Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, teistas;

1) 1998-12-29 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija) - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams;

2) 2001-04-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija) – galutinė bausmė 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo su 20 % turto konfiskavimu;

3) 2001-03-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 42 straipsnį (1961 m. redakcija) - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4) 2001-06-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, taikant 42 straipsnį (1961 m. redakcija) - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2002-01-30 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, taikant 43 straipsnį (1961 m. redakcija) 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2002-04-24 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, taikant 42 straipsnį (1961 m. redakcija) - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2003-04-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, taikant 42 straipsnį, 43 straipsnį (1961 m. redakcija) - 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

8) 2006-05-24 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (įsigaliojęs nuo 2003-05-01, toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnį, 64 straipsnio 1, 3 dalis - 2 metų 5 mėnesių. laisvės atėmimo bausme;

9) 2007-09-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis - 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2008-02-29 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 187 straipsnio 3 dalį - 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) 2008-11-27 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis - 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) 2009-02-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su bausme, paskirta 2008-11-27 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

13) 2009-05-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14) 2009-12-21 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnį - 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

15) 2010-05-21 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2009-12-21 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

16) 2010-11-24 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 8 metų laisvės atėmimo bausme;

17) 2011-04-13 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis - 9 metų laisvės atėmimo bausme;

18) 2011-06-17 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį, 290 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis - 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

19) 2012-04-23 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis - 10 metų laisvės atėmimo bausme;

20) 2012-04-24 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 6 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011-06-17 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

21) 2012-05-02 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 302 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011-06-17 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 10 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2012-12-19 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi E. S. 2012-05-02 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2012-04-24 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

22) 2014-01-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 13 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jis pripažintas pavojingu recidyvistu;

23) 2014-02-04 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalimi - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

24) 2014-02-17 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2014-01-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 16 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

25) 2014-05-22 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-02-04 Anykščių rajono apylinkės teismo ir 2014-02-17 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 17 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

26) 2014-07-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausme;

27) 2014-10-14 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2014-05-22 Rokiškio apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2014-07-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutine subendrinta 19 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

28) 2015-05-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014-10-14 Tauragės rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 20 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

29) 2015-08-20 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridedant prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (12 metų 9 mėnesių 24 dienų) ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 9 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti – 8 metus kalėjime ir likusius 6 metus 9 mėnesius - pataisos namuose;

30) 2015-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų 9 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti – 8 metus kalėjime ir likusius 7 metus 9 mėnesius – pataisos namuose;

31) 2015-10-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį – subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs);

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2015-01-15, neturėdamas teisėto pagrindo, parašė laišką Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, Druskininkų g. 43, Druskininkai, atvirai savo naudai reikalaudamas Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro į jo nurodytą, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui priklausančią, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 1 000 Eur A. Č. ir 2 000 Eur E. S., grasindamas, neįvykdžius jo reikalavimų, padegti Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro gyvenamosios vietos duris, šiam priklausantį automobilį bei Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros pastatą.

Apklaustas teisme E. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta, ir parodė, kad sausio mėnesį norėjo pasivažinėti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, todėl parašė grasinantį laišką. Druskininkų prokuroro nepažinojo, nežinojo net adreso. Parašė „Druskininkai, vyr. prokurorui“. Neturėjo tikslo reikalauti pinigų. Iš viso laisvės atėmimo bausmės turi apie 20 metų. Norėjo tik pasivažinėti etapu iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Alytų. Draugų ten neturi. Reikalaudamas pinigų, suvokė, kad daro nusikaltimą. Pinigų reikalavimas niekuo nepagrįstas. Jeigu tikėtųsi gauti pinigų, nebūtų nurodęs savo asmens duomenų, institucijos banko sąskaitos. Neketino nieko padegti ar nužudyti. Prašė pinigų pervesti Č., nes norėjo, kad jis važiuotų kartu, jie kali vienoje kameroje. Č. apie tai nežinojo. Žinojo, kad pinigų negaus, o už šią veiką bus nubaustas, pailgės bausmės laikas. Dėl to gailisi. Taip pasielgė ne pirmą kartą. Kur nori važiuoti, ten rašo laišką, pagal teismingumą. Atsiprašo nukentėjusiojo, kad įžeidė. Anksčiau jo nepažinojo ir nenorėjo nieko iš jo gauti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. S. kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. Č. parodymais, kad nuo 2009-03-09 jis atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime. 2015 m. iš kalėjimo niekur etapuotas nebuvo. Jis atlieka bausmę 218 kameroje, kurioje kartu su juo bausmę atlieka E. S.. Šis į kalėjimą atvyko maždaug prieš metus. Nuo 2015-01-01 jis buvo kartu su juo vienoje kameroje. Paskutines dvi savaites šis buvo etapuotas, lyg ir į Panevėžį. Dėl rašyto laiško į prokuratūrą ir kad į jo sąskaitą būtų pervedami pinigai, jis nieko nežino, su tuo nieko bendro neturi, kas galėjo rašyti minėtą laišką, jis nežino. Jo ir E. S. santykiai yra normalūs. Su šiuo susipažino kalėjime. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro, kuris dirba Druskininkuose, jis nepažįsta (b.l. 35).

2015-02-10 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas vokas ir laiškas – „Reikalavimas“ (b.l. 15-18).

Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus atsiųstu Suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnalo išrašas, kuriame nurodyta, jog 2015-01-15 E. S. siuntė laiškus Alytaus apylinkės prokuratūrai, esančiai Santaikos g. 26, Alytuje, ir Druskininkų miesto apylinkės prokuratūrai, esančiai Druskininkų g. 43 (b. l. 23-26).

2015-04-10 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, kuriuo paimti įtariamojo E. S. rašysenos pavyzdžiai (b. l. 50).

2015-07-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1471 (15), kurioje nurodyta, jog:

1. 2015-01-15 reikalavimą pervesti 3000 Eur į Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo sąskaitą Nr. 757044060004036082 parašė ir pasirašė E. S..

2. Rankraštinius įrašus ant voko (išskyrus voko aversinėje pusėje ketvirtoje ir penktoje eilutėse esančius įrašus „Druskininkų 43. Druskininkai“) parašė E. S..

3. Nustatyti, ar voko aversinėje pusėje ketvirtoje ir penktoje eilutėse esančius įrašus „Druskininkų 43. Druskininkai“ parašė E. S., ar kitas asmuo, negalima (b. l. 38 – 42).

BK 181 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-677/2015).

Ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą nustatyta, kad E. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš pataisos įstaigos išsiuntė Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui laišką, kuriame nurodė, jog „atėjo laikas atsiskaityti už tai, kad sodini žmones“, „mano žmonės laisvėje jau laukia, kada aš jiems pasakysiu...“. Taip pat nurodoma, kad išpildžius reikalavimą galės ramiai gyventi, o jei ne, pagrasinta, jog „degs tavo durys, kur gyveni aš žinau, po to degs tavo mašina, o jeigu toliau nereaguosi, bus padegtas prokuratūros pastatas per darbo valandas, nukentės kiti per tave“. Laiške reikalaujama į nurodytą sąskaitą pervesti 1 000 Eur A. Č. vardu bei 2 000 Eur į tą pačią sąskaitą kaltinamojo vardu. Toliau grasinama „geriau nejuokauk su manim, aš ne mažas vaikas /.../ pervesk pinigus ir ramiai gyvenk, jeigu to nepadarysi, pasigailėsi, kad gyveni ir mirsi nesava mirtimi“. Teisme apklaustas nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad, gavus laišką, buvo imtasi saugumo priemonių – tame pačiame pastate įsikūręs ir apylinkės teismas, pagalvojo, kad galėjo iškilti grėsmė pastate dirbantiems žmonėms, įspėjo darbuotojus, kad dėl viso pikto pasisaugotų. Po šio atvejo gautas paklausimas iš Generalinės prokuratūros, kaip saugomas prokuratūros pastatas. Buvo įdiegtas pavojaus mygtukas, kuris gali būti nuspaustas, iškilus pavojui, ir iškviesta juos sauganti saugos tarnyba.

Nors kaltinamasis teigia, kad neturėjo tikslo realiai reikalauti pinigų, jų gauti nesitikėjo, neketino vykdyti laiške paminėtų veiksmų, tačiau teismas pažymi, kad turto prievartavimo sudėtis (BK 181 straipsnio 1 dalis) yra formali, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant ar panaudojant kitokią psichinę prievartą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2008, 2K-253/2008, 2K-22/2011, 2K-203/2011 ir kt.). Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltinamasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).

Be to, svarbu tai, kad nukentėjusysis tokį grasinimą suprato kaip realų. Teisme apklaustas prokuroras, kurio atžvilgiu buvo išsakyti grasinimai, kaltinamojo nepažinojo ir, nors matyti, kad laiškas siųstas iš įkalinimo įstaigos, visgi laiške nurodyta, kad nuteistasis laisvėje turi draugų, kurie jo grasinimus galimai įvykdys. Be to, kaip paminėta, nukentėjusysis, suvokdamas galimą pavojų, ėmėsi atitinkamų veiksmų užtikrinti pastate dirbančių žmonių saugumą. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusysis kaltinamojo išsakytus grasinimus suprato kaip realius, o tai, kad E. S. teigia neturėjęs ketinimų šiuos grasinimus vykdyti ir pinigų gauti nesitikėjęs, įtakos veikos kvalifikavimui, kaip buvo paminėta, neturi.

Taigi laikytina įrodyta, kad kaltinamasis E. S. 2015-01-15, neturėdamas teisėto pagrindo, parašė laišką Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, Druskininkų g. 43, Druskininkai, atvirai savo naudai reikalaudamas Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro į jo nurodytą, Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui priklausančią, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 1 000 Eur A. Č. ir 2 000 Eur E. S., grasindamas, neįvykdžius jo reikalavimų, padegti Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro gyvenamosios vietos duris, šiam priklausantį automobilį bei Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros pastatą. Tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgtina į bausmių skyrimo recidyvistui, padariusiam tyčinį nusikaltimą, ypatumus (BK 56 str.). Kaltinamojo E. S. padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis nusikalto atlikdamas jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę už įvairias nusikalstamas veikas bei būdamas pripažintas pavojingu recidyvistu, pirmą kartą nusikalto būdamas jauno amžiaus, praeityje iš viso buvo nuteistas net 30 kartų (šio nuosprendžio priėmimo metu yra įsiteisėję 30 apkaltinamųjų nuosprendžių), tarp jų ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, taigi akivaizdu, jog nusikalstamų veikų darymas jam yra tapęs gyvenimo būdu ir tokio savo elgesio jis nekeičia (b.l. 60-77, 78-132). Kaltinamasis, būdamas laisvėje, gydytojo psichiatro, gydytojo psichiatro priklausomybės (narkologo) gydytas nebuvo, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 54, 55, 56, 57).

Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nors kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino, t.y. pripažino, kad siuntė Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui laišką, reikalaudamas pervesti nurodytą sumą, tačiau nurodė, jog jo tikslo gauti pinigus jis neturėjo, tik norėjo būti etapuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, kitaip tariant, nusikaltimą padarė dėl pramogos sau. Akivaizdu, kad kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, tik bando sušvelninti savo atsakomybę, dėl padaryto nusikaltimo, t.y. dėl to, kad nukentėjusysis suvokė grėsmę ir galvojo, kad laiške nurodyti veiksmai gali būti įvykdyti, jis neišgyvena. Taigi jo išreikštas gailėjimasis dėl tokio savo elgesio nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. S. paskyrus BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės trukmę parenkant didesnę nei jos vidurkis (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str., 56 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką E. S. padarė iki jam buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-06 nuosprendis, skirtina bausmė bendrintina BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindu.

Dėl išlaidų už advokato pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą iš kaltinamojo E. S. valstybės naudai priteisti 72,38 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžio ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimo Nr. 69, 4 punktu.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalyje, – kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014-01-01 numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai (2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-516-562/2014). Šiuo atveju, kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausme, jo galimybės pačiam pasisamdyti gynėją yra stipriai apribotos, todėl siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti E. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę E. S. paskirti laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams.

Pirmuosius 8 (aštuonerius) laisvės atėmimo bausmės metus nustatyti atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį, t.y. 9 (devynerius) metus 9 (devynis) mėnesius nustatyti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2015-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.