėti didelę įtaką jos asmenybės formavimuisi. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro raštas (t. 1, b. l. 58) ir medicininis pažymėjimas (t. 2, b. l. 34) patvirtina, kad G. R. buvo nustatytas Potrauminio streso sutrikimas dėl patirtos seksualinės prievartos. Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad G. R. būsenoje stebimas netiesioginis byloje nagrinėjamų įvykių poveikis – jos elgesyje byloje nagrinėjimu laikotarpiu pasireiškė ir stebimi seksualizuoto elgesio požymiai (nesavalaikis domėjimasis santykiais su priešinga lytimi, seksualinio turinio žinių demonstravimas, nevalingas koketiškas elgesys ir kt.); tiesioginių požymių nestebima dėl jai būdingo polinkio su įvykiu susijusius neigiamus jausmus slopinti, jų neišreikšti, neparodyti, dėl to jai rekomenduojamas psichologinis konsultavimas, orientuotas į psichotraumuojančios patirties įveiką (t. 1, b. l. 76). Tai patvirtina, kad nusikalstamais Ž. R. veiksmais nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta. Apeliacinio skundo argumentas, kad nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios mokymuisi įtakos neturėjo, ir apeliacinės instancijos teismui pateikta G. R. charakteristika nepaneigia teismo išvadų dėl neigiamo nusikalstamų veiksmų poveikio. Bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, turi būti atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, reakciją į padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi. Šioje byloje mažametė nukentėjo nuo nusikaltimo jos seksualiniam neliečiamumui, todėl teismas, nustatydamas piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, turi atsižvelgti į jų įtaką jos tolesniam gyvenimui.

Nepagrįstas ir skundo teiginys, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį. Vienas iš CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Vertinant žalą padariusio asmens turinę padėtį, atsižvelgtina ne tik į bylos nagrinėjimo metu jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir galimybes ateityje nukentėjusiajai atlyginti padarytą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Ž. R. nedirba, neturi nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra darbingas, nurodė, jog ateityje jis turės galimybę atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Ž. R., padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris tęsėsi ilgą laiką, veikė vadovaudamasis itin žemomis paskatomis, nusikaltimas padarytas vaiko vystimosi laikotarpiu, pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiką, todėl nuteistojo turtinė padėtis, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, neturi lemiamos reikšmės. Per didelis nuteistojo turtinės padėties sureikšminimas šiuo atveju prieštarautų CK 6.250 str. nurodytiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, kurių paskirtis yra siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko priešingų interesų pusiausvyros.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos analogiškose bylose. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai G. R., nenukrypo nuo susiklėsčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, būna skirtingas. Mažamečiams, nukentėjusiems nuo nusikaltimų jų seksualiniam neliečiamumui, buvo priteista ir 70 000 Lt, ir 30 000 Lt, neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose 1A–109/2011, 1A-112/2011). Be to, pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Kolegijos nuomone, nukentėjusiajai priteista 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir BK 150 straipsnio 4 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo klausimą, atsižvelgė į neturtinės žalos nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai taikė BPK ir CK normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarką. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. R. gynėjo Vidmanto Skabursko apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisėjai Valdimaras BavėjanasElena Vainienė