Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Ingrida KrušienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-170-106-2012Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00120-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.12.; 2.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. balandžio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalį - 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.

Priteista iš G. T. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)” 5554 Lt turtinei žalai atlyginti ir turėtos 800 Lt išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. nuteistas už tai, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 2004 m. „(duomenys neskelbtini)“, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės įstatymo (1999 m. gruodžio 2 d. Nr. V1II-1463) 3 straipsnį „1. Kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. 2. Mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio l dalyje nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. 3. Tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio l dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai”, tyčia, žinodamas, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų (bendrovė turėjo įsipareigojimų 33 įmonėms už 72 293,49 Lt) nesilaikė mokėjimų eilės tvarkos ir patenkino tik savo reikalavimą, t. y. pagal 2008 m. gegužės 30 d. kasos išlaidų orderį be numerio išsimokėjo sau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininkui grąžinamą įnašą 58 915 Lt. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius G. T., nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno, t. y. savo kreditorinį reikalavimą 58 915 Lt sumai ir padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAD „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, „(duomenys neskelbtini)“ IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ IĮ, „(duomenys neskelbtini)“ IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ firmai, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nusprendė priteisti iš jo UAB „(duomenys neskelbtini)” 5554 Lt. Šis teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas šią sumą yra priteisęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)”. Be to, ši suma pripažinta kreditoriniu reikalavimu UAB „(duomenys neskelbtini)” bankroto byloje. Todėl būtina pažymėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” tokios žalos jis nėra padaręs.

Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad 2007 m. gegužės 31 d. datai, specialistas aptarinėja įmonės balansą. Specialistas nurodė nerealią skolos sumą 361 271 Lt. Tokios skolos nebuvo. Be to, nuosprendyje specialisto paaiškinimai pažymėti, kaip 2007 m., duomenys. Šis laikotarpis su bylos aplinkybėmis nesusijęs.

Nesutikdamas su teismo nuosprendžiu ir kai kuriomis išvadomis, pažymi jog BK 208 straipsnio 1 dalis reikalauja įrodymų, kurie pagrįstų tokias esmines aplinkybes: kad kaltininkas sąmoningai, tiesiogine tyčia, patenkino tik vieno ar keletos kreditorių reikalavimus ir dėl to buvo padaryta žala likusiems kreditoriams. Kaip matyti iš inkriminuoto straipsnio, nuosprendyje nėra nei vieno pagrįsto argumento, kuris apibendrintų esminę inkriminuoto straipsnio aplinkybę, t. y. — teismas neišdėstė įrodymų ir nenurodė motyvų, kam ir kokią žalą jis padarė. Teismas nuosprendyje konstatavo tik tai, kad iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)” bankrotą, UAB „(duomenys neskelbtini)” yra liko skolinga. Skolos atsirado iš ūkinės ekonominės veiklos, o ne todėl, kad G. T. yra kam nors skolingas, ar padaręs žala. Teismas, visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nuosprendyje suformavo nuostatą (įteisino precedentą), kad bendrovės direktorius yra tapati sąvoka „bendrovė”. Pažymi, kad G. T. nėra skolingas nei „(duomenys neskelbtini)” IĮ, nei UAB „(duomenys neskelbtini)”, nei Sodrai, nei valstybinei mokesčių inspekcijai. Skola yra atsiradusi ne dėl to, kad jam 2008 m. gegužės 20 d. buvo grąžinta dalis jo įnašo, o todėl, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir ji nebegalėjo vykdyti veiklos. Vien tai, kad jų bendrovė turėjo debitorių ir galėjo po truputį atsiskaitinėti, vykdyti bent minimalią ūkinę veiklą, rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” bankroto bylos iškėlimas ne tik sumažino pasitikėjimą ja, bet ir sustabdė jos veiklą.

Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)” ir jos atstovų veiksmai rodo nesąžiningą elgesį, nes jie savavališkai viršijo sąmatą. Apeliantas buvo prieš tokius UAB „(duomenys neskelbtini)” veiksmus. Šios bendrovės atstovas tiesiog išprovokavo jį pasirašyti sąskaitą, nes kitu atveju grasino negrąžinti automobilio.

Kita, galima skolininko nesąžiningumo situacija pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, būtų tai, kad kaltininkas turėtų pasiimti tą turtą, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti. Deja, teismas ir dėl šio požymio taikymo įrodymų neišdėstė. O faktinės aplinkybės skiriasi nuo tų, kurios aprašytos nuosprendyje.

Pirmiausia, jis nepasiėmė pinigų, kurie jam nepriklausytų, ar būtų paėmęs pinigus dėl to, kad neatlygintų kreditorinių reikalavimų. Jam buvo labai reikalingi, jam priklausantys pinigai, kuriuos jis paskolino bendrovei skubioms ekonominėms problemoms išspręsti. Pažymi, kad jis pats skolinosi pinigų iš kitų, kad galėtų padėti įmonei. Antra, įnašo dalies grąžinimo dieną jokio faktinio kreditinio reikalavimo nebuvo. Apylinkės teismas nurodo, jog UADB „(duomenys neskelbtini)” pateikė raštą, kuriuo reikalavo grąžinti skolą, nes kitu atveju kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apelianto nuomone, tai negali atitikti oficialaus ir teisiniu keliu pateikto kreditorinio reikalavimo. Paprastai, prašomos sumos dydis ir skolininko pripažintos skolos suma yra nustatoma ne vienos šalies, o abiejų šalių susitarimu ar teismo įsiteisėjusius sprendimu. Akivaizdu, kad tokio sutarimo ar sprendimo 2008 m. gegužės mėnesį nebuvo.

Teismas privalėjo, bet nepasisakė, kodėl atmeta jo išdėstytus argumentus. Teismas, nepagrįstai atsisakė patikrinti ir įvertinti susidariusią situaciją, t. y. - pareigą grąžinti paskolintus pinigus, kuriais jis padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)” įvairiems įsipareigojimams dengti. Teismas, nevertindamas nurodytų aplinkybių pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų reikalavimus.

Atsikirtimu į G. T. apeliacinį skundą civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)” prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pagal BK 208 straipsnio 1 dalį atsako bendrovės vadovas, o šiuo atveju G. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” savininku ir direktoriumi puikiai žinojo bendrovės ekonominę padėtį, nes dėl sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Taigi nuteistasis G. T., žinodamas, jog bendrovė nemoki ir jai akivaizdžiai gresia bankrotas, nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, pagal 2008 m. gegužės 30 d. kasos išlaidų orderį be numerio išmokėjo sau, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininkui, 58 915 Lt t.y. neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno kreditoriaus reikalavimą, kai tuo tarpu byloje nustatyta, jog kreditorių - 89, kurie išvardinti 2008 m. spalio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje. Tai, kad kaltinamasis G. T. žinojo apie bendrovei gręsiantį bankrotą patvirtino liudytoja A. D., kuri teisme parodė, jog nuo 2007 metų UAB „(duomenys neskelbtini)” ekonominė padėtis pablogėjo, bendrovė vėlavo atsiskaityti su kreditoriais, trūko pinigų mokesčiams ir įmokoms sumokėti, darbo užmokesčiams išmokėti. Be to, UADB „(duomenys neskelbtini)” rašė raginimus UAB „(duomenys neskelbtini)” sumokėti skolą iki 2008 m. gegužės 20 d., ir nurodė, jog neapmokėjus skolos bus kreiptasi į teismą dėl skolos išieškojimo bei UAB „(duomenys neskelbtini)‘ bankroto bylos iškėlimo.

Kaltinamasis G. T. grąžindamas sau 58 915 Lt teismui nepateikė įrodymų, kad bendrovei skolino lėšas, todėl jo veiksmuose yra kito nusikaltimo požymiai, numatyti BK 183 straipsnio 2 dalyje, t.y. didelės vertės turto pasisavinimas, tačiau dėl šio nusikaltimo tyrimas nebuvo atliekamas.

2010 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, jog nuteistasis G. T. 2008 m. gegužės 22 d. sudarydamas sutartį Nr. 368 su UAB „(duomenys neskelbtini)” dėl automobilio JEEP GRAND CHEROKEE valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ remonto, lėšų atsiskaityti už minėto automobilio remontą neturėjo. Iš šito galima daryti išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-831-549/2011 pagrįstas ir teisėtas, todėl nuteistojo G. T. skundas atmestinas.

Prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo G. T. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo G. T. veiką pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, tačiau neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

BK 208 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, padarė skolininko nesąžiningumą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 straipsnio 1 dalį kyla padarius bent vieną iš alternatyvių BK 208 straipsnio dispozicijoje įvardytų veikų, t. y. patenkinus arba užtikrinus tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus esant šioms sąlygoms: sunki ekonominė padėtis ar nemokumas, akivaizdi bankroto grėsmė, neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Kadangi BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti padarinius, t. y. turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymą (kasacinė byla 2K-259/2010). Motyvas ir tikslas kvalifikuojant veiką teisinės reikšmės neturi. Pagal BK 208 straipsnio 1 dalį atsako bendrovės vadovas, o šiuo atveju G. T.. Nors apeliantas ginčija tyčinę kaltę, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina apelianto veikoje esant tiesioginę tyčią t.y. G. T. žinodamas, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų ir, kad neatsiskaičius su UADBB „(duomenys neskelbtini)” bus kreiptasi į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, sau iš įmonės lėšų išsimokėjo 58915 Lt. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. T. suvokė, kad tokie jo veiksmai gali padaryti turtinę žalą kitiems kreditoriams ir tokių padarinių norėjo. Apylinkės teismas pagrįstai apelianto veiką kvalifikavo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo G. T. kaltė visiškai įrodyta byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma ir apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.

Apeliantas teigia, kad nuosprendyje nėra nei vieno pagrįsto argumento, kuris apibendrintų esminę inkriminuoto straipsnio aplinkybę, t. y. — teismas neišdėstė įrodymų ir nenurodė motyvų, kam ir kokią žalą jis padarė. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, išsamiai išanalizavęs ir bešališkai ištyręs bylos esmines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis G. T. padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus. Jis, pasinaudodamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” įgalinimais ir vienintelio akcininko teisėmis, nepaisydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo sunkioje ekonominės būklės, nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, kaip to reikalauja įstatymas, patenkino išimtinai tik vieno kreditoriaus – savo paties- reikalavimus, tuo padarė turtinę žalą kitiems kreditoriams. Nuosprendyje nuosekliai išdėstyta ir aptarta skolininko nesąžiningumo esmė. Abejoti teismo išvada nėra jokio pagrindo, nes ją patvirtina bylos faktiniai duomenys. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis G. T. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad savo pinigus, kuriuos jis buvo įnešęs į įmonės sąskaitą, atsiėmė nežinodamas įstatymo nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. 2008 m. gegužės 30 d. jam išmokėta 58 915 Lt suma, tai ne visa jo paskolinta įmonei suma. Jis atsiėmė būtent tokią sumą, nes privalėjo atsiskaityti su savo asmeniniais kreditoriais, iš kurių buvo ėmęs paskolą, kurią įnešė į įmonės kasą (t. 4, b. l. 93-94). Liudytoja A. D. teismo pasėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” vyr. buhaltere ji dirbo iki 2008 m. rugsėjo mėn., t.y. iki tol, kol bankroto administratorius atleido visus įmonės darbuotojus. Įmonės finansinė padėtis ėmė blogėti apie 2007 m. dėl nepalankių rinkos sąlygų bei po to, kai lizingu buvo įsigytas brangus vilkikas. Kadangi vilkikas buvo nestandartinis, įmonė neturėjo daug užsakymų. Parodė, kad vadovas G. T. asmeninėmis lėšomis dengė įmonės skolas. G. T. apie įmonės kreditorius visada buvo žinoma (t. 4, b. l. 92-93). UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad G. T. su kreditoriais atsiskaityti vengė piktybiškai (t. 4, b. l. 91-92). Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės įsipareigojimai 2007 m. gegužės 31 d. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, bendrovė buvo nemoki (t. 1, b. l. 173-179). Iš byloje esančio 2008 m. gegužės 6 d. UADBB „(duomenys neskelbtini)” raginimo matyti, kad reikalaujama UAB „(duomenys neskelbtini)” padengti 3784,67 Lt skolą UADBB „(duomenys neskelbtini)” iki 2008 m. gegužės 20 d., kitu atveju UADBB „(duomenys neskelbtini)” kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)” (t. 1, b. l. 45). Pagal 2008 m. gegužės 30 d. Kasos išlaidų orderį be Nr., pasirašytą įmonės vadovo ir vyr. finansininko vardu, akcininkui G. T. išmokėta 58 915 Lt (t. 1, b. l. 167). Esant išdėstytų aplinkybių visumai kolegija daro išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, tačiau apeliantas, nepaisydamas to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sunkioje ekonominėje padėtyje ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, sau išsimokėjo 58915 Lt.

Nuteistojo aiškinimai, kad jis atsiėmė savo pinigus nežinodamas įstatymo nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, nepaneigia jo kaltės. Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad UADB „(duomenys neskelbtini)” grasinimas bankrotu, neatitinka oficialaus ir teisiniu keliu pateikto kreditorinio reikalavimo. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalį: Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. UADB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasi minimu bankroto įstatymu, raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos sumokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo. Jokių prieštaravimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UADB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto reikalavimo nepateikė, remiantis šiuo pareiškimu Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla ( t. 1, b. l.54). Tai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. T. sutiko su raginime nurodyta skolos suma, kaip matosi iš reikalavimo turinio, reikalavimas pareikštas jo sumą suderinus su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliacinis teismas sutinka su skundo motyvu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” skolos atsirado iš ūkinės ekonominės veiklos, o ne todėl, kad G. T. yra kam nors skolingas, ar padaręs žalą. Tačiau deklaratyvus yra skundo argumentas, kad apylinkės teismas nuosprendyje suformavo nuostatą, kad bendrovės direktorius yra tapati sąvoka kaip bendrovė. Apylinkės teismas tokio precedento nesuformavo ir nesutapatino bendrovės direktoriaus su bendrove. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” iškelta bankroto byla, ko pasėkoje sustabdyta įmonės veikla, neįrodo bendrovės, kaip skolininko nesąžiningumo. Kolegija pažymi, kad G. T. nuteistas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” akivaizdžiai gręsiant bankrotui, nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, kaip to reikalauja įstatymas, išmokėjo sau, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininkui, 58 915 Lt., t.y. tyčiniais nusikalstamais G. T. veiksmais buvo padaryta žala kitiems kreditoriams, nes nuteistojo G. T. veiksmais, gražinant skolą vienam trečiosios eilės kreditoriui (G. T.), nebuvo patenkinti kitų kreditorių reikalavimai ir jiems padaryta žala. Kolegija pažymi, jog tai, jog nuosprendyje nenurodyta, kokia žala padaryta, įtakos BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, kadangi minėtame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėčiai konstatuoti užtenka nustatyti turtinės žalos apskritai padarymo faktą, kas šiuo atveju byloje ir yra padaryta.

Apeliantas nurodo, kad jis nepasiėmė pinigų, kurie jam nepriklausytų ar būtų pinigus paėmęs dėl to, kad neatlygintų kreditorinių reikalavimų. Teigia, kad jei įmonės vadovas ir būtų pažeidęs įstatymais numatytų mokėjimų eilę, jis nėra ir negali būti BK 208 straipsnio 1 dalies subjektu. Kolegija su tokiais apeliacinio skundo motyvais nesutinka.

Šio nusikaltimo subjektas yra specialusis – tik įmonės vadovai ar įgaliotieji atstovai. Iš byloje esančio juridinio asmens UAB “(duomenys neskelbtini)” duomenų matyti, jog bendrovės direktorius nuo 2004 m. rugsėjo 29 d. paskirtas G. T. (t. 1, b. l. 34), todėl jis, kaip numatyta LR Akcinių bendrovių 2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 19 straipsnio 6 dalyje, 37 straipsnio 1 dalyje, nuo 2004 m. rugsėjo 29 d. buvo vienasmenis bendrovės valdymo organas, bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu veikė vienvaldiškai ir buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą. Šios nuostatos patvirtina, jog G. T. ir tik jis vienas kaip vienasmenis valdymo organas, remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi bendrovės vardu vienvaldiškai atstovavo bendrovę su kitais asmenimis, t.y. nuo jo veiksmų, sandorių sudarymo priklausė visa bendrovės veikla ir jos tikslų įgyvendinimas, ir jis už tai buvo atsakingas. Šios nuostatos patvirtina, jog G. T. yra tinkamas BK 208 straipsnyje numatytos veikos subjektas.

Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ( 1999 m. gruodžio 2 d. Nr. VIII-1463) 3 straipsnyje nustatyta, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad šis įstatymas 2009 m. birželio 16 d. neteko galios, nes įstatymas, dėl kurio nesilaikymo yra nuteistas G. T. yra priimtas po šios datos - 1999 m. gruodžio 2 d. Veikos padarymo metu šis įstatymas galiojo, todėl G. T. privalėjo jo laikytis. Šiuo metu mokėjimų eiliškumas yra nustatytas kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.923 str.

Tokia pati piniginių įsipareigojimų įvykdymo eilės tvarka nustatyta ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje: pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją; antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija; trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. G. T. paskolinęs bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)” pinigų, tapo trečios eilės kreditoriumi. Tokiu būdu, įmonei esant nemokiai ir neturint galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais, UAB (duomenys neskelbtini)” direktorius G. T., išsimokėdamas sau 58 915 Lt, pažeidė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnį, kadangi ignoruodamas minėtame teisės akte nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, neturėdamas pakankamai finansinių išteklių tenkinti visų kreditorių reikalavimus, pirmenybę teikė sau, trečios eilės kreditoriui. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jam pinigų labai reikėjo skoloms padengti, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su specialisto išvada ir joje nurodyta 361 271 Lt bendrovės skolos suma. Kolegija nemato pagrindo abejoti specialisto išvada (t. 1, b. l.173-186). Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma 361 271 Lt nurodyta pačios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-01-2007-05-31 balanse ( t.1, b. l.180-181 ) be to, net ir nesiremiant šiais įrodymais,, visiškai akivaizdu, kad bendrovės finansinė padėtis, tuo metu, kai kaltinamasis sau išsimokėjo 58 915 Lt buvo labai sunki. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarti įrodymai ir konkrečiai aplinkybė, kad IADB „(duomenys neskelbtini)“ pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderintą skolų aktą reikalaujant atlyginti palyginti nedidelę 3 784, 67 Lt sumą ir grasinant bankrotu ( t.1, b. l. 45) , UAB „(duomenys neskelbtini)“ per nustatytą terminą šios skolos neatlygino, ir būtent IADB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškus ieškinį teisme, UAB „(duomenys neskelbtini)“ netrukus -2008-08-13- iškelta bankroto byla, o 2008-10-20 teismo nutartimi bankroto byloje patvirtinti kreditiniai reikalavimai iš viso 183 182,23 Lt, o pabaigus bankroto procedūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga kreditoriams iš viso 231 687,61 Lt.

Taip pat teigiama, kad nuosprendyje specialisto paaiškinimai pažymėti kaip 2007 m., duomenys, o šis laikotarpis su bylos aplinkybėmis nesusijęs. Su tuo negalima sutikti. Specialistės išvadoje nurodyta, kad dar 2007 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto t.y. jau tuo metu bendrovė buvo nemoki ir grėsė realus bankrotas (t. 1, b. l. 173-179). Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nuo 2007 m. gegužės 31 buvo sunkioje ekonominėje padėtyje ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, negalėjo tinkamai atsiskaitinėti su kreditoriais ir bendrovės finansinė situacija blogėjo. Šiais aplinkybes patvirtina ir vyr. buhalterės duoti parodymai apylinkės teisme, jog įmonės finansinė padėtis ėmė blogėti apie 2007 m. dėl nepalankių rinkos sąlygų bei po to, kai lizingu buvo įsigytas brangus vilkikas. (t. 1, b. l. 92-93). Tačiau G. T., nepaisydamas to, nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, kaip to reikalauja įstatymas, pagal 2008 m. gegužės kasos išlaidų orderį be numerio išmokėjo sau, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininkui, 58 915 Lt (t. 1, b. l. 166-167). Todėl darytina išvada, kad pagrįstai buvo remtasi 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)” finansiniais duomenimis, nes šis laikotarpis susijęs su bylos aplinkybėmis. Kolegija pažymi, kad net ir be specialistės išvados galima daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sunkioje finansinėje būklėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2008 m. birželio 12 d. buvo informuotas asmeniškai, kad yra pateiktas ieškinys Klaipėdos apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 47). Į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo neatsiliepė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nedėjo jokių pastangų, jog nebūtų iškelta bankroto byla. Vien tas faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla buvo iškelta, dėl to jog nesugebėjo padengti 3784,67 Lt skolos, liudija apie sunkią bendrovės finansinę situaciją (t. 1, b. l. 38). Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta praėjus trumpam laiko tarpui, nuo to kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius sau išsimokėjo 58 915 Lt sumą. Visos šios aplinkybės įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 30 d. buvo sunkioje ekonominėje padėtyje ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu G. T. veikos kvalifikavimu, tačiau, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavęs, kad tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius G. T., nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno, t. y. savo kreditorinį reikalavimą 58 915 Lt sumai ir padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAD BB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ IĮ, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, „(duomenys neskelbtini)“ IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ IĮ, „(duomenys neskelbtini)“ IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“firmai, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Klaipėdos apygardos teisme 2009 m. spalio 5 d. priimtas sprendimas, kuriuo pripažinta bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pabaiga. Šiuo sprendimu patvirtinti nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatenkintų kreditorių reikalavimų sąrašas 231 687,61 Lt sumai (t. 2, b. l. 99). Jei G. T. nebūtų įvykdęs BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų turėjusi 58 915 Lt sumą kreditorių reikalavimas tenkinti. Kaip matyti, ši suma bet kuriuo atveju nebūtų padengusi visų Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu bankroto byloje patvirtintų nepatenkintų kreditinių reikalavimų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kolegija pažymi, jog G. T. neteisėtai išsimokėta 58 915 Lt suma, visiškai patenkintų pirmosios eilės kreditorių reikalavimus (8475,55 Lt) ir iš dalies antrosios eilės kreditorių reikalavimus (55793,48 Lt). Tačiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavusiam direktoriui G. T., net ir buvus sąžiningam, trečios eilės kreditorių reikalavimai nebūtų buvę patenkinti net ir iš dalies. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra nurodyti visi kreditoriai, kuriems, jei nuteistasis nebūtų padaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnyje, būtų patenkinti visi kreditiniai reikalavimai ir dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų yra padaryta žala. Kaip matosi iš teismo nutarties bankroto byloje, pabaigus bankroto procedūrą liko nepatenkinti pirmosios eilės kreditorių reikalavimai 1. paties G. T. – 1 811, 90 Lt, 2. A. D. – 4 575,63 Lt, 3. L. G. – 1 237,83 Lt, 4. R. Č. 850,19 Lt, iš viso 8 475,55 Lt, antrosios eilės kreditorių reikalavimai 1. Garantinio fondo administracijos 25 399,93 Lt, AB Turto banko – 19 966,11 Lt, VSDFV Klaipėdos skyriaus – 10 427,44 Lt., iš viso antrosios eilės kreditorių reikalavimų 55 793,48 Lt. Iš viso nepatenkintų pirmosios ir antrosios eilės kreditinių reikalavimų 64269,03 Lt, t.y. daugiau, negu pažeisdamas nustatytą eilę sau išsimokėjo G. T.. Iš nuosprendyje nurodytų kreditorių sąrašo didžioji dalis yra trečiosios eilės kreditoriai, kuriems nuteistojo nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, padaryta žala yra tik Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriui.

Kolegija pakeičia nuosprendžio nustatomąją dalį ir nustato, kad G. T. padarė šią nusikalstamą veiką: G. T. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2004 m. „(duomenys neskelbtini)”, adresu „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdoje, direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės įstatymo (1999 m. gruodžio 2 d. Nr. V1II-1463) 3 straipsnį „1. Kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. 2. Mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio l dalyje nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. 3. Tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio l dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai”, tyčia, žinodamas, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų (bendrovė turėjo įsipareigojimų 33 įmonėms už 72 293,49 Lt) nesilaikė mokėjimų eilės tvarkos ir patenkino tik savo reikalavimą, t. y. pagal 2008 m. gegužės 30 d. kasos išlaidų orderį be numerio išsimokėjo sau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininkui grąžinamą įnašą 58 915 Lt. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius G. T., nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno, t. y. savo kreditorinį reikalavimą 58 915 Lt sumai ir padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Nors kaltinimas susiaurinamas, kolegijos nuomone, švelninti bausmę G. T., atsižvelgiant į šią aplinkybę nėra pagrindo, nes paskirtoji bausmė ir esant tokiam kaltinimui atitinka BK 54 straipsnio nuostatas ir nėra per griežta.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimu byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 4, b. l. 32). Apylinkės teismas patenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir priteisė iš G. T. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5554 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta trečiosios eilės kreditoriumi. Ankščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, jog G. T. neteisėtais veiksmais žalos trečios eilės kreditoriams nepadarė, nes jam ir būnant sąžiningu, trečios eilės kreditorių reikalavimai nebūtų buvę patenkinti net ir iš dalies. Kadangi G. T. savo nusikalstamais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos nepadarė, civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Kadangi G. T. neteisėtais veiksmais civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepadaryta žala, jis neturi pareigos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo patirtų atstovavimo išlaidų (800 Lt), kurias civilinis ieškovas patyrė dėl jo atstovavimo pirmos instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme.

Remiantis išdėstytais argumentais, skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje patenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir priteista iš G. T. 5554 Lt žala ir 800 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 5554 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir prašymą priteisti proceso išlaidas ad­vokato paslaugoms apmokėti atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.