- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- II-162-284/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00072-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Rima Volikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. Š.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Š., jo atstovui advokato padėjėjui V. P.,
nutarimą priėmusios institucijos,- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato atstovei E. V.,
L. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio S. P., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje, pagrindinio išsilavinimo, vedusio,
skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 62-ANR_N_377-2020 panaikinimo ir bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. Š. 2020 m. gegužės 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. V. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta administracinė nuobauda - 100 eurų bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 1 dalyje, paskirta 60 eurų bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda. L. Š. šiuo nutarimu nubaustas už tai, kad 2020 m. balandžio 29 d., 16.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, perdavė vairuoti savo automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) girtam (nustatytas 2,80 promilių girtumas) ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonės V. G.. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Š. teismui pateiktu skundu prašo Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 20 d. priimtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose ANK 422 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje įvykio ir sudėties. Nurodė, jog institucija, priimdama nutarimą, neįsigilino į visas bylai reikšmingas aplinkybes, jis nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo pažeidimą ginčijo, nesutiko ir su priimtu nutarimu. Nesutinka, kad perdavė automobilį neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui, nes jokių sąmoningų perdavimo veiksmų nesiėmė. Jam priklausančio automobilio rakteliai nors ir buvo automobilyje, tačiau jie buvo nematomoje vietoje, jie buvo paimti jam miegant neblaiviam automobilyje. Be to, užvedimo raktelių, norint užvesti jo automobilį, dėti į spynelę net nereikia. Tai, kad automobilio rakteliai buvo automobilyje, neįrodo fakto, kad jis V. G. suteikė teisę valdyti jo automobilį. Jis buvo atidus ir rūpestingas, apsaugodamas automobilį, nes tiek automobilio rakteliai buvo automobilyje, tiek jis pats, išgėręs alkoholio, miegojo būtent automobilyje, o pabudo tik tuomet, kai automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu pasirašė po savo parodymais, kuriuos surašė tyrėja, tačiau buvo apklaustas be advokato, jaudinosi, nes susidūrė pirmą kartą su teisėsauga, neturėjo akinių, tyrėjai aiškino, kad automobilis gali važiuoti be raktelių, bet ji nepatikėjo, surašė, kad automobilio rakteliai buvo palikti spynelėje. V. G. vairavo jo automobilį be leidimo, savavališkai jį pasiėmęs, jam miegant automobilyje. Aktyvių ir sąmoningų perdavimo vairuoti transporto priemonę veiksmų nepatvirtino nė vienas įvykyje dalyvavęs asmuo. Nurodė, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma išsiaiškinti, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateiktu atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodė, kad V. G. savo paaiškinime teigė, kad L. Š. nedraudė jam vairuoti automobilio, kartu automobilyje važiavusi R. P. paaiškinime teisė, kad negirdėjo, kad L. Š. būtų draudęs V. G. vairuoti automobilį ir kad automobilio rakteliai buvo palikti automobilio spynelėje, jai atrodė, kad L. Š. buvo girtesnis, nei V. G., todėl jis leido V. G. vairuoti, nors tikrai žinojo, kad jis neturi įgijęs teisės vairuoti. Kartu važiavęs R. B. taip pat nurodė negirdėjęs, kad L. Š. draustų V. G. vairuoti automobilį. Nesutinka su pateiktu L. Š. skundu, mano, kad jis nepagrįstas, nes visi įvykio liudytojai patvirtino, kad L. Š. nedraudė V. G. vairuoti jam priklausančio automobilio, pats kartu sėdo į automobilį ir matė, kad V. G. vairuoja automobilį ir nesiėmė jokių veiksmų tam sutrukdyti.
Šalies argumentai
Institucijos, priėmusios nutarimą ir paskyrusios nuobaudą, atstovė E. V. teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė nutarimą palikti nepakeistą ir bylos nenutraukti.
Teismo posėdyje L. Š. nurodė, kad skundą palaiko, nurodė, kad tikrai savo automobilio nedavė vairuoti V. G., jo sustabdyti taip pat negalėjo, nes jis, būdamas neblaivus, miegojo, o atsibudo tuomet, kai sustabdė policijos pareigūnai. Remiasi liudytojais R. B., R. P. ir V. G.. Jo automobilio rakteliai buvo prie bėgių perjungimo svirties esančioje peleninėje. Kol rakteliai yra automobilyje, jis pats savaime neužsirakina. Tam, kad važiuotų jo automobilis, raktelių įdėti į spynelę nereikia. Bet kadangi V. G. to nesuprato, tai V. G. raktelius buvo įdėjęs į spynelę, nes policijos pareigūnai, sustabdę automobilį, raktelius ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės. Jis pats pabudęs matė, kaip pareigūnai raktelius iš spynelės traukė. Jis miegojo savo automobilio galinėje sėdynėje. Šalia jo sėdėjo R. P., V. G. – vairuotojo vietoje, o šalia jo – R. B.. Jokių aplinkybių, kaip V. G. paėmė jo automobilį, nežino, viską sužinojo po įvykio, vėliau, kai viskas paaiškėjo. V. G. važiavo pas sesę į kaimą. V. G. yra jo žmonos brolis. Jis žinojo, kad V. G. neturi teisių. Įvykio vakarą jis kartu su V. G. gėrė. Jis tikrai nebūtų davęs savo automobilio V. G., jis savo automobilio neduoda net šeimos nariams. Tikrai negali būti, kad jis neprisimena, kad leido vairuoti V. G.. Jo automobilis yra 2008 metų laidos, vertas 10000 eurų. Automobilis po to, kai V. G. buvo sustabdytas vairavęs jį, yra sulaikytas, aikštelėje, jam negrąžintas. Jam surašė protokolą ir jį nubaudė 100 eurų bauda už tai, kad jis perdavė automobilį vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių V. G.. Įvykio dieną vartojo alkoholio daug, gali būti, kaip nurodo liudytojai, kad jis buvo girtesnis, nei V. G.. Kai automobilį sustabdė policijos pareigūnai, jis atsisakė pasitikrinti girtumą, nes tikrai buvo girtas, bet kadangi jis nevairavo, todėl ir atsisakė. Taip pat buvo piktas, kai pareigūnai pasakė, kad paims mašiną. Įvykius jis atsimena iki to laiko, iki kol nuėjo miegoti, tikrai vairuoti V. G. neleido, jokios kalbos net apie tai nebuvo. Prabudo tik tada, kai sustabdė policijos pareigūnai. Kelyje jis niekur nebuvo sustojęs, neišlipo. Ar kartu važiavę asmenys galėjo kur nors sustoti, nežino. Santykiai su R. P., R. B., V. G. geri, jie neturėtų dėl ko jį apkalbėti.
Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad L. Š. yra jo bendradarbis. 2020 m. balandžio 29 d., po darbo sugalvojo išgerti, važiavo į parduotuvę nusipirkti gėrimų, nusipirko 5 butelius brendžio. Susitiko dar kelis žmones ir nuvažiavo į sodus. Važiavo su L. Š. mašina. Buvo keturiese, be jo ir L. Š., buvo dar moteris ir vyriškis. Nežino, kiek išgėrė, bet alkoholio buvo daug. L. Š. buvo irgi išgėręs. Kai išgėrė, L. Š. nuėjo į mašiną, vėliau ir jis nuėjo į mašiną ir užsnūdo. Jis tiksliai neatsimena visko, bet atsimena, kad L. Š. miegojo gale, o jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, ir snaudė. Pabudo, kai sustabdė policija. Jis nieko nežino, kaip L. Š. perdavė vairuoti savo automobilį, jis tik atsimena, kad pabudęs pamatė, kaip policijos pareigūnai traukė raktelius iš automobilio spynelės. Jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, buvo pusgirtis. Mano, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir duodami dabar, nesiskiria. Jis neatsimena aplinkybių, kaip V. G. ir R. P. sėdo į automobilį ir jie visi važiavo. Pamena tik tai, kad visi gėrė, jis atsisėdo į mašiną ir užmigo, o pabudo tada, kai sustabdė policija. Nežino ir nematė, kaip V. G. ir R. P. atėjo į mašiną. Kai atėjo į mašiną, matė, kad rakteliai buvo mašinoje, priekyje, ant panelės. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne tą pačią dieną, kai juos sustabdė. Iškviestas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, atėjo blaivus. Po parodymais pasirašė, bet jis nesuvokė, kas ten surašyta. Jis tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo girtas, bet jis tikrai atsisėdo į automobilį po to, kai L. Š. jau jame sėdėjo. Jie buvo nusipirkę 5 butelius brendžio 0,7 litrų talpos, alkoholį pirko ne jis, buvo blaivus. Neatsimena, ar viską išgėrė. Turi sveikatos problemų, buvo du insultai, į teismą dokumentų atsinešęs neturi. Tyrėja, jį apklausinėdama ikiteisminio trimo metu, jo detaliai neklausė, kaip ir kokiu laiku jie visi susėdo į automobilį. Nematė, kad L. Š. kaip nors perduotų automobilį vairuoti V. G.. Jis neatsimena, kad buvo sustoję prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ar kas ėjo į parduotuvę.
Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad L. Š. yra jos sugyventinio V. G. sesers vyras. Ji su sugyventiniu V. G. buvo sode, esančiame (duomenys neskelbtini), kur atvažiavo L. Š. su draugu. Jie pradžioje gėrimų neatsivežė, buvo blaivūs, alkoholio nuvažiavo nusipirkti vėliau. Nežino, kiek butelių nusipirko, gal 2 ar 3 butelius. Visi išgėrė, o kas vėliau sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas V. G. seserį, nežino. Kai ji atėjo į mašiną, joje jau buvo L. Š. – mašinos gale miegojo, priekyje sėdėjo B. ir V. G. – prie vairo. Ji atsisėdo gale, prie L. Š.. Nematė, ar B. miegojo, nes ji atsisėdo į galą. Į mašiną jie neatėjo visi kartu, ji atsisėdo paskutinė. Ji mašinos raktelių nematė, žino, kad mašina užsiveda mygtuku. L. Š. ant galinės automobilio sėdynės snaudė. Ji negirdėjo, kad V. G. prašymų automobilio ar jo raktelių, ji, įsėsdama į automobilį, matė, kad V. G. jau sėdi prie vairo. Teisingi parodymai yra tai, kad, kai ji sėdo į automobilį, L. Š. jau sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės ir snaudė. Ji taip pat sakė tyrėjai, kai ją apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu po įvykio praėjus gal 2 dienoms, buvo blaivi. Ji buvo įspėta dėl teisingų parodymų. Ji duoda tokius pat parodymus, kokius davė ir tyrėjai. Kad L. Š. būtų leidęs vairuoti automobilį V. G., kad parodytų, kaip tą automobilį užvesti, ji nematė. Kai ji atėjo sėsti į automobilį, visi vyrai jame jau sėdėjo. Pas seserį į kaimą pasiūlė važiuoti V. G.. Tuo metu L. Š. kartu nebuvo. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, važiuodami visi automobiliu, buvo sustoję, bet niekas nieko nepirko. Išlipęs buvo V. G. vienas, buvo nuėjęs į parduotuvę, kažką norėjo nusipirkti, bet nebuvo, todėl nieko ir nenusipirko.
Liudytojas G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK patruliu. Įvykio, kuriame dalyvavo L. Š., metu, buvo sustabdytas automobilis AUDI A8, juodos spalvos, valstybinis numerio neatsimena. Automobilį vairavo V. G., viso važiavo 4 asmenys: V. G. – už vairo, B. – priekinėje keleivio sėdynėje, automobilio galinėje sėdynėje – P. su, kaip vėliau paaiškėjo, automobilio savininku L. Š.. Kai stabdė automobilį, ką tuo metu veikė L. Š., negali pasakyti, nes automobilio galiniai stiklai tamsinti. Sustabdę automobilį, jis su kolega bendravo tik su vairuotoju V. G.. Jis bandė iš automobilio spynelės ištraukti užvedimo raktelius, L. Š. tai jau matė. Jis nematė, kai priėjo prie automobilio, ar tuo metu L. Š. miegojo, nes automobilio langai tamsinti. Automobilio rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Kai jis ištraukė raktelius, L. Š. išlipo iš automobilio ir pareiškė, neva jis sulaužė užvedimo spynelę ir jis turės nemalonumų, reiškė nepasitenkinimą. R. P. bendravo su jais žodžiu, ne apklausai, kad jie visi kažkur „baliavojo“ sodelyje, iš pradžių vairavo pats automobilio savininkas, o daugiau įkalbėjo vairuoti V. G.. Tai tik žodžiu paaiškino P., raštu tai nėra užfiksuota, tai galėtų būti užfiksuota tik automobilio vaizdo kamera, nes tai vyko greta tarnybinio automobilio. Nežino, ar tas įrašas gali būti išsaugotas. Su B. jie nebendravo, nes jis buvo užsimerkęs, gal miegojo. Su V. G. į ilgas kalbas nesileido, nustatė, kad jis vairavo. Kad automobilis priklauso L. Š., paaiškėjo įvykio vietoje. L. Š. įvykio vietoje buvo pasiūlyta nusistatyti girtumą, bet jis atsisakė, o aplinkybių, kaip ir kodėl jo automobilį vairavo V. G., nesiaiškino. Jis jau įvykio vietoje L. Š. pasakė, kad jis bus patrauktas atsakomybėn už perdavimą vairuoti. Tačiau jis atsakė, kad taip nebus, ar kažką panašaus. L. Š. tokių duomenų, kad automobilis buvo paimtas prieš jo valią, ar pan., nesakė. V. Š. atrodė išgėręs, tačiau aplinkoje orientavosi, reiškė pretenzijas. Jam su kolega patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste, buvo gautas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko telefoninis skambutis, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), yra atvažiavusi kompanija, nuėjo į parduotuvę, atrodė apsvaigę. Jie, atvažiavę į įvykio vietą, automobilio neberado, tačiau kadangi buvo nurodytas automobilio valstybinis numeris, policijos duomenų bazės pagalba nustatė, kur automobilio savininkas gali gyventi, todėl nusprendė, kad automobilis gali važiuoti į (duomenys neskelbtini) pusę, todėl jo bandė ieškoti. Pastebėję automobilį, jį susistabdė ir pasirodė, kad vairuotojas neblaivus. Nežino, ar parduotuvės kameros ką nors užfiksavo. Jis nežino, kiek asmenų prie parduotuvės buvo. L. Š. jokių duomenų, kad automobilis buvo paimtas be jo žinios ir valios, nepateikė. Jei tai būtų sakęs, būtų atlikti kiti veiksmai.
Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra L. Š. yra jo sesers vyras. Įvykio dieną jis ėjo į sodą, o pakeliui sutiko važiuojantį L. Š., pasisveikino ir nusprendė pas jį išgerti. Jo sodas yra prie (duomenys neskelbtini). L. Š. buvo su draugu. L. Š. nuvažiavo į parduotuvę ir nupirko degtinės. Kiek jos nupirko, nepamena, nes jis jau buvo šiek tiek išgėręs. Sode gėrė keturiese: L. Š., jo draugas R., jis ir jo sugyventinė P.. K. Š. mašina, kai jie gėrė, stovėjo sode, mašinos rakteliai buvo mašinoje, prie peleninės, prie bėgių. Rakteliai nebuvo spynelėje. Kol dar buvo negirti, buvo užsiminę, kad reikėtų važiuoti pas seserį į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis neatsimena, ar prašė L. Š. automobilio. Kai jis sėdo į L. Š. automobilį už vairo, L. Š. buvo automobilio gale, gal miegojo, tiksliai pasakyti negali, nes pats buvo girtas. Šalio jo sėdėjo R., o gale – sugyventinė ir L. Š.. Kai sustabdė policija, jie jau buvo nuvažiavę apie 10 km, jam nustatė 2,8 promilių girtumą. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pasakė, kad užvedimo rakteliai buvo spynutėje, bet mašina užsikuria paspaudus mygtuką, jų spynutėje nebuvo. Nieko neatsimena, kaip paėmė automobilį, nes buvo labai girtas. Atsimena tik nuo to momento, kai sustabdė policijos pareigūnai. Ikiteisminio trimo metu buvo susijaudinęs ir matyt, pamelavo. Jis prieš susitinkant L. Š., buvo išgėręs namuose 3 po 0,5 litro alaus skardines. Tiksliai nežino, kiek ir ko atsivežė L. Š., žino, kad gėrė iš stikliuko. Kai jis vairavo automobilį, lyg niekur nebuvo sustoję, nepamena. Jis vairavo automobilį nuo pat sodų iki sustabdė policijos pareigūnai. Negali pasakyti, kaip jis paėmė L. Š. automobilį ir jo raktelius. Jis žinojo, kaip naudotis L. Š. automobiliu, nes yra matęs, kaip tai daro L. Š., nes jį L. Š. yra pavežęs į kaimą ar kitur. Raktelių, užvedant mašiną, nereikėjo. Jis neatsimena, ar, jam įsėdant į automobilį, jo rakteliai jau buvo spynelėje, nepamena, ar pats juos ten įdėjo.
Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ asmenys išlipo iš automobilio, gali būti neblaivūs, nuėjo į parduotuvę, gali važiuoti, o vairuotojas gali būti neblaivus. (duomenys neskelbtini) palaukė, bet to automobilio nepastebėjo, todėl nusprendė, kad automobilis galėjo išvažiuoti iš miesto link (duomenys neskelbtini) pusės. Palengva važiuodami, tą automobilį pastebėjo, pamatė sustojusį autobusų stovėjimo aikštelėje, vėliau palengva pradėjo įtartinai judėti, nerodė posūkio, vos nesukėlė avarinės situacijos, todėl nusprendė sustabdyti. Sustabdę nustatė vairuotojui girtumą. Vairavo V. G., automobilio savininkas sėdėjo gale. Tik sustabdžius, automobilio savininkas pradėjo klausinėti, kodėl sustabdė, ką pažeidė ir kt. V. G., buvęs kartu su savo drauge, iš karto paaiškino, kad savininkės davė vairuoti automobilį, nes savininkas buvo pas juos į sodelį atvažiavęs ir jie ten gėrė ir sumąstė važiuoti kažkur link (duomenys neskelbtini) pusės. O kadangi savininkas buvo gerokai išgėręs, nusprendė duoti vairuoti V. G.. Taip žodžiu paaiškino V. G.. Pats savininkas tuo klausimu nieko nesakė, jam tik rūpėjo, ar buvo išvaryta mašina, dėl ko bus išvaryta. Rakteliai buvo spynutėje, juos jie ištraukė. Kai jie sustabdė, savininkas nemiegojo. Sustabdė įsijungę garso signalus. Kiek vairuotojui buvo nustatytas girtumas, nepamena, savininkas nusistatyti girtumą atsisakė, nors matėsi, kad buvo išgėręs. Kai sustabdė automobilį, V. Š. nesakė, kad automobilio nedavė, tik domėjosi, kas bus su automobiliu. Nepamena, ar L. Š. reiškė pretenzijas V. G.. V. G. ir jo sugyventinė, kai sustabdė automobilį, aiškino, kad savininkas davė automobilį vairuoti. Tas paaiškinimas buvo pateiktas, kai jie paklausė, kaip ir iš kur jie čia važiuoja. Paties savininko, ar davė V. G. vairuoti, neklausė, nes su L. Š. buvo sunku susišnekėti, atsisakinėdavo kalbėti, neatsakydavo į užduotus klausimus ir pan. Mano, kad su L. Š. buvo sunku bendrauti ne dėl girtumo ar ne dėl to, kad kažkas vairavo jo automobilį. Jis buvo nepatenkintas dėl to, kad jie nuveš jo automobilį. Su vairuotoju bendravo jis. Jis matė ir kitus automobiliu važiavusius asmenis, nes sustabdžius automobilį ir priėjus prie vairuotojo pusės, atsidarė vairuotojo langas ir pro jį ir gerai matė visus ekipažo dalyvius, nes automobilio savininkas labai „advokatavo“, įsijungė į diskusiją, kalbant su vairuotoju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
L. Š. savo skundu nesutinka su jo nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį iš esmės tuo aspektu, kad jis jokiais sąmoningais veiksmais savo automobilio „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neperdavė vairuoti girtam ir teisės vairuoti transporto priemonių neturinčiam V. G., nes jis, pats būdamas neblaivus, savo automobilyje miegojo, automobilis užsiveda be raktelių („mygtuku“), be to automobilio rakteliai nebuvo matomoje vietoje.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma.
ANK 422 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui.
ANK 424 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už perdavimą vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu liudytojų L. Š., R. P. bei R. B. apklausos protokoluose užfiksuotus duomenis, įtariamojo V. G. apklausos protokolą, o taip pat teismo posėdžio metu apklaustų paties L. Š., liudytojų V. G., R. P. bei R. B. ir policijos pareigūnų G. R. bei R. R. parodymus, nesutinka su skundo argumentais ir konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o L. Š. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 422 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai kvalifikuoti ir pilnai įrodyti visa bylos medžiaga.
Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dali). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Iš byloje esančių liudytojų apklausos protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas L. Š. nurodė, jog jam priklausantis automobilis „Audi A8“ visiems įvykio dalyviams: pačiam L. Š., V. G., R. P. bei R. B., vartojant alkoholį V. G. sode, stovėjo atidarytomis durimis, nes iš jo klausėsi muzikos, o automobilio užvedimo rakteliai buvo automobilio spynelėje. Pastarąsias aplinkybes analogiškai ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas R. B., t.y. kad automobilio durelės buvo atidarytos, nes kol visi gėrė, klausėsi muzikos, o automobilio užvedimo rakteliai buvo spynelėje. Faktą dėl automobilio raktelių buvimo spynelėje taip pat patvirtino ir V. G. su R. P.. Pats L. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad po to, kai juos sustabdė policijos pareigūnai, matė policijos pareigūno G. R. veiksmą - automobilio raktelių ištraukimą iš automobilio užvedimo spynelės. Dar daugiau, liudytojui G. R. dar net papriekaištavo dėl galimo jų sugadinimo. Liudytojas R. B. taip pat teisme nurodė matęs pareigūnų traukiamus raktelius iš automobilio užvedimo spynelės.
Nors skunde ir teismo posėdžio metu L. Š. nurodė, kad automobilio rakteliai buvo nematomoje vietoje – prie bėgių perjungimo svirties esančioje uždarytoje peleninėje, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais jo argumentais. Šių L. Š. nurodytų naujų aplinkybių teismo posėdžio metu kiti kartu su juo vartoję alkoholį ir važiavę jo automobiliu asmenys nepatvirtino. Teisme apklaustas V. G. nurodė, kad automobilio rakteliai buvo mašinoje, prie peleninės, prie bėgių, jų spynelėje nebuvo. R. B. parodė, kad rakteliai buvo mašinoje, priekyje, ant panelės. Tuo tarpu R. P. nurodė, kad mašinos raktelių nematė. Nors šie visi įvykyje dalyvavę asmenys pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl automobilio raktelių buvimo vietos, tačiau akivaizdu, kad jie net nesutampa ir su paties L. Š. parodymais. Tokių L. Š. aplinkybių taip pat nepatvirtina ir jokie kiti bylos įrodymai. Todėl darytina išvada, jog L. Š. skunde bei teismo posėdžio metu nurodoma aplinkybė dėl paslėptų, nematomoje ir/ar kitiems asmenims nežinomoje vietoje padėtų automobilio užvedimo raktelių, jam buvus atidžiam ir rūpestingam, byloje jokiais įrodymais byloje nepatvirtinta. Tai akivaizdi gynybinė versija, siekiant įrodyti, kad atidumo pareiga nebuvo pažeista ir automobilio jis neperdavė vairuoti V. G.. Tuo tarpu liudytojų V. G., R. B. ir R. P. parodymai, nebesutampantys su ikiteisminio trimo metu duotais parodymais – akivaizdus teismo klaidinimas, esant įspėtiems dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bei siekis palaikyti L. Š. iškeltą gynybinę poziciją.
Nors L. Š. argumentus dėl beraktės automobilio užvedimo sistemos teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai V. G. bei R. P., tačiau, akivaizdu, jog bylos aplinkybių kontekste nagrinėjamam įvykiui ir padarytų nusižengimų aplinkybių tyrimui ir vertinimui tai įtakos net neturi. Teismas sprendžia, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilio rakteliai buvo automobilio užvedimo spynelėje tiek įvykio dalyviams vartojant alkoholį sode, tiek jie V. G. buvo naudojami policijos pareigūnams sustabdžius V. G. vairuojamą L. Š. automobilį.
Ikiteisminio tyrimo metu pats L. Š. nurodė, kad jam, V. G., R. P. ir R. B. begeriant sode, V. G. pasiūlė važiuoti pas jo seserį į (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtino tiek V. G., tiek R. P.. Nors, anot L. Š., jis iš pradžių nesutiko, tačiau kas vėliau vyko – nepamena, ar jis leido vairuoti V. G. – taip pat nepamena. Tuo tarpu V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. Š. nedraudė jam vairuoti, o R. P. nurodė, kad ji negirdėjo tokio L. Š. draudimo. Teismo posėdyje V. G. parodė, kad jis nepamena, ar prašė L. Š. automobilio, o jam sėdant už automobilio vairo, ar L. Š. miegojo, tiksliai net pasakyti negali, nes pats buvo girtas.
Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai G. R. ir R. R. patvirtino, kad, sustabdžius automobilį „Audi A8“, jį vairavęs V. G. ir jo sugyventinė R. P. juos patikino, žodžiu paaiškinę, kad L. Š. leido savo automobilį vairuoti V. G.. Tuo tarpu pats L. Š., anot minėtų policijos pareigūnų, net nesipiktino šia aplinkybe, o nepasitenkinimą reiškė tik dėl to, kad automobilis bus paimtas.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sustabdę V. G. vairuojamą automobilį ir tiesiogiai įvykio aplinkybės besiaiškinę policijos pareigūnai turėtų kokį nors suinteresuotumą byloje, norą ar tikslą nepagrįstai apkalbėti L. Š.. Policijos pareigūnai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme. Taigi, teismas abejoti policijos pareigūnų parodymų teisingumu ir objektyvumu jokio pagrindo neturi.
Atmestini kaip jokiais bylos įrodymais nepagrįsti ir L. Š. skundo argumentai, kad jis tyrėjai aiškino, kad automobilis gali važiuoti be raktelių, bet ji nepatikėjo, surašė, kad automobilio rakteliai buvo palikti spynelėje, taip pat, kad L. Š., apklausiamas pas tyrėją, buvo susijaudinęs, neturėjo akinių ir pan., todėl pasirašė po apklausos protokolu jo neperskaitęs. Kaip minėta aukščiau, automobilio raktelių buvimo faktas ir jų naudojimas byloje neginčijamai nustatytas, o beraktės automobilio sistemos aplinkybė nagrinėjamu atveju įtakos neturi. Byloje nėra visiškai jokių duomenų, liudijančių tyrėjos subjektyvumą ir/ar jos suinteresuotumą bylos baigtimi. L. Š. apklaustas praėjus 6 dienoms po įvykio, būdamas blaivus, pakankamai nuosekliai paaiškino įvykių seką apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Ta aplinkybė, kad jo teisme pasirinkta gynybinė versija prieštarauja paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, siekiant paneigti perdavimo vairuoti faktą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tyrėja užfiksavo ne tas aplinkybes, kurias nurodė pats L. Š.. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys ar L. Š. nebuvo suteikta galimybė tikslinti aplinkybes, pakankamai laiko perskaityti apklausos protokolą ir/ar egzistavo kitokios priežastys, trukdžiusios tinkamai įvertinti savo paties duotus ir tyrėjos užfiksuotus apklausos protokole duomenis, byloje nėra. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais L. Š. parodymais ir jų tikrumu.
L. Š. argumentai, jog jis, išgėręs alkoholio kartu su V. G., R. B. ir R. P. V. G. sodelyje, miegojo savo automobilyje, automobilio jokiais sąmoningais ir aktyviais veiksmais neperdavė vairuoti V. G., jo sustabdyti taip pat negalėjo, nes, būdamas neblaivus, miegojo, o atsibudo tik tuomet, kai sustabdė policijos pareigūnai, vertintini kritiškai. Tokių duomenų ikiteisminio tyrimo metu nepateikė nei įtariamuoju apklaustas V. G., nei liudytojais apklausti R. B. ir R. P.. Pastarieji, kaip ir pats L. Š., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visiems begeriant buvo nuspręsta važiuoti pas V. G. seserį. Teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo dėl V. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos metu duoti visų įvykio dalyvių parodymai yra pakankamai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, vieni kitus papildo, jie duoti netrukus po įvykio – praėjus 5-6 dienoms, esant blaiviems. V. G. parodė, kad begeriant visi keturi sugalvojo važiuoti pas seserį į (duomenys neskelbtini), pastarąją aplinkybę patvirtino ir liudytoja R. P.. Tuo tarpu įvykio dalyvių teisme duoti parodymai prieštaringi, jie nėra nuoseklūs, jie ne tik nebeatitinka ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, jie iš dalies neatitinka ir paties L. Š. parodymams. Ir nors minėti liudytojais apklausti teismo posėdyje asmenys ir patvirtino L. Š. versiją apie jo miegojimą automobilyje, tačiau teismas tokius liudytojų parodymus vertina kritiškai, jais nesivadovauja, nes tai siekis padėti L. Š. išvengti atsakomybės bei suklaidinti teismą, palaikant L. Š. iškeltą gynybinę versiją.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, jog L. Š. skunde dėstomi argumentai paneigti byloje nustatytų įrodymų visuma. Nustatyta nagrinėjamų įvykių seka suponuoja išvadą, jog įvykyje dalyvavusių asmenų, tame tarpe paties L. Š., parodymai dėl dalies įvykio aplinkybių pakeitimo ir naujų atsiradimo: automobilio raktelių vietos, beraktės automobilio užvedimo sistemos, L. Š. miegojimo automobilyje, raktelių paėmimo savininkui nežinant ir pan., iškilo kaip gynybinė versija po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2020 m. gegužės 25 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo ne tik V. G. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, bet ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – L. Š. automobilio „Audi A8“ konfiskavimas. Todėl teismas sprendžia, jog skundo argumentai – tik L. Š. gynybinė versija. Tuo tarpu jo pažįstamų: bendradarbio R. B., žmonos brolio V. G. ir pastarojo sugyventinės R. P. pakeisti parodymai vertintini kritiškai ir tik kaip L. Š. skunde ir teisme iškeltos gynybinės versijos palaikymas, padedant draugui išvengti ne tik administracinės atsakomybės, bet ir galimo jo automobilio konfiskavimo baudžiamojoje byloje.
Įvertinus visumą byloje nustatytų duomenų, teismui nekyla abejonių, jog L. Š., kaip pats nurodė, būdamas galimai girtesnis už V. G., leido ir perdavė V. G. vairuoti savo automobilį, nors žinojo ir suprato, kad V. G. taip pat yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Taigi, L. Š. suvokė, kad perduoda vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti asmeniui bei sąmoningai siekė taip veikti.
Iš skundžiamo Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato matyti, kad L. Š. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 1 dalyje, paskirta bauda, artima sankcijoje numatytam minimumui, už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 1 dalyje, - minimali sankcijoje numatyta bauda, kurios, remiantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, subendrintos ir paskirta galutinė 100 eurų bauda. Teismo vertinimu, administracinė nuobauda paskirta ir individualizuota tinkamai, nepažeidžiant jų skyrimo taisyklių (ANK 32 ir 34 straipsniai), yra ne per griežta ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Todėl visų aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad L. Š. atžvilgiu 2020 m. gegužės 20 d. priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurį naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, L. Š. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. V. 2020 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.
Teismas taip pat pažymi, kad R. P. ir R. B., būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą teisme administracinio nusižengimo byloje (ANK 581 straipsnio 4 dalis), 2020 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio metu, apklausiami kaip liudytojai, davė melagingus parodymus dėl 2020 m. balandžio 29 d. apie 16 val. V. G. sode įvykusių įvykių (automobilio „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelių buvimo vietos, L. Š. miegojimo šiame automobilyje, kai buvo nutarta vykti į (duomenys neskelbtini)). Minėti liudytojai teismo posėdžio metu davė prieštaraujančius kitiems byloje esantiems duomenims bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, dėl ko yra pagrindas manyti, jog R. B. ir R. P. gali būti įvykdę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje. Todėl įsiteisėjus šiai nutarčiai, apie tai praneština prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
L. Š. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. V. 2020 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, pranešti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai, jog R. B. ir R. P., apklausiant juos liudytojais Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2020 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje, gali būti įvykdę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.